Sveikatingumo metų įžangai – sėkmingas kaimynų pavyzdys

Autorius: Data: 2012-10-22, 18:44 Spausdinti

Juozas DAPŠAUSKAS, Vilnius

Šių metų pradžioje per 300 organizacijų kreipėsi į valdžios institucijas su memorandumu „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“. Memorandume, tarpe kitų reikalavimų valdžios institucijoms, buvo prašymas 2013-uosius skelbti Sveikatos, sveikatinimo ir sveikatingumo metais. Seimas birželio 12 d. nutarimu tokius paskelbė.

Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaujant su Nacionaline sveikatos taryba ir Seimo Sveikatos reikalų komitetu, š.m. lapkričio 19 d. Seime organizuoja įžanginę konferenciją į Sveikatingumo metus: „2013 – ieji – Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“

Konferencijoje pagrindinis pranešėjas stulbinančių rezultatų pasiekusio Karelijos projekto Suomijoje vadovas, šiuo metu Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto Suomijoje (THL) direktorius, profesorius Pekka Puska.

 

Valstybiniu mastu įmanomos permainos – akivaizdus Suomijos pavyzdys

 

Po II pasaulinio karo lėtinės ligos, ypač širdies ir kraujagyslių, tapo pagrindine problema išsivysčiusiose šalyse. 1960 m. didžiausias pasaulyje mirčių nuo vainikinių širdies ligų skaičius buvo Suomijoje. Vidutinio amžiaus vyrų mirdavo labai daug. Skaičiai buvo dar didesni šalies rytuose – Šiaurės Karelijos. Šiaurės Karelijos atstovai 1971 m. pasirašė peticiją nacionalinėms institucijoms, prašydami skubios pagalbos mažinant širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų skaičių. Reaguojant į peticiją ir siekiant sumažinti lėtinių susirgimų skaičių Suomijos valdžios institucijos su ekspertų parama ir Pasaulio sveikatos organizacijos pagalba įgyvendino Šiaurės Karelijos projektą.

Nors tuo metu mokslinės žinios buvo naujos ir retos prevencijos srityje, keli tyrimai nurodė įvairių rizikos veiksnių įtaką sveikatai  - ypač MTL cholesterolio kiekį kraujyje, aukšto kraujo spaudimo ir tabako vartojimą. Tyrimai parodė didelę mitybos – ypatingai riebalų kokybės reikšmė gyventojų cholesterolio kiekiui kraujyje.

Tarp Šiaurės Karelijos gyventojų buvo didelis bendras cholesterolio kiekis kraujyje ir kraujo spaudimas, didelis rūkančiųjų skaičius. Gausus druskos ir sočiųjų pieno riebalų bei mėsos naudojimas, mažas daržovių ir kitų augalinių produktų suvartojamas paaiškino aukštą cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujo spaudimo lygį.

Suvokus rizikos veiksnių įtaką sveikatai buvo pasirinktos pagrindinės kryptys: bendruomeninio požiūrio keitimas ne tik tarp lėtinėmis ligomis sergančiųjų ar esančių rizikos grupėse, bet ir tarp visų gyventojų. Tikslas buvo pakeisti rizikingą gyvenimo būdą į sveikesnį per bendruomenines veiklas. Taip pat vyko darbas su įvairių organizacijų, įskaitant NVO, privataus sektoriaus ir politinius sprendimus priimančiais asmenimis. Bendra idėja buvo pakeisti Šiaurės Karelijos socialinę ir fizinę aplinką.

 

Pasisekusi iniciatyva išplėsta visos šalies mastu

 

Pradinis planas buvo atlikti ir įvertinti prevencinę 5-erių metų intervenciją Šiaurės Karelijoje (1972-1977) kaip pilotinė veikla tolimensiems veiksmams visoje šalyje. Buvo parengta išsami vertinimo sistema, įskaitant standartizuotas gyventojų apklausas Šiaurės Karelijoje, statistinių duomenų analizę, sergamumo ir mirtingumo priežasčių tyrimus ir kt.

Po pirminio 5-erių metų laikotarpio, projektas buvo pratęstas, o išvados apie prevencijos sėkmę pasklido visoje Suomijoje. Tai vyko dėka Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto, kuris pradėjo dirbti nacionaliniu lygmeniu.

Visuotinis požiūris į prevenciją – pagrindinė šio projekto sėkmė. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai: nesveika mityba, rūkymas, fizinis neaktyvumas – daugelio kitų lėtinių ligų rizikos veiksniai. Jis yra sėkmingesnis ir efektyvenis nei atskirų ligų prevencijos programos, nes integruotas požiūris veikia bendruosius elgesio ypatumus renkantis gyvenimo būdą.

 

Vietoj verkšlenimo – apčiuopiami rezultatai

 

Per pradinį 5-erių metų projekto vykdymo laikotarpį buvo pastebėti ryškūs pokyčiai Šiaurės Karelijos žmonių gyvensenoje: iš esmės sumažėjo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius. Per šį laikotarpį žymiai atslūgo sergamumas koronarine širdies liga tarp darbingo amžiaus vyrų, gyvenančių Šiaurės Karelijoje.

Pasitelkus veiklas nacionaliniu mastu mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas pradėjo stulbinančiai mažėti visoje Suomijoje. Po 30 metų tolimesnių veiksmų dėka ir iki šios dienos ši bendra tendencija tęsiasi.

Per 30 metų laikotarpį labai svarbūs visos gyventojų rizikos veiksnių pokyčiai. Pavyzdžiui, akyvaizdus žmonių mitybos įpročių pasikeitimas. Projekto pradžioje beveik visi žmonės naudojo sviestą tepdami jį ant duonos ir maisto ruošimui. Šiomis dienomis mažiau nei 5% žmonių tepa sviestą ant duonos, apie 60% namų ūkių naudoja daugiausia augalinį aliejų maisto ruošimui. Bendras druskos vartojimas gerokai sumažėjo. 1970-ųjų pradžioje, daugiau nei pusė vyrų rūkė; dabar tik apie 20% vyrų rūko. Bendras vidutinis lygis cholesterolio kiekis kraujyje Šiaurės Karelijoje sumažėjo daugiau kaip 20%. Šių pokyčių poveikis visuomenės sveikatai buvo labai ryškus. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėjo 85% tarp darbingo amžiaus vyrų. Be to, tarp vyrų labai sumažėjo insulto ir plaučio vėžio atvejų skaičius. Šie pokyčiai daugiau nei 50% sumažino mirtingumą ir nuo visų kitų priežasčių. Vyresnio amžiaus ir vyresniųjų gyventojų grupės turėjo naudos iš šių prevencinių priemonių poveikio, bendra gyvenimo trukmė padidėjo daugeliu metų. Gyventojų sveikata „netikėtai“ labai pagerėjo pranokdama didžiausius lūkesčius.

 

Sėkmės paslaptis – kryptingai ir efektingai dirbant

 

Akivaizdu, kad įgyvendinus Šiaurės Karelijos projektą, jo principai teisingi: pagrindiniai rizikos veiksniai buvo radikaliai sumažinti tarp visų gyventojų. Atskiros studijos parodė esminę gyvenimo būdo pasikeitimo įtaką mažinant mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičių. Sumažintas vidutinis cholesterolio kiekis kraujyje, atrodo, yra pagrindinis koronarinės širdies ligos mirtingumo mažėjimo veiksnys.

Projektas, pagrįstas integruotu požiūriu, tapo inovacija kontroliuojant lėtines ligas. Vėlesnė patirtis parodė, kad programos, kurios įtraukia bendruomenę, nevyriausybines organizacijas, aplinkos ir politikos priemones, gauna žymiai geresnių rezultatų nei tik rizikos veiksnių įvardijimas ir ligų gydymas brangiai kainuojančiomis grubiomis medicininėmis interevencijos priemonėmis.

Bendruomenės įtraukimas reiškia įvairių visuomenės sektorių dalyvavimą. Patirtis iš Šiaurės Karelijos pabrėžia svarbų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, savanoriškų organizacijų, maisto pramonės ir prekybos centrų, mokyklų, respublikinės ir regioninės žiniasklaidos vaidmenį. Rezultatyvus bandruomenės žadinimas bei įkvėpimas ir glaudus bendradarbiavimas su daugueliu organizacijų buvo esminiai šio projekto sėkmės elementai.

 

Sveikatingumo metų konferencijos Seime „vinis“ – profesorius Pekka Puska

 

Šiuo metu profesorius Pekka Puska yra Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto Suomijoje (THL) generalinis direktorius. THL yra Nacionalinis visuomenės sveikatos ir gerovės institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos Suomijoje. Jame dirba apie 1300 asmenų ir apima platų sveikatos ir socialinės rūpybos klausimų spektrą, susijusį su ligų prevencija, mityba, gyvenimo būdu ir aplinka, infekcinių ligų kontrole ir nacionalinėmis vakcinacijos programomis, sveikatos ir socialinėmis paslaugomis, sveikatos ir gerovės stebėsena ir statistiniais duomenimis. THL atlieka reikšmingas nacionalinių tarnybų funkcijas, įvairias stebėjimo užduotis, aukšto lygio mokslinius tyrimus ir daugelį tarptautinių veiklų.
Profesorius P. Puska Nacionaliniame visuomenės sveikatos institute dirbo didžiąją savo karjeros dalį. Jis 25 metus dirbo direktoriumi įgyvendinant Šiaurės Karelijos projektą bei buvo pagrindinis tyrinėtojas: užsiėmė širdies ir kraujagyslių ligų prevencija Šiaurės Karelijos, o vėliau ir visoje Suomijoje. Per 25 metus, daugiau nei 80% sumažėjo mirtingumas nuo širdies ligų tarp darbingo amžiaus gyventojų ir akivaizdžiai pagerėjo visuomenės sveikata.

P. Puska yra Pasaulinės širdies federacijos prezidentas. Jis taip pat buvęs neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir sveikatingumo skatinimo programų direktorius Pasaulio sveikatos organizacijoje.

Profesorius P. Puska yra Andriejaus universiteto (Škotija) garbės daktaras ir Rusijos Gamtos mokslų akademijos akademikas. Nacionaliniu ir pasauliniu mastu gavęs apdovanojimus už darbą ligų prevencijos srityje.

Sveikatingumo metai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra