Šventovės statyba Jūrėje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pirmosios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės metais Jūrėje (Marijampolės apskritis, Kazlų Rūdos valsčius) šaulių būrys ėmėsi iniciatyvos statyti bažnyčią. Jūrės stoties 23 šauliai parašė raštą Nr. 66, kuriame prašoma jos stoties turgavietėje skirti žemės sklypą Įgulos bažnyčiai statyti. Šis raštas 1937 m. rugsėjo 28 d. buvo svarstytas Kazlų (vadintas oficialiai, trumpinimo sumetimais Kazlų Rūdos administracinis vienetas) valsčiaus tarybos posėdyje ir nutarta prašomam sklypui miestelio viduryje, buvusios turgavietės aikštės rytinėje dalyje skirti 35 arų žemės sklypą. Pradėtos kaupti statybinės medžiagos, rūpintasi Dievo namų statyba.
Deja, atėjo 1940-ieji. Sovietiniai okupantai visus darbus nutraukė. 1970 m. jūriečiai miestelio aikštėje įveisė pušynėlį, norėdami apsaugoti bažnyčiai skirtą vietą nuo užstatymo įvairiais pastatais.

Žemės sklypo, skirto Bažnyčios statybai, dokumento paieška

Lietuvai tapus nepriklausoma Jūrėje atgaivinta Šventovės statybos idėja. To siekė ano meto liudininkai, pedagogai ir kraštiečiai. Šia idėja domėjosi ir istorikas doc. dr. Juozas Banionis, augęs ir mokęsis Jūrėje ir dabar nepamirštantis vaikystės miestelio. Tačiau jai įgyvendinti reikėjo atgauti sklypą, o tam kliudė faktinių dokumentų stoka. Siekiant atgauti kadaise bažnyčios statybai skirtą sklypą itin pasitarnavo J. Banionio intensyvios paieškos archyvuose. Lietuvos centriniame valstybės archyve rastos Marijampolės apskrities Kazlų valsčiaus bylos, kur daugybės dokumentų 2000 m. buvo surastas  minėto valsčiaus posėdžio protokolas – sprendimas Nr. 3 (LCVA. F 1361, Ap. 1. B. 347. L. 77–79), kuriame už fiksuota,kad bažnyčios statybai išskirtas žemės sklypas.
Turėdamas dokumentus 2001 m. Kazlų Rūdos parapijos klebonas Tadas Vallianas (Tadeus Vallian), remiant savivaldybės tarybos, ypač merui Valdui Kazlui atgavo, bažnyčios statybai sugražinę kadaise išskirtą sklypą. Turėdama suderintus dokumentus Kazlų Rūdos savivaldybės taryba 2003 m. vasario 26 d. posėdyje nusprendžia patvirtinti parengtą detalųjį planą 15 000 m2 sklypui suformuoti parko ir koplyčios statybai Jūrės miestelyje (Kazlų Rūdos seniūnijoje), Kazlų Rūdos savivaldybėje (sprendimas Nr. 25–4).

Kilniai idėjai pritaria Vilkaviškio vyskupija

JE Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila buvo dėmesingas atvykusiems jūriečių atstovams ir pritarė jos idėjai. 2004 m. spalio 11 d. Vilkaviškio vyskupijos kurija Kazlų Rūdos savivaldybei leido statyti koplyčią: „Atsižvelgiant į Jūrės miestelio gyventojų prašymą, leidžiame Kazlų Rūdos savivaldybės, Jūrės miestelyje, t.y. Kazlų Rūdos parapijoje, statyti naują katalikų koplyčią, kuri tarnautų miestelio tikintiesiems“. Dokumentą (Raštas Nr. 304) pasirašė Vilkaviškio vysk. R. Norvila ir generalvikaras teol. dr. kun. Arūnas Poniškaitis.
 Vyskupijos siūlymu būsimos šventovės projektinius brėžinius parengė marijampolietė architektė Rima Žvaliauskienė. Po svarstymo kurijoje juos dar turėjo patvirtinti gausybė įvairiausių institucijų (tą liudija doc. dr. J. Banionio asmeniniame archyve saugomas specialus aplankas, skirtas Jūrės miestelio koplyčiai „Kazlų Rūdos savivaldybė. Jūrės miestelio koplyčia“).

Jūriečių iniciatyvinė grupė, kun. Ignas Plioraitis ir jų veikla

2002 m. Jūrės miestelio katalikų pastangomis (pagrindiniai iniciatoriai doc. dr. J. Banionis ir mokytoja Ona Stankevičienė) susikūrė 12 asmenų darbo grupė (ją patvirtino parapijos klebonas): Juozas Banionis, Zita Dilienė, Vidmantas Čekaitis, Algimantas Juronis, Juozas Neverauskas, Kąstytis Pikūnas, Vaidas Stanaitis,  Ona Stankevičienė, Vitas Svajūnas, Džiuljeta Šopienė, Natalija Varnagirienė ir Ona Ūsienė. Iniciatyvinės grupės idėjiniu vadu tapo Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios altarista kun. Ignas Plioraitis, kuris, Šventovę pasiūlė prieš kuriant pirmiausia būsimajame šventoriuje pastatyti kryžių.
Kiekvienam iniciatyvinės grupės nariui teko dalintis bendra rūpesčių našta ir prisiimti įsipareigojimus.
Kryžiaus statyba būsimajame šventoriuje. Mokytojos O. Stankevičienės rūpesčiu, jūriečių Juozo Neverausko (paaukojo medienos), Valento Ulevičiaus, Algirdo Jurkonio, Kastyčio Pikūno, Juozo Stankevičiaus ir kitų dėka pastatytas dailininko Vyto Apučio sukurtas kryžius. 2004 m. lapkričio 6 d. jį pašventino klebonas T. Vallianas. Iškilmėse dalyvavo kun. I. Plioraitis, kalbėjo Kazlų Rūdos savivaldybės meras V. Kazlas, klebonas T. Vallianas, urėdas Albertas Zdanavičius, doc. dr. J. Banionis. Mokytoja Gražina Narbutienė parengė kompoziciją apie Lietuvą – kryžių šalį. Jaunieji jūriečiai skaitė poezijos posmus apie tėvynę, keletą giesmių atliko miestelio giesmininkai.
Koplyčios techninio projekto darbai. Pašventinus kryžių, 2004 m. lapkričio 22 d. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos posėdyje nutarta patenkinti Jūrės miestelio katalikų atstovų ir Kazlų Rūdos parapijos klebono prašymą dėl Jūrės miestelyje ketinamo statyti koplyčios pastato techninio projekto finansavimo bei skirti puspenkto tūkstančio litų tam projektui paruošti (2005 m. birželio 30 d. užbaigti koplyčios techninio projekto darbai).
Lėšų telkimas. Dar rengiant projektą pradėta ieškoti lėšų Koplyčios statybai. Pirmuosius įnašus padarė minėtos komisijos nariai, norėdami paskatinti turtingas įmones aukoti statybai. Jais pasekė ir vietos gyventojai. Tačiau to neužteko. Todėl minėtos Jūrės katalikų iniciatyvinės darbo grupės iniciatoriai kreipėsi į kai kuriuos laikraščius prašydami dvasininkų, tikinčiųjų, verslininkų bei visų geros valios žmonių finansinės paramos. Gautos lėšos pagreitino statybos pradžią.
Skelbiama šventovės statybos pradžia ir titulas. 2005 m. liepos 15 d. dalyvaujant Vilkaviškio vyskupijos kancleriui mons. kan. Juozui Pečiukoniui, tuomečiam Kazlų Rūdos parapijos klebonui T. Vallianui, kun. Ignui Plioraičiui, iniciatyvinės grupės nariams ir miestelio gyventojams buvo pašventinti Jūrės koplyčios pamatai. Vyskupijos kancleris, pritariant tikintiesiems, iškilmingai įvardijo būsimąją šventovę Dievo Gailestingumo vardu. Šis titulas pasirinktas neatsitiktinai. Istorikas doc. dr. J. Banionis ir kun. I. Plioraitis ne kartą kalbėjo ir diskutavo dėl būsimosios šventovės titulo. Dievo Gailestingumo vardą lėmė keletas faktų bei istorinių aplinkybių. Pirmiausia norėta pagerbti popiežių Joną Paulių II (1921-2005). Dera priminti, kad Šventasis Tėvas Jonas Paulius II įvedė Dievo Gailestingumo kultą, kuris Jėzaus pageidavimu pagal Faustinos regėjimus švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Kristaus prisikėlimo.
Vienuolė sesuo Marija Faustina Helena Kovalska (1905-1938) plačiau žinoma sesers Faustinos vardu. Pagal jos regėjimus 1931  ir vėlesniais metais dailininkas prof. Eugenis Kazimierovskis 1934 m. birželį Vilniuje baigė tapyti Dievo Gailestingumo paveikslą.
Žinoma, kad Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretu 1968 m. sausio 31 d. s. Faustinai pradėtas Beatifikacijos procesas, o 2000 m. balandžio 30-ąją Romoje ji kanonizuota – paskelbta Šventąja.
Pažvelgus į datą straipsnio pradžioje ir tik ką paminėtąsias, galima pastebėti, kad koplyčios statyba rūpintasi beveik tuo pačiu laiku, kai s. Faustina matė regėjimus bei buvo pradėtas tapyti Dievo Gailestingumo paveikslas. O sklypas statybai išskirtas praėjus vos keleriems metams, kai buvo nutapytas minėtasis paveikslas.
Galbūt todėl ir statybą lydėjo Dievo malonė ir stebuklai: Dievo Gailestingumo koplyčios Jūrėje sienos iškilo per neįtikėtinai trumpą laiką. Darbai pradėti nesukaupus didžiulio, panašiems projektams būtino kapitalo, statybinių medžiagų. Tačiau  Dievo pagalba jie vyko sparčiai – medžiagų nepritrūko. Medieną suaukojo vietos gyventojai, turintys nuosavo miško, ypač gausi girininko Juozo Neverausko parama; pinigų skyrė bendrovės „Girių bizonas“ (5 000 Lt), „Ginalas“ (2 500 Lt), akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“(3 000 Lt.). Koplyčios stogo dangai lėšas paaukojo akcinė bendrovė „Kazlų Rūdos Metalas“.
Šventovės varpas, vargonai, paveikslai, vitražai, kryžius, Kryžiaus kelio stotys
Dera pabrėžti dar keletą svarbių momentų Dievo Gailestingumo šventovės statyboje. Mecenatams pradedant buvo įsigytas varpas, elektriniai vargonai, nutapyta Dievo Gailestingumo paveikslo kopija, piešiama Švč. M. Marijos paveikslo, esančio Marijampolės Mažojoje Bazilikoje, kopija bei išdrožtas altoriui kryžius.
Varpas. Lietuvoje šiuo metu nėra profesionalių varpų liejikų – šio amato paslaptys perduodamos iš kartos į kartą, o sovietmetis Lietuvoje iš viso nutraukė tokias tradicijas. Tad Vilkaviškio vyskupijos kancleris mons. J. Pečiukonis pasiūlė doc. dr. J. Banioniui kreiptis į Vengrovo (Węgrovo) miestelyje (tarp Balstogės ir Varšuvos) nuo 1920 m. veikiančią Kruševskių (Kruszewski) liejyklą. Jai vadovauja šeimos tėvas Adomas, o meną lieti jau įsisavina ir sūnus Vojcekas. 2006 m.  kovo pabaigoje jiedu ir atgabeno doc. dr. J. Banionio užsakytą varpą. Varpe – Dievo Gailestingumo paveikslo siluetas. Po juo įrašas „Jėzau, pasitikiu Tavim!“. Paveikslo šone – kreipimasis į Dievo Motiną „Sveika Marija, Malonės pilnoji!“ bei romėniškai įrašyti varpo liejimo metai – MMV, t. y. 2005 (2005 m. lapkričio pabaigoje buvo užsakytas varpas, be to, tais metais pradėta šventyklos statyba). Visas išlaidas varpui (liejimas, pristatymas) – apie 6 000 litų – paaukojo vienas iš pagrindinių koplyčios statybos iniciatorių doc. dr. J. Banionis. Tai puikus pedagogo, mokslininko pavyzdys, liudijantis kilnias mokslo ir religijos sąsajas bei tyrinėtojo dėmesį ir rūpestį savo vaikystės miesteliui.
Elektriniai vargonai į Jūrės koplyčią atkeliavo iš Amerikos. Vargonų mecenatai netoli Bostono Bridgewater miestelyje gyvenantys Rita Jurkštaitė-Jagminienė ir jos vyras Romualdas. Ponia Rita – suvalkietė iš Vinčų, netoli Sasnavos (Marijampolės apskritis). Jos tėtis buvo Vinčų geležinkelio stoties viršininkas. 1944 m. su paskutiniaisiais karo pabėgėliais ir jų šeima pasitraukė į Vakarus. P. Ritos vyras – mokytojas. Jis kilęs nuo Tryškių (Žemaitija). R. ir R. Jagminai išaugino tris sūnus. Gyvendami toli nuo Lietuvos labai jos ilgisi, svajoja sugrįžti, tačiau pastarojo meto priimti situacija – politinės, ekonominės ir dvasinės krizės peripetijos – baugina. Tad jie vis atidėlioja galutinį sprendimą priėmimą.
Dar okupacijos metais atvykusi į Lietuvą, p. Rita susirado vaikystės draugę Genovaitę Jasukynienę. Prasidėję susirašinėjimai tęsiasi ir šiandien.
P. Ritos šeima labai džiaugėsi atgimstančia Lietuva, o dar labiau buvo nustebinta ir pamaloninta sužinojusi, kad Jūrėje, netoli jos gimtųjų Vinčų, statoma koplyčia. Atidžiai sekė spaudą, informuojančią apie atliekamus darbus, žinojo apie kreipimąsi aukoti jos statybai. Tad jos šeima irgi nutarė prisidėti prie dvasingumo kėlimo Lietuvoje – šventovės Jūrėje įrengimo – padovanoti elektrinius vargonus. 2006 m. gegužės pabaigoje elektriniai vargonai „Teatre with Genie“ buvo atplukdyti į Klaipėdą, iš kurios p. Genovaitės vaikaitis Artūras Jasukynas automobiliu atgabeno į Jūrę.
R. ir R. Jagminų dovanos – elektrinių vargonų – dėka Dievo Gailestingumo koplyčioje skambėsiančios giesmės jaudins ne vieno širdį, o šie kilnūs mecenatai liudija, kad išeivijos lietuviai yra pasiryžę padėti mūsų dvasingiems darbams.
Paveikslai. Jūrės Dievo Gailestingumo šventovę turėtų puošti mažiausiai du paveikslai: Dievo Gailestingumo ir Švč. M. Marijos. Pirmąjį dailininkas Vytautas  Žilionis iš Kauno piešti pradėjo dar prieš 2005 m. Kalėdas. Jį užbaigė tik 2006 m. vėlyvą pavasarį, o birželio pabaigoje atvežė į Jūrę. Paveikslą mecenavo gydytoja, literatė, bajoriškos kilmės žemaitė, kilusi iš Grūšlaukės (Kretingos valsč.) p. Aldona Ivaškevičiūtė-Blažienė. Ji jau keletą pastarųjų dešimtmečių savo gyvenimą sieja su Jūrės miesteliu. A. Blažienė daug nusipelniusi Jūrei: nei vienas renginys neįsivaizduojamas be jos dalyvavimo, dvasingų kūrybos posmų, nuoširdžių sveikinimų bei palinkėjimų, puoselėjančių dvasingumą. Šia nauja dovana ji tikisi paskatinti jūriečių dėmesį Dievo Gailestingumui.
Antrasis – Švč. M. Marijos – paveikslas minėtosios mecenatės sesers dailininkės Eugenijos Ivaškevičiūtės (iš Kauno) iniciatyva bei lėšomis baigiamas tapyti ir šįmet gegužį pasieks Jūrę.
Vitražai. Malonią staigmeną šventovei paskyrė Kauno dailės instituto magistrantė Rasa, vadovaujama dėstytojo Artūro Rimkevičiaus. Jie sukūrė baigiamąjį darbą – du originalius vitražus, kuriuos padovanojo Jūrės šventovei. Vitražai, kuriuose įkūnyti pagrindiniai krikščionybės simboliai, skirti presbiterijos langams.
Kryžius ir Kryžiaus kelio stotys. Jais pasirūpino Kazlų Rūdos parapijos dvasininkai. Dabartinio klebono (jis ir Marijampolės dekanas) kun. Gintaro Kuliešiaus užsakymu liaudies meistras Kazimieras Martinaitis išdrožė menišką, 1,5 m dydžio Kryžių su Kančia, skirtą centriniam altoriui. Šiam tikslui buvo panaudotos Kalendos lėšos, surinktos Jūrėje.
Meniškos Kryžiaus kelio stotys – bareljefai atkeliavo iš Lenkijos. Jas Dievo Gailestingumo šventovei padovanojo kun. Ignas Plioraitis.

Koplyčios statybos darbams neabejinga ir Lietuvos Vyriausybė

Iniciatyvinė darbo grupė džiaugiasi Dievo Gailestingumo šventovės statyba Jūrėje ir mecenatų dovanomis. Į kryptingą bei planingą šventovės statybos eigą atkreipė dėmesį ir Lietuvos vyriausybė. Grupė 2005 m. pabaigoje kreipėsi į savo atstovą Seime Vytautą Draugelį, mielai sutikusį tarpininkauti, prašant lėšų koplyčios statybos darbams užbaigti. Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę sulaukė teigiamo atsako.
2006 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1607 „Dėl lėšų skyrimo“ 26 punktas (iš 36) skelbia: „Kazlų Rūdos savivaldybei – 50 tūkst. litų Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies parapijos Jūrės miestelio koplyčios statybos darbų išlaidoms iš dalies padengti“. Nutarimą pasirašė tuometis Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir finansų ministras Zigmantas Balčytis (Valstybės žinios, 2006. Balandžio 22 d. Nr. 44. P. 50-51).
Jūrėje apsilankė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. 2007 m. balandžio 20 d. vizituodamas Kazlų Rūdą, Vilkaviškio vysk. Rimantas Norvila apsilankė ir Jūrėje. Čia jis susitiko su Dievo Gailestingumo šventovės statybos iniciatoriais, mecenatais, parapijiečiais. Pasidžiaugta, kad dirbta spėriai – iki 2005 m. vėlyvo rudens iškilo bažnyčios sienos, 2006 m. pavasarį uždengtas stogas, pradėti vidaus įrangos darbai, kurie tais pačiais metais ir  užbaigti. Be to, 2006 m. sudėtos durys, įstatyti langai. 2007 m. ankstyvą pavasarį pradėti apdailos darbai, tikslinti altoriaus projektai, baldai, galvota apie vitražus. 2007 m. prieš pat Velykas – Didįjį Šeštadienį į bokštą buvo įkeltas, varpas.
Į Jūrę atvykęs vysk. R. Norvila su jį lydėjusiu klebonu G. Kuliešiumi ir generalvikaru kun. A. Poniškaičiu apžiūrėjo šventovės vidų, joje vykdomus darbus, kalbėjosi su parapijiečiais ir šventovės statybos komiteto nariais.
Pokalbyje su iniciatyvinės grupės nariais vyskupui išsakytos opios problemos, kalbėta apie artimiausius darbus. Nariai rūpinosi finansinėmis lėšomis, nes sukauptieji pinigai tirpte tirpo, o dar reikėjo sudėti grindis, elektrą įrangti ir kt. Bandyta suderinti  pašventinimo datą – 2008 metų gegužės 31 d.
Vyskupas džiaugėsi, kad per tokį trumpą laiką pačių parapijiečių aukotomis, suieškotomis ir sukauptoms lėšomis buvo šitiek daug padažyta. Vysk. R. Norvila pažymėjo, kad tik tokie atkaklūs ir siekiantys tikslo žmonės gali neįtikėtinai daug nuveikti. Tokia veikla liudija gyvą ir gilų tikėjimą bei troškimą, kad jaunimas augtų ir bręstų Dievo malonėje.
Jo Ekscelencija kalbėjo: „Kuomet iniciatyva kyla iš pačių tikinčiųjų, tuomet iškilusi šventovė parapijiečių itin branginama“. Vysk. R. Norvila vylėsi, kad šitaip būsią ir su Jūrės Dievo Gailestingumo šventove.
Vyskupo apsilankymas Jūrėje, atliktų darbų, statant Dievo Gailestingumo bažnyčią, dalykiškas ir nuoširdus įvertinimas, tikintiesiems pasakyti viltingi bei stiprinantys žodžiai tapo reikšmingu stimulu tolesniems darbams statant ne tik šventovės pastatą, bet ir Gyvąją Bažnyčią kiekvieno širdyje. Juolab kad šiais, 2008 metais, Romoje vyks pirmasis pasaulinis Dievo Gailestingumo kongresas. Dievo Gailestingumo, kurio šventės gijų pradžia – mūsų Lietuva.
Be pagrindinės Dievo Gailestingumo šventovės Vilniuje, kurią puošia Dievo Gailestingumo paveikslas, šį titulą turi Vilkaviškio vyskupijoje Panaros kaime (Merkinės seniūnija, Varėnos rajonas) įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė. Šiuo vardu pavadinta ir šventovė Kalveliuose (Šumsko parapija). O šįmet 2008 m. bus pašventinta dar viena, jau ketvirtoji Lietuvoje Dievo Gailestingumo titulą turinti šventovė – tai Dievo namai Jūrėje.
Šiemet prasidėjęs pavasaris – tikras karštymetis: jūriečių laukia gerbūvio darbai šventoriuje. Tam nepakanka gerų norų, idėjų, reikalingos ir lėšos. Tačiau iniciatyvinė grupė nenuleidžia rankų, tęsia lėšų paieškas, tikėdami Dievo Gailestingumu.
Lietuvoje iškilo dar viena šventovė, įamžinusi Dievo Gailestingumo kultą. Bažnyčių, šventovių bei koplyčių statybas, jau įprasta, organizuoja ir jomis rūpinasi dvasininkija, pasitelkdama pasauliečius. Jūrės pavyzdys – unikalus tuo, kad Dievo Gailestingumo šventovė iškilo tikinčiųjų iniciatyva ir pastangomis, o pagrindinis jų iniciatorius – istorikas doc. dr. J. Banionis. Jos statyba Jūrėje – tikinčiųjų meilės Dievui ir jiems siunčiamų Jo malonių pavyzdys – kaip ilgam likę geri darbai ir sėtas dvasingumo grūdas…

Voruta. – 2008, bal. 12, nr. 7 (649), p. 1, 9.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra