Šventė Tolminkiemyje

Autorius: Data: 2011-06-07 , 10:25 Spausdinti

Šventė Tolminkiemyje

Emilija Algaudė BUKONTIENĖ, Tauragė

Jau tapo tradicija kasmet paskutinįjį gegužės šeštadienį (šiemet – 2011 m. gegužės 28 d.) susirinkti Tolminkiemyje muzikos ir literatūros šventėje. Šiemet ji skirta artėjančioms Kristijono Donelaičio gimimo 300-osioms metinėms.

Retai kada Donelaičio žemėje susirenka toks gausus būrys moksleivių ir suaugusiųjų. Į Lazdynėlius, ąžuolų giraitėje prigludusią poeto tėviškę, lyg susitarę iš karto atvažiavo net penki autobusai. Pabiro, pasklido šioje dvasios šventovėje Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) moksleiviai, kalbantys lietuvių ir rusų kalbomis, atvyko lenkų bendruomenės nariai. Prie paminklo skambėjo būrų dainiui skirti posmai, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, visi fotografavosi.

Autobusai pajudėjo Tolminkiemio link,

kur stovi muziejus garsus,

traukiantis lankytojų šimtus.

Ošia Romintos giria,

didijį būrų dainių prisimindama.

Čia Donelaitis parašė „Metus“,

Apdainavo, barė ir mokė būrus.

Mus pasitiko medžių žalumoje paskendęs Tolminkiemis, kuriame poetas praleido 37-erius metus. Čia jau radome talkininkus, gražinančius aplinką.

Šventę pradėjo Kaliningrado (Karaliaučiaus) 35-ojo licėjaus skudutininkų ansamblis „Gintarėlis“, vadovaujamas Algirdo Karmilavičius. Renginį vedė Elena Duchnickaja, Kaliningrado (Karaliaučiaus) 40-osios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, skaičiusi Just. Marcinkevičiaus ir Č. Jakštytės eiles apie K. Donelaitį ir gimtąją kalbą, priminusi, kad šioje šventovėje susirinkome pajusti lietuvių kalbos grožį, išgirsti liaudies dainų melodingumą, įsiklausyti į gyvą poetinį žodį.

Renginio svečius pristatė Lietuvos Respublikos kultūros atašė Kaliningrade (Karaliaučiuje) Romanas Senapėdis. Per Lietuvą nuvilnijo 47-asis poezijos pavasaris. Poezijos paukštė neaplenkė ir Tolminkiemio. Į šventę atvyko Antanas A. Jonynas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetai Evaldas Ignatavičius, Kornelijus Platelis, Renata Šerelytė, Kauno Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, Nesterovo (Stalupėnų) rajono deputatų tarybos pirmininkas Aleksandr Ivakin, nusipelniusi kultūros darbuotoja iš Kaliningrado Olga Evgenjevna Dubovaja, daug prisidėjusi, kad būtų išsaugotas Tolminkiemio muziejus. Kasmet į Tolminkiemį atvyksta Šiaulių K. Donelaičio draugijos nariai, vadovaujami pirmininkės Izolinos Lingienės.

Kultūros atašė dėkojo renginio organizatoriams, šeimininkams, muziejaus direktorei Liudmilai Pavlovnai Silovai, kuri architekto Napalio Kitkausko suprojektuotam K. Donelaičio memorialui vadovauja nuo pat jo įkūrimo, t. y. 1979 m.

Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas prisiminė Poezijos pavasario ištakas, poetą Justiną Marcinkevičių, kuris prieš 47-erius metus buvo šio renginio organizatorius, sveikino gausų būrį susirinkusiųjų, perskaitė savo kūrybos eilėraštį.

Aktorė Gražina Urbonaitė skaitė Aldonos Puišytės, K. Donelaičio eiles, Mikalojaus Daukšos mintis apie gimtąją kalbą.

Evaldas Ignatavičius, buvęs Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade, sveikino visus gražios šventės proga, dėkojo organizatoriams ir perskaitė tris savo kūrybos eilėraščius.

Kauno Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė Tolminkiemyje lankosi nebe pirmąjį kartą, pasidžiaugė, kad šventėje dalyvauja tiek daug moksleivių kalbančių lietuviškai. P. Aldona atskleidė savo svajonę: norėtų užsimerkti, užmigti ir atsibusti prieš 250 metų, kad pamatytų gyvą Kristijoną Donelaitį, išgirstų jo balsą. Ji dėkojo tai žemei, išauginusiai poetą, mokinių tėveliams ir mokytojams ir perskaitė savo kūrybos eilėraštį „Šulinys žiemą“.

Poetas Kornelijus Platelis, 1996m. Poezijos pavasario laureatas, perskaitė Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo eiles, kurias jis išvertė į lietuvių kalbą, ir savo kūrybos eilėraščius.

Renata Šerelytė, rašanti prozos kūrinius, perskaitė porą savo kūrybos eilėraščių, skirtų jauniesiems skaitytojams ir vieną suaugusiems.

Renginyje skambėjo lietuvių liaudies dainos, poetų eilės.

Lietuvių liaudies dainą atliko Gusevo (Gumbinės) 5-osios vidurinės mokyklos ansamblis „Nadruvėlė“, vadovaujamas Gražinos Kolego.

Baltijos federalinio I. Kanto universiteto studentės (dėstytoja Violeta Lopetienė) Tatjana Rybakova, Ana Chomenko, Julija Žukova, Jekaterina Grendža, Irina Šiško skaitė S. Nėries, Just. Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės, Vytauto Bložės eiles.

Antanao Drilingos eiles, skirtas poetui K. Donelaičiui, skaitė Kaliningrado 40-osios gimnazijos moksleivė Olga Savenkova.

Černiachovsko (Įsruties) socialinės – industrinės kolegijos studentai Just. Marcinkevičiaus poemos „Donelaitis“ ištrauką skaitė rusų kalba, poemą į rusų kalbą išvertė Jurij Kobrin (vadovė Onutė Druseikaitė). Černiachovsko (įsruties) 4-osios vidurinės mokyklos moksleiviai, kuriuos moko O. Druseikaitė, padainavo dvi dainas.

Nemano (Ragainės) 2-osios vidurinės mokyklos moksleivė padeklamavo eilėraštį apie Lietuvą, kanklininkai atliko du kūrinius (mokytoja Zina Budginienė ir Violeta Martišauskienė).

Skudučiais ir lumzdeliais lietuvių liaudies kūrinius grojo Krasnoznamensko (Lazdynų) 1-osios vidurinės mokyklos ansamblis „Šešupė“, kuriam vadovauja Aldona Strojeva.

Eilėraščius apie Tolminkiemį ir Lietuvą skaitė mokytojos Almos Janvariovos moksleiviai iš Dobrovolsko (Pilkalnio) mokyklos.

Meninę kompoziciją, skirtą K. Donelaičiui, paruošė Černiševskoje (Eitkūnų) Pobedino mokyklos ansamblis, vadovaujamas Nijolės Naimušinos ir Tatjanos Rodenko.

Slavsko (Gastų) vidurinės mokyklos moksleiviai atliko dainą „Žemė Lietuvos“ (mokytoja Nijolė Gimbutienė).

Tilžės (Sovetsko) 3-osios vidurinės mokyklos mokiniai, vadovaujami Vitos Kovalenko, paruošė muzikinę-poetinę kompozociją „Lietuvos šviesuolis“.

Šventėje dalyvavo ne tik lietuvių kalbos besimokantys moksleiviai. Į Tolminkiemį atvyko Timiriazevo (Naujosios) vidurinės moksleiviai, lankantys lietuvių kalbos fakultatyvą (mokytoja Aldona Bursteikienė) ir rusų kalbos ir literatūros mokytojos Anastazijos Butkevičienės moksleiviai, nesimokantys lietuvių kalbos. K. Donelaičio kūryba įtraukta į rusų kalbos ir literatūros mokymo programą. Jie paruošė literatūrinę kompoziciją rusų kalba apie poeto gyvenimą, asmenybę ir kūrybą. Valerija Bogdanova padainavo lietuvių liaudies dainą. Džiugu, kad K. Donelaičio kūrybą domisi srities moksleiviai ir mokytojai. Renginys, skirtas būrų dainiui, buvo organizuotas ir Timiriazevo(Naujosios) mokykloje.

Kaliningrado (Karaliaučiaus) 48-osios vidurinės mokyklos moksleivės padainavo Just. Marcinkevičiaus žodžiais sukurtą dainą „Tai gražiai mane augino“, o šios mokyklos mokytoja, poetė, vertėja Rūta Leonova skaitė savo kūrybos eilėraštį „Donelaičio dvasia“.

Šventės dalyviai apžiūrėjo muziejaus eksponatus, kurių yra apie 230, tai poeto kūriniai, jų iliustracijos, fotonuotraukos, grafikos darbai, kūrinių faksimilės. Grožėjomės vitražais, kurie sukurti poemos „Metai“ motyvais ir atspindi visus keturis metų laikus. Moksleiviai skaitė K. Donelaičio patarimus mūsų laikų žmogui, jie parašyti rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.

Gamta nepagailėjo gražaus oro, susirinkusieji pasklido šventoriuje, po muziejaus teritoriją, užimančią 5 ha plotą, pastovėjo prie šulinio, kurį savo eilėse apdainavo poetė Birutė Baltrušaitytė. Taip pat apžiūrėjo kleboniją, nusifotografavo, pavaikščiojo tais takais, kuriais daugiau kaip prieš du šimtus vaikščiojo poetas, parymojo prie kriptos, kur palaidotas poetas, padėjo gėlių, uždegė žvakutes. Labai tiksliai „Metus“ apibūdino poetas Adomas Mickevičius: „Tai tikras lietuvių liaudies papročių paveikslas“.

Pasibaigus renginiui autobusai pasuko į Gusevą (Gumbinę) prie paminklo K. Donelaičiui. Paminklas iškilmingai atidengtas 2004 metų rugsėjo mėnesį, jo autoriai – kaliningradiečiai skulptoriai N. Tiščenko ir V. Chvalej, pastatytas Kaliningrado administracijos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Prie paminklo padėjome gėlių, uždegėme žvakutes, pagerbėme poeto atminimą.

Pagrindiniai renginio organizatoriai – mokytojas Algirdas Karmilovičius, dėstytoja Violeta Lopetienė, rengėjai – Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija, Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Kaliningrade, Rašytojų klubas, Baltijos federalinis I. Kanto universitetas, Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus Kristijono Donelaičio muziejus.

Už turiningą renginį dėkojome rėmėjams – Mažosios lietuvos lietuvių draugijai Čikagoje. Tokie rengniai ne tik praplečia akiratį, suteikia žinių apie poetą. Tai tarsi buvimas šalia poeto, dvasinio bendravimo džiaugsmas. Nuoširdžiai dėkojame Šiaulių K. Donelaičio draugijos nariams, jos pirmininkei Izolinai Lingienei už dovanotas lietuvių rašytojų knygas vaikams ir lietuviškus saldainius.

Donelaičio dvasia

Žvaigždės tos pačios, bažnyčios takai,

Jau medžiai išsiilgę, kalnuoti laukai…

Donelaičio dvasia čia. Ir oras kvapnus

Subūręs, sukvietęs ir būrus, ir mus

Dorybės pamokyt – šventa pareiga,

Išaukštinti žmogų – kilni apeiga.

Rusena amžių poeto šviesa,

Šimtmečius lydi šventoji tiesa

Kaimiečiams atvėręs meilę širdies,

Pataręs, pamokęs doros, išminties.

Gyveno laimingas, savas, jaukus

Šlovinęs darbą ir metų laikus.

Lietuvišką kalbą Mažos Lietuvos

Pasauliui išgyrė neslėpęs tiesos.

Kristijonas dabar su mumis, su visais

Per amžius atėjęs… Tiesus kaip kadais.

Tolminkiemio žemė – Donelaičio šventovė.

Lazdynėlių giraitė – dvasios tvirtovė.

Iš Mažos ir Didžios – lietuviai kartu,

Sujungtos širdys sustojo ratu.

Vidury Kristijonas. Jo balsas ryškus:

Lietuviai čia buvo, yra ir bus!

Saulelė atkopdama budino svietą,

Lietuviai suėjo į šventąją vietą!

(2011, Rūta Leonova)

Nuotraukoje: Naujosios (Timiriazevo) ir Kraupiško (Uljanovo) vid. m-klų mokiniai Gumbėje (Guseve) prie K. Donelaičio paminklo

Voruta. – 2011, bir. 18, nr. 12 (726), p. 2.

Mažoji Lietuva , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra