Šveicarijoje atidengta atminimo lenta Kauno universiteto profesoriui J. Eretui

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šveicarijoje pagerbtas Lietuvai nusipelniusio visuomenės veikėjo, pedagogo, publicisto, filosofijos mokslų daktaro Juozo Ereto (1896-1984) atminimas – Bazelio meiste, prie namo, kuriame grįžęs į gimtinę nuo 1941 metų gyveno mokslininkas, atidengta atminimo lenta.
 
Pagerbti tarpukario Lietuvoje gerai žinomą visuomenės veikėją J.Eretą sumanė Šveicarijos lietuvių bendruomenė, pasitelkusi į pagalbą sąveiką su Baltijos valstybėmis stiprinančią šios šalies parlamentinę grupę „Probalticum“. Idėjai pritarė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
 
Praėjusį penktadienį (2010-10-15) Bazelyje, prie namo, kuriame išvykęs iš Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos ilgą laiką su šeima gyveno J. Eretas, papuošė memorialinė lenta su iškilaus mokslininko bareljefu. Iškilmėse dalyvavo Šveicarijoje gyvenantys ir dirbantys lietuviai, diplomatai.
 
Atidengusi atminimo lentą Lietuvos ambasados Šveicarijoje laikinoji reikalų patikėtinė pažymėjo, jog grįžęs į gimtinę J. Eretas niekada nepamiršo šalies, kurioje buvo praleidęs kelis dešimtmečius – publikavo straipsnius, rašė knygas apie pavergtas baltų tautas, buvo įsijungęs į kovą už jų išlaisvinimą.
 
Gargžduose gyvenančio skulptoriaus Algirdo Boso sukurtą J. Ereto bareljefą pašventino Vilniaus bernardinų bažnyčios kunigas, vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas.
 
„Nebuvo lengva bronzoje lakoniškai įprasminti šio tauraus žmogaus atminimą. Jo biografija – įspūdinga. Galėjęs pasukti kitais keliais ir pelnyti pasaulinę šlovę J. Eretas savo gyvenimą pašventė Lietuvai – kraštui, ilgainiui jam tapusiu antrąja tėvyne“, – kalbėjo A. Bosas.
 
Bazelyje gimęs J. Eretas (Jozeph Ehret) studijavo trijuose Šveicarijos universitetuose, apgynė daktaro disertaciją apie jėzuitų teatrą. Frybūro universite užmezgęs draugystę su tenykščiais studentais ir visuomenės veikėjais iš Lietuvos, šveicaras jiems padėjo leisti spaudos biuletenius, ėmėsi redaguoti žurnalą „Litauen“.
 
Kai 1918 metais prie Šveicarijos vyriausybės buvo įkurta Lietuvos diplomatinė misija, lietuvių kalbos pramokęs J. Eretas buvo pakviestas dirbti tenykščio spaudos biuro redakcijoje. Berne jis išleido ir savo pirmąjį veikalą apie Lietuvą prancūzų kalba. Vėliau, persikėlęs į Berlyną, dirbo prie Lietuvos pasiuntinybės įsteigtame spaudos biure.
 
1919 metų pabaigoje atvykęs į Kauną J. Eretas Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo dirbti patarėju – organizavo ten spaudos biurą, kuris vėliau buvo paverstas Informacijos departamentu. J. Ereto pastangomis tuomet pradėjo veikti ir Lietuvos telegramų agentūra (ELTA) – išeivis iš Šveicarijos tapo pirmuoju jos direktoriumi.
 
Lenkijos legionieriams klastingai užgrobus į Vilniaus kraštą, J. Eretas nedvejodamas įsiliejo į Lietuvos kariuomenės gretas – Šveicarijos atsargos leitenantas tarnavo pirmojo savanorių pulko vado, pulkininko Kazio Škirpos adjutantu. J. Ereto pagalbos prireikė Ženevoje ir Bazelyje vykusiose derybose su lenkais – ten jis dalyvavo kaip spaudos atstovas.
 
1922 metais J. Eretui suteikta Lietuvos pilietybė. Prisišliejęs prie krikščionių demokratų jis buvo išrinktas į Seimą. Pasišventęs mokslui šveicaras atsisakė italų kvietimo siekti karjeros Padujos universitete. Kauno universitete J. Eretas su pertraukomis iki pat 1940 metų dėstė visuotinę literatūrą, o vėliau – tik vokiečių kalbą ir literatūrą.
 
To meto Lietuvos akademiniuose sluoksniuose J. Eretas garsėjo kaip intelektualas, puikus oratorius. Jis nebuvo abejingas ir sporto sąjūdžiui – Kaune rengė pirmąsias sporto šventes, kuriose pats aktyviai dalyvavo, buvo vienas iš Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos kūrėjų, drauge su kitais fizinės kultūros entuziastais įsteigė Sporto lygą.
 
Elegantiškam Kauno universiteto filologijos fakulteto profesoriui simpatizavo poetė Salomėja Nėris – Kaune sklido gandai, kad tarp jų buvo įsiplieskęs audringas meilės romanas. Tačiau karšta poetės meilė, kurią ji netgi išliejo viename savo eilėraštyje, liko be atsako – suvalkietę iš Šakių Oną Jakaitytę vedęs šveicaras liko ištikimas šeimai.
 
Grįžęs į gimtinę J. Eretas Frybūro universitete dirbo kancleriu, mokytojavo vienoje Bazelio gimnazijoje, redagavo mokslo leidinius, bendradarbiavo išeivijos spaudoje, buvo išrinktas JAV lietuvių rašytojų sąjungos garbės nariu. Vadinęs Lietuvą savo antrąja tėvyne jis 1974 metais vokiečių kalba parašė studiją „Užmirštieji baltai“, kuri buvo išversta į anglų, prancūzų, italų, ispanų, portugalų, lietuvių kalbas.
 
Prisiminę J. Ereto darbus ir nuopelnus kauniečiai prieš devynerius metus Vytauto Didžiojo universiteto kiemelyje atidengė jam ir žmonai skirtą koplytstulpį. Jį išdrožė tautodailininkas Ipolitas Užkurnys.
 
Autoriaus nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose:
 
1. J. Eretas 1941 metais su šeima išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno šiame Bazelio name
2. Atminimo lenta Kauno universiteto prof. J. Eretui Šveicarijoje

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra