Šviesos ir šešėlių drama parodoje „Fotosofija“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Baigiantis rugpjūčiui, Vilniuje startavo antrasis tarptautinio fotografijos meno festivalis „In Focus“. Ištikima festivalio vadovė ir įkvėpėja, „Kultūros meniu“ direktorė – Eglė Deltuvaitė.
 
Pačią pirmąją festivalio dieną – 2010 m. rugpjūčio 19-ąją – „Prospekto“ galerijoje, Vilniuje, atidaryta paroda „Fotosofija“, kuri veikė iki rugsėjo 4-osios. Pats festivalis „In Focus“ pasibaigė visai neseniai – spalio 5 dieną.
 
„Fotosofijos“ parodos spiritus movens bei šio termino sumanytojas – filosofas Arvydas Šliogeris. A. Šliogeris taip komentuoja fotosofijos terminą: „žodis „fotosofija“ – mano naujadaras, sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių phos ir sophia, panašiai kaip mums įprasti ir gerai žinomi žodžiai – filosofija, teosofija, antroposofija ir kiti. Žodis phos į lietuvių kalbą verčiamas žodžiu šviesa, o sophia – žodžiu išmintis, todėl visą šio naujadaro prasmę galima sulietuvinti dviem žodžiais – šviesos išmintis <…>. Šviesovaizdis man yra fotosofijos liudytojas ir filosofija, virtusi daiktu…“ Kitaip, A. Šliogerio žodžiais, fotosofija – tai akimirka, „kai galvoje neturi nieko, o akyse turi viską.“
 
Vis dėlto ši paroda neturėjo išskirtinių reikalavimų, dalyviams suteikė visišką kūrybinę laisvę.
 
Fotosofijos parodoje dalyvavo du šimtai penkiasdešimt šeši profesionalai ir mėgėjai iš Vengrijos, Austrijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Liusemburgo, Olandijos, Rusijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, JAV, Baltarusijos, Šveicarijos, ir, žinoma, Lietuvos. Parodai ir katalogui buvo atrinkti 58 autoriai. Iš jų – net 37 lietuvių fotografai.
 
Darbai – nedidelio – miniatiūriško – formato, kartu – labai įvairūs. Vienuose jaučiamas didesnis profesionalumas, kituose – ne toks akivaizdus.
 
Išleistas atskiras parodai skirtas katalogas „Fotosofija / Photosophy“. Jis praturtintas ir „Fotosofijos“ konkurso komisijos narių – filosofų, dailės kritikų, fotografų – Arvydo Šliogerio, Eglės Deltuvaitės, Gintario Česonio, Alvydo Lukio, Agnės Narušytės, Romualdo Požerskio, Jono Staselio, Dariaus Vaičekausko, Arturo Valiaugos – pamąstymais apie fotografiją ir šios parodos koncepciją, apie fotografijos fotosofiškumą. Įsimintiniausi Arturo Valiaugos pamąstymai (jo žodžiais, „kuo stipresnė šviesa, tuo gilesnis šešėlis. Jis nurodo į laiką, laikas – į prasmę. Prasmė fotografijoje – šviesos išmintis“). Agnei Narušytei fotografija – mąstymas apie šviesą ir mąstymas šviesa.
 
Mąslia nuotaika dvelkia nespalvotos Reinis Hofmanis (Latvija; iš serijos „(Iš)Pardavimas“), Albinos Griniūtės (iš serijos „Inkliuzai“), Árpád Horváth (Vengrija; iš serijos „Žmogus, kuris laukia vėjo“, „Žmogus, kuris sugeba paliesti lietų“) fotografijos. Pastarojo autoriaus fotografijos vaizdžiai perteikia dinamišką, judantį, tarsi vėjo genamą kadrą.
 
Poetiškumu išsiskiria spalvotos Bertos Tilmantaitės (iš serijos „Būsenų eskizai“), Justės Jonutytės (iš serijos „Vienas“), Giedrės Putnikaitės (iš serijos „Mano objektai“), Rasos Kocytės (iš serijos „Šiltos šviesos juodame krante“), Szamody Zsot (Vengrija; iš serijos „Šviesos išmintis“) fotografijos.
 
Įdomūs Editos Sudžiūtės darbai – ji fotografuoja daiktų, augalų šešėlius, vyrauja smėlinio atspalvio tonai – pristato darbų seriją „Šešėlių ratai“.
 
Apskritai išsiskiria vengrų, prancūzų kolekcijos (jos ir gausiausios). Vengrų kolekcija išsiskiria ir poetiškumu, ir filosofinėmis potekstėmis, prancūzų fotografų kūriniai konceptualesni.
 
Įsimintinos ir vizualiai įtaigios Mindaugo Gabrėno fotografijos „Apie krepšinį ir kitokius demonus. Išeitis“. Įdomiai sužaista artimų ir tolimų objektų perspektyva (vienodai svarbūs ir pienės pūkas, ir krepšinio stovas, ir kiek nutolę katinas ir vaikas). Serijoje jaučiama būties vienovė, meditacinė nuotaika. Savo nuotaika šios fotografijos artimos Algio Griškevičiaus serijai „Mikailiškių stebuklai“.
 
Kita fotografijų grupė linksta į konceptualumą, abstrakčias kompozicijas. Ypatingu konceptualumu, savotiška fluxus dvasia išsiskiria Gyčio Skudžinsko fotovaizdai iš serijos „Rasti daiktai“. Dėmesio centre – mažareikšmiai objektai – sąvaržėlė, drabužio etiketė.
 
Abstrakcija ir neapibrėžtybė karaliauja Vladislavo Novickio serijoje „Mano langas“.
 
Žaismingomis, kartu – kiek ironiškomis, komiksų kompozicijomis išsiskiria ir Artūro Valiaugos fotovaizdų serija „Japanmixai“.
 
Didesnėje „Fotosofijos“ parodos ekspozicijos dalyje vyrauja konkretybė – žmogaus figūra. Ji čia – itin iškalbinga ir daugiaprasmė. Plg. Justės Šuminaitės (iš serijos „Bičiuliai“), Mildos Kiaušaitės (iš serijos „Odė žmogiškumui“), Patricko Rimond (Prancūzija; iš serijos „Portretai“), Normantės Ribokaitės (iš serijos „Žmonių likimai“), Santos Katkutės (iš serijos „Morčius“), Justinos Nekrašaitės (iš serijos „Akistata“), Ingos Aleknavičiūtės fotografijose („Dvyniai“, „Tėvas ir dukra“, „Šeima“, „Julia“), Arūno Baltėno (iš serijos „Namų tyloje“), Sári Ember (Vengrija; iš serijos „Albumas, skirtas M Nr. 1“), Kiki Petratou (Nyderlandai; iš serijos „Personažai“), kt. fotografijas. Tik žmogaus figūros paskirtis ir kuriama nuotaika skirtinga – arba fotorealistinė (Patrick Rimond serija); arba stebėtojiška (Justės Šuminaitės serija); arba egzistencinė, mąsli (Nildos Kiaušaitės serija); arba žaidybiška (Justinos Nekrašaitės serija); arba fetišistinė (Santos Katkutės serija); atverianti šeimos gyvenimo detales (Ingos Aleknavičiūtės fotografijos); arba socialinio pobūdžio (Normantės Ribokaitės serija); arba nukreipta konkretaus tikslo link, pvz., fiksuoti politikų žvilgsnius (Ramūno Danisevičiaus serija „Dviratis lieka, žmonės praeina“).
 
Apibendrinant akivaizdu, kad „Fotosofijos“ parodoje (kaip ir parodos kataloge) dominuoja šviesos (ir tamsos/šešėlių) tema, gal net drama.
 
Gal ir gerai, kad parodos organizatorė E. Deltuvaitė „Fotosofijos“ parodos dalyviams nepateikė konkrečių temų, nuorodų, neribojo žanro, atlikimo būdo. Paroda (taip pat ir katalogas) žavi temų, idėjų, koncepcijų, galiausiai – pačių foto-vaizdų margumynu ir įvairove. Čia netrūksta nei poetiškų, egzistencinių poteksčių, nei konceptualumo, žaidybiškumo ar ironijos. Tad pagrindinė parodos tema – fotosofija, arba šviesos išmintis, šiuo atveju buvo itin dėkinga, atvėrusi platų interpretacijų lauką.
 
Nuotraukose: Parodos fragmentai

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra