Šventoji ąžuolų giraitė – Lietuvos šviesuoliui Romaldui Kusui atminti

Autorius: Data: 2021-05-14 , 10:19 Spausdinti

Šventoji  ąžuolų giraitė – Lietuvos šviesuoliui Romaldui Kusui atminti

Romaldas Kusas. Rimo Pakerio asmeninio archyvo fotografija

Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt

Saulėtą, vieversiais čiulbantį ir žydintį šeštadienio, gegužės 8-osios, rytą Prienų rajone, netoli Gerulių II piliakalnio, buvo pasodinta šventoji Ąžuolų giraitė, skirta šviesuolio, mokytojo, dailininko, Romaldo Kuso (1944–2021) atminimui (su atminimo lenta „Šventoji giraitė Romaldo Kuso atminimui“). 

Sodinti ąžuoliukų atvyko žmonės, šeimos iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Kazlų Rūdos, taip pat iš Vyšniūnų, Verbyliškių, Jogalinos, beveik keturios dešimtys žmonių, nuo mažiausių – vaikų iki senolių. Ąžuoliukų sodinimą surengė  Sienakalnio (Prienų r.) bendruomenė, Romaldo Kuso vaikai: dukra Jolita Kusaitė-Pokvietė ir sūnus Romaldas Kusas. R. Kuso vaikai taip atsiliepė apie ąžuoliukų sodinimą: „100 ąžuolų tau, tėtuk ir Gojaus ąžuoliukas jaunas, tau atminti. Nėra žodžių kurie išsakytų, kaip labai tavęs pasiilgom, kaip gera jausti gėrį, kurį palikai mūsų visų širdyse. Tu mylėjai Gamtą, tavo meilė mumyse ir šie ąžuolai, tikiu, tik pradžia…“

Ąžuoliuką sodina etnologės Rita Balsevičiūtė ir Dalia Senvaitytė. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Sodinti ąžuoliukų atvyko ir savaitraščio „Šiandien“ redaktorius Gintautas Kniukšta, taip pat Rita Balsevičiūtė, Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė, etnologė, doc. dr. Dalia Senvaitytė, VDU dėstytoja, taip pat kraštietis biologas, VDU dėstytojas Šarūnas Ašmantas.

Pabaigoje buvo pasodinti ir iš didžiojo Gojaus ąžuolo gilės užauginti  ąžuoliukai, vienas iš jų –Romaldo Kuso atminimui. Ąžuoliukus porą metų savo namuose paaugino Rimas Pakerys, Sienakalnio bendruomenės vaidila, kuris teigė, kad Romaldas Kusas jam buvo kaip tėvas, šviesuolis, pavyzdys, lietuvybės puoselėtojas, skatinęs gerbti ir branginti Gamtą, ąžuolus: „Gerasis  žmogus – Romaldas Kusas. Romaldas visa savo laikysena, o ir išvaizda, priminė iš amžių glūdumos  pas  mus atėjusį  krivį – žynį. Jis  buvo  tarsi  šauklys, kviečiantis  nubusti ir pagaliau  susivokti, kas  mes  iš  tikro esame .

Straipsnio autorė Onutė Gaidamavičiūtė prie stebuklais garsėjančio Gojaus (Baudėjų) ąžuolo

Amatų mokykloje, kurioje paskutiniu metu dirbo, iš  bibliotekos  imdavo išmesti skirtas  knygas, jas  skaitydavo ir,  ką  ypatingo  radęs, dalydavosi. Štai  kokias  mintis  jis skleidė:

Sienakalnio vaidilos žodžiais, todėl, kai vienas garbus pilietis, gyvenantis netoli galingo jotvingių Gerulių piliakalnio, patikėjęs kilniais mūsų bendruomenės tikslais, „padovanojo nedidelį žemės plotelį, mes iš karto suskubome grąžinti jį Gamtai užsodindami ąžuolais. Nuo šiol ten Gyvybės ir Mirties ratas suksis žmogaus niokotojo rankų nebeliečiamas. Taip pagerbdami šviesių protėvių, mūsų dievų, atminimą. Be jų, nebūtų mūsų. Jie daugel negandų atlaikė. Atlaikysime ir mes.“

Romaldas Kusas. Rimo Pakerio asmeninio archyvo fotografija

Šviesuolis, dailininkas Romaldas Kusas mirė prieš porą mėnesių, kovo 16 dieną, o gimė 1944 m.  Žemaitijos žemėje – Palangoje. R. Kusas mokėsi Vydmantų pradinėje mokykloje, vėliau  tęsė mokslus Palangos vidurinėje mokykloje. Studijavo ir baigė Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą. Įgijo medžio apdirbimo specialybę. 36 metus mokė Kauno taikomosios dailės mokykloje medžio drožybos. Būdamas menininku iš prigimties neapsiribojo vien tik darbu su medžiu. Dėstė metalo apdirbimą, juvelyriką. Mokė piešti, tapyti ne vieną jaunąjį menininką. Yra sukūręs daug medžio drožybos darbų. Sovietmečiu kūrė pagal užsakymus. Dailininkas yra surengęs ne vieną asmeninę parodą. Jo darbus galima pamatyti įvairiuose muziejuose, galerijose, asmeninėse kolekcijose. 2016 metais dalyvavo 7-oje Pasaulio žemaičių parodoje“. 2015 m. spalio 8 d., pristatant Kauno viešojoje bibliotekoje asmeninę parodą ,,Tapybinė vizija“, buvo rašoma: ,,Pastaraisiais metais dailininkas atsidavęs tik kūrybai. Jis aktyvus, pastabus, ieškantis ir turinti savo kūrybos stilių. Jo darbai šilti ir įkvėpinantys, tarsi žvilgsnis iš tamsumos ar vėjo gūsis, glostantis kiekvieno skruostą…“[1]. Su žmona Aldona užaugino sūnų ir dukrą, džiaugėsi ir trimis anūkėmis bei anūku.

Pabaigę sodinti ąžuoliukus, įamžinę Romaldo Kuso atminimą, aplankėme ir netoliese esantį stebuklingą Gojaus arba Baudėjų ąžuolą, apie kurio gydomąsias galias papasakojo žolininkė, etnologė, kultūrologė Rita Balsevičiūtė, o po to – Gerulių II piliakalnį, šalia kurio buvo Gojaus miške žuvusių partizanų Ašmenskų sodyba. Užlipę ant Gerulių II piliakalnio, atsikvėpėme, pasigrožėjome įstabiais šaltiniuotos Dzūkijos upės Obelties vingiais. Rimas Pakerys pagrojo Labanoro dūdmaišiu.

Ąžuoliukų giraitę sodino kelios kartos. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Po to visi aplankė Gerulių I piliakalnį (Alytaus r.), o išvyka baigėsi stambiausio Lietuvoje ir Europoje – Gojaus – ąžuolo, esančio Pakrovų kaime, Prienų r., aplankymu. Gojaus ąžuolo amžius apie 400 metų. Kažkada jis atlaikė perkūnijos smūgį. 14 m aukštyje šakojasi į 2 kamienus. Gojaus ąžuolo aukštis 33,4 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje: 6,20 m, medienos tūris: 43 kubinių metrų.

Sienakalnio bendruomenės ištakos

 

Tad šeštadienis tikrai buvo įspūdingas ir turiningas, pasodinta šventoji giraitė, aplankyti du piliakalniai, didysis Gojaus ąžuolas, iš kurio stiprybės ir semiasi Sienakalnio bendruomenė.

Rimas Pakerys štai taip pristato Sienakalnio  bendruomenę, jos susikūrimo tikslus, veiklos planus: „Prieš   septynetą  metų  vedini  bendrų tikslų susispietėme į bendruomenę kaip bitutės į spiečių. Įsigijome miške esančią sodybą Antapolio kaime, netoli Aukštadvario. Labai iš lėto, bet  po  truputį, rengiame talkas, tvarkome  aplinką. Džiaugiamės brolyste ir tuo jausmu, kad kartu mes galime labai daug nuveikti. Štai praėjusiais metais atlėkė  net  du  bičių spiečiai. Tai mums lyg ženklas, kad einame  gera linkme, o ne klystkeliu.“

Romaldo Kuso paveikslas. Rimo Pakerio asmeninio archyvo fotografija

R. Pakerys teigia, kad „Vienas iš  pagrindinių bendruomenės tikslų – kurti bendrą  nuosavybę, už kurią būtume  visi  vienodai atsakingi; taip pat auginti tarpusavio pasitikėjimą ir ryšius. Ištikus nelaimei, stoti mūru vienas už kitą. Puoselėti pamatines vertybes, kurios  niekados nesikeičia, kokie vėjai bepūstų. Tai lyg du Gedimino ženklo šoniniai stulpai, ant kurių turėtų viskas laikytis. Žemė visų – dalijamės. Medis – gyvybė, nebeprekiaukim, nebepardavinėkim.“

Kartu su Rimu Pakeriu kviečiame vienytis ir burtis į bendrą talką: „Prieš keletą  metų  buvo  padarytas didžiulis nusikaltimas  leidžiant  parduoti Žemę užsieniečiams. Šiuo metu užsienio įmonės  turi įsigijusios tūkstančius hektarų miškų  plotų. Tai yra didžiulė  bėda mūsų Tėvynei. Bet išeitis visada  yra. Ir vienas lauke  karys. Tačiau, kai  mes, vedini bendrų  vertybių, susispiečiame į  darnią  bendruomenę, galime labai labai daug.

Romaldo Kuso paveikslas. Rimo Pakerio asmeninio archyvo fotografija

Auginkime ne tik medžius, bet ir pasitikėjimą vienas kitu. Kurkime Lietuvą! Nupirkime bendromis pastangomis, kad ir iškirstą  miško plotą ir užsodinkime medeliais, kurie jau  niekados nebūtų kertami. Kas nori jungtis  talkon, daugiau žinių ras Sienakalnio bendruomenės tinklalapyje ir  feisbuko paskyroje.“

[1] Prieiga per internetą: https://alkas.lt/2021/03/21/tautos-sviesuolio-mokytojo-romaldo-kuso-netekus-nuotraukos-video/ [žiūrėta 2021 05 11].

Etninė kultūra Gaidamavičiūtė Ona Kultūra Renginiai , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra