Šviesos kibirkštėle pažymėtas istorijos konkursas

Autorius: Data: 2012-03-19, 15:20 Spausdinti

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. Švietimo komiteto ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Zigmas TAMAKAUSKAS

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui nuo 2008 metų buvo surengti penki miesto bendrojo lavinimo (gimnazijų) patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai, daugiausiai turėję paskelbtų metų atitikmens turinį. Mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio jubiliejų, Laisvės gynimo ir didžių netekčių atminties metus, Lietuvos Nepriklausomybės kovų herojiškumą.

Paskutiniuoju neseniai vykusiu konkursu – „Tautinis atgimimas ir Lietuvos valstybės atkūrimas 1864-1918“, norėjome labiau atkreipti dėmesį į tautinio atgimimo bei valstybės atkūrimo tematiką, išryškinant dažnai liberalios nuotaikos asmenų menkinamus iškilių mūsų tautos ąžuolų – dr. Jono Basanavičiaus gimimo 160-metį ir poeto prelato Jono Mačiulio – Maironio gimimo 150-jų metų sukaktį, jų didelį vaidmenį tautos atgimimo procese. Visuose konkursuose aktyviai dalyvavo Juozo Grušo meno vidurinė mokykla, Kovo 11-osios, Stasio Lozoraičio, Šventojo Kazimiero vidurinės mokyklos, „Ąžuolo“ ir Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos, „Aušros“, „Saulės“ ir „Rasos“ gimnazijos.

Gaila, kad šiuose konkursuose tik vieną kartą dalyvavo Aleksandro Puškino, Šančių, Vilijampolės, Vinco Kudirkos, Rokų vidurinės mokyklos, o nė karto nedalyvavo Jurgio Dobkevičiaus ir Vaižganto vidurinės mokyklos.

Tarpmokyklinio istorijos konkurso „Tautinis atgimimas ir Lietuvos valstybės atkūrimas 1864-1918“ baigiamoji dalis įvyko Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje. Jame dalyvavo 44 mokiniai, atstovavę 17 mokyklų.

Pagal konkursinį klausimyną galima buvo surinkti 71 tašką. Vidutiniškai vienas mokinys surinko 40 taškų – 56.3 procento galimų. Daugelis mokinių parodė gerą tematinį orientavimąsi. Daugiau nei pusė konkurso dalyvių teisingai nurodė laikraštį „Lietuvos aidas“ – pirmą kartą paskelbusį 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą, pirmojo lietuviško spektaklio, suvaidinto Palangoje pavadinimą, blaivybės sąjūdžio pradininką Lietuvoje, legendinio knygnešio Jurgio Bielinio vardą, knygnešystės verslą, slaptų lietuviškų mokyklų mokytojų pavadinimą, spaudos draudimo laikotarpį, žymesnių aušrininkų pavardes, Knygnešystės memorialo vietą.

Tačiau ne mažas mokinių skaičius nežinojo knygnešio Juozo Akelaičio vardo, du kartus to pačio okupanto, tik vėliau kitaip pasivadinusio, ištremto į Rusijos Irkutsko guberniją, nežinojo Knygnešio dienos, „Tautiškos giesmės“ pirmosios atspausdinimo datos, žurnalo „Varpas“ spausdinimo vietovės, Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“, garsiųjų Kražių įvykių, neatpažino Martyno Jankaus, Jurgio Bielinio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės portretų, dr. Jono Basanavičiaus testamentinių žodžių, iškaltų ant jo antkapinio paminklo Rasose. Kai kas painiojo Motiejaus Valančiaus, Vinco Kudirkos, dr. Jono Basanavičiaus ir Maironio portretus, vienas mokinys Knygnešių sienelę Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvardijo kaip „Raudų sieną“… Tik viena – J. Jablonskio gimnazijos gimnazistė – Paulina Šleževičiūtė sugebėjo išvardinti penkias tautinio atgimimo asmenybes, paminklais įamžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, o kai kas neprisiminė nė vienos… Neįvardijo mokiniai ir autoriaus, kurio žodžiai iškalti ant jo antkapinio paminklo prie Kauno arkikatedros bazilikos sienos: „Mes ne savo ugnimi žėruojam, mes aplink ne savo šviesą liejam“. Visa tai liudija dar esančius didelius neišnaudotus rezervus Lietuvos istorijos mokymo bare.

Vienok smagu, kad Šviesos kibirkštėle buvo pažymėtas konkursas, davęs progos dar kartą giliau pažvelgti į mūsų tautinio atgimimo žingsnius, pajusti tų žingsnių aidą ne tik protu, bet ir širdimi.

Konkurse geriausiai pasirodė Kauno „Saulės“ gimnazijos antrokas Tomas Lukaševičius, surinkęs 85 procentus galimų taškų. Antrąją vieta laimėjo Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinė Aurelija Skučaitė. Prizines vietas taip pat iškovojo Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniai Mantas Sereika ir Giedrė Mikelaitytė, Kauno Šv. Mato vidurinės mokyklos mokinys Mantas Vilkinis, Kauno Milikonių vidurinės mokyklos mokinė Viktorija Gailiūtė ir VDU „Rasos“ gimnazijos gimnazistė Gabrielė Kščenavičiūtė.

Pagal gimnazijų grupę pirmoji vieta atiteko viso konkurso nugalėtojui – „Saulės“ gimnazijos gimnazistui Tomui Lukaševičiui, pagal katalikiškų mokyklų grupę – „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniui Mantui Sereikai, o kitų vidurinių mokyklų grupėje laimėtoja tapo Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinė Aurelija Skučaitė.

Rengiant mokinius šiam konkursui, daug padirbėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojas Remigijus Danielius, Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokytoja Silva Poškuvienė, „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokytoja Birutė Ambraziūnienė, Šv. Mato vidurinės mokyklos mokytoja Dalia Revuckaitė, VDU „Rasos“ gimnazijos mokytojos Rasa Praniulienė, Jolita Mitrulevičienė ir Rita Kasperavičienė, Šventojo Kazimiero vidurinės mokyklos mokytojos Daiva Jakučionienė ir Jadvyga Jociuvienė, Milikonių vidurinės mokyklos mokytoja Jūratė Kalnutienė ir kt.

Dėl konkurso sėkmės daug prisidėjo jo organizavimo komisijos pirmininkė, Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, jos pavaduotoja Vida Senkuvienė, mokytoja Silva Poškuvienė, kitų mokyklų mokytojai – Vinanta Gulbinienė, Remigijus Danielius, Ilona Sirvydienė, Birutė Čieginė, Rita Burneikaitė, Daiva Jakučionienė, Raimonda Martincevienė, Aurelija Gasiūnaitė, Audronė Bakūnienė, Teresė Janulevičienė, Vaida Godaitė ir istorikas doktorantas Darius Juodis.

Gera priminti, kad mūsų organizuojamus istorijos konkursus visada paremia miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovybė.

2012 m. sausio 25 d. konkurso aptarimo popietė vyko jaukioje miesto muziejaus kardinolo Vincento Sladkevičiaus menėje. Joje dalyvavo konkurse dalyvavę mokiniai, jų mokytojai, svečiai – Lietuvos Respublikos Seimo narys Rytas Kupčinskas, miesto savivaldybės mero patarėjas Zenonas Abramavičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr. inspektorė Rita Rasikienė.

Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis pažintinėmis knygomis, Padėkos raštais. Lietuvos Sąjūdžio Padėkos raštai buvo įteikti ir mokytojams, labiausiai prisidėjusiems rengiant bei vertinant konkursą.

Popietę paįvairino meninė programa, kurią atliko žinoma smuikininkė Lijana Žiedelytė, pianistė Loreta Haidari ir Aleksandros Danutės Žiedelienės vadovaujamo vokalinio ansamblio „Guboja“ moterų grupė.

Konkursas „Tautinis atgimimas ir Lietuvos valstybės atkūrimas 1864-1918“ ir jo prasmingas aptarimas gražiai savo turiniu įsikomponavo į paskelbtus palaimintojo Jurgio Matulaičio ir mūsų tautos dainiaus poeto Maironio metus. Tegul šie metai mums visiems būna dvasinės atgaivos, naujų siekimų, kilnių darbų, Tėvynės ir artimo meilės metais.

Algimanto Mikolėno nuotr.

Mokyklos, mokytojai , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra