Švento Kazimiero mirties metinės

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Šiais metais, kovo ketvirtąją, Lietuva mini 520-ąsias švento Kazimiero mirties metines. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, tegyvenęs 25 metus, 1602-aisiais paskelbtas šventuoju ir Lietuvos globėju, nuo jo mirties praėjus 118 metų.
Dėl karalaičio Kazimiero paskelbimo šventuoju Vilniaus vyskupas Albertas Vaitiekus ir sostinės pranciškonai į popiežių Leoną X kreipėsi dar 1516 metais, nes iš to “būtų Lietuvos žemėj tikėjimui didelė parama” (iš pranciškonų rašto). Tais pat metais Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Senasis tuo reikalu parašė 4 laiškus Romon. Tačiau kanonizavimo byla užsitęsė – mirė popiežius Leonas X, vėliau kanonizavimo reikalai „pasimetė“ audringose XVI amžiaus religinių kovų, karų peripetijose. Be to, Lietuvoje didesnę amžiaus dalį buvo įsivyravusi reformacija.
Per 5 šimtmečius švento Kazimiero paveikslas lietuvių sąmonėje ryškus pirmiausia kaip antirusiškos kovos simbolis. Dar 1518 metais kaip jaunas riteris pasirodęs ant balto žirgo, šv. Kazimieras padėjęs lietuvių kariuomenei persikelti per patvinusią Dauguvą ir sumušti daug didesnę maskvėnų kariuomenę. Neseniai Panevėžio katedroje restauruota dailininko Jono Mackevičiaus freska, vaizduojanti Lietuvos globėjo apsireiškimą lietuvių kariams mūšyje ties Polocku. Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčia buvo pastatyta toje miesto dalyje, kur iki tol stovėjo medinės stačiatikių cerkvės.
Kadangi Kazimieras mirė labai jaunas(susirgęs plaučių džiova, Gardine), išsamesnių žinių apie asmenybę, gyvenimo aplinkybes stokojama. Amžininkų prisiminimuose karalaitis Kazimieras aprašomas kaip maldingas, išsilavinęs, gabus ir tauraus būdo. Taip jį apibūdina pagrindinis mokytojas vaikystėje Janas Dlugošas. Savo mokytoją būsimasisLietuvos globėjas labai gerbė, o šis jį mokė ir auklėjo laikydamasis griežtos dvasinės tvarkos.
Dvylikamečio karalaičio Kazimiero mokymas ir auklėjimas buvo staiga nutrauktas, paaukojant jį politikos reikalams ir mėginant padaryti kandidatu į Vengrijos karalystės sostą. Tėvo Kazimiero Jogailaičio patarėjai netgi apgailestavo, kad toks gabus sūnus išleidžiamas Vengrijon. Nors padaryti Vengrijos karaliumi nepasisekė, tėvas pratino sūnų prie valdovo gyvenimo, įtraukdamas jį į politinių reikalų svarstymą, imdamas su savimi į keliones, rodydamas viešąjį politinį gyvenimą (seimus, pasiuntinių priėmimus ir t.t.). Karalaitis Kazimieras, būdamas dar labai jaunas parodė žymių valstybininko gabumų – taupydamas iždo pinigus, išpirkinėjo tėvo užstatytas valdines žemes, stengėsi gerinti santykius su Roma, rūpinosi, kaip atremti išorės pavojus.
Karalaitis Kazimieras dažnai lankėsi Vilniuje, o 1483-aisiais, susilpnėjus sveikatai ir pasirodžius džiovos požymiams, apsistojo čia ilgiau. Manoma, jog viena ligos priežasčių buvo asketiškas karalaičio gyvenimas. Karalaitis Kazimieras mirė Gardine, jo tėvas, labai sielvartaudamas dėl sūnaus netekties, 1484 metų rugpjūtį įsteigė Vilniaus katedroje amžinąsias maldų metines.
Nepaisant okupacijų, nutautinimo pastangų, švento Kazimiero kultas Lietuvoje visada buvo gyvas. Tą patvirtina ir XVII amžiuje šv. Kazimierui skirtos jėzuitų akademijos auklėtinių kurtos lotyniškos eilės, 13 šv. Kazimiero vardo bažnyčių visoje Lietuvoje, dailininkų tapyti paveikslai iš jo gyvenimo. Ir šiandien Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, pradeda veikti paroda “Vita Sancti Casimiri” (Šv. Kazimiero gyvenimas).
www.bernardinai.lt

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra