Švedijos Ministro Pirmininko kalba

Autorius: Data: 2011-08-17 , 13:38 Spausdinti

Švedijos Ministro Pirmininko Fredriko Reinfeldto kalba, pasakyta 80-jame simboliniame pirmadienio, 2011 m. rugpjūčio 15-osios, mitinge Norrmalmstorgo aikštėje minint Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Praėjo dvidešimt metų. Dvidešimt metų po to, kai mes susirinkome į šią Norrmalmstorgo aikštę, norėdami paremti Estijos, Latvijos ir Lietuvos laisvės siekį. Norėdami parodyti, kad mes neatsuksime nugaros Baltijos tautų teisei į laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją.

Daugelis iš šiandien čia susirinkusiųjų taip pat buvo čia ir prieš 20 metų. Čia yra ir patys Pirmadienio mitingų iniciatoriai. Taip pat yra ir tokių, kurie čia atėjo pirmą kartą. Nuoširdžiai sveikinu visus čia susirinkusius. Ypač norėčiau pasveikinti savo kolegas: laisvų ir nepriklausomų respublikų – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – Ministrus Pirmininkus.

Ši diena skirta jums. Tai jūsų žmonių diena. Tačiau ji kartu yra skirta ir viso pasaulio žmonėms, kuriems laisvė yra vertybė ir kurie negaili jėgų jos siekdami.

Visi septyniasdešimt devyni Pirmadienio mitingai, kurie vyko nuo 1990 m. kovo 19 d. iki 1991 m. rugsėjo 16 d., į Norrmalmstorgo aikštę suburdavo tūkstančius Švedijos gyventojų. Čia gimė spontaniškas žmonių judėjimas, vėliau išplitęs po visą Švediją. Pirmadienio mitingai apėmė visą šalį, o kartais vykdavo net daugiau kaip 50-je skirtingų vietų.

Ar švietė saulė, ar lijo, ar snigo: mes rinkomės čia kiekvieną pirmadienį 12 valandą. Dalinomės viltimi ir ašaromis. Mes drauge stovėjome sukaustyti baimės, kai Sovietų Sąjunga išsiuntė savo teroro ir smurto mašiną taikiai protesto akcijai užgniaužti. Mes reiškėme savo pasipiktinimą kareiviams ir tankams bandant sutraiškyti laisvės svajonę. Jautėme drąsą tų, kurie susikibo už rankų į gyvą grandinę Taline, Rygoje ir Vilniuje ir dainavo nepaisydami tankų ir ginklų grėsmės.

Tarėme jiems: „Jūs – ne vieni. Mes palaikome jūsų kovą. Švedijos žmonės daugiau nebetoleruos mūsų kaimynių okupacijos. Estija, Latvija ir Lietuva turi teisę į laisvę.

Vėliau čia ir vėl susirinkome, švęsdami ir džiaugdamiesi dėl išsipildžiusių svajonių. Džiaugėmės ilgus dešimtmečius kentėjusių Baltijos šalių atkurta laisve ir nepriklausomybe. Džiaugėmės tuo, kad begalinis ryžtas, vienybė, žmonių grandinė ir milijoninių minių giesmės nugalėjo karinę jėgą.

Praėjo dvidešimt metų. Dvidešimt metų po to, kai Estija, Latvija ir Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Per šį laikotarpį diktatūrą pakeitė demokratija ir teisinė valstybė. Buvo sukurta rinkos ekonomika ir pasiekta įspūdingos pažangos ekonomikos, gerovės ir aplinkos gerinimo srityse.

Europa sugrįžo į Baltijos valstybes, o šios – į Europą. Šiandien Baltijos šalys yra visateisės Europos Sąjungos ir NATO narės. O Estija šių metų pradžioje įsivedė eurą.

Baltijos jūra, kuri sovietmečiu tarnavo kaip skiriančioji juosta tarp Rytų ir Vakarų, šiandien atgavo savo ankstesnę paskirtį ir tarnauja kaip vandens kelias, palengvinantis prekybą ir žmonių bendravimą. Tai savo ruožtu sudarė sąlygas naujoms ekonominio vystymosi galimybėms kurti.

Žingsnis po žingsnio mes atkūrėme senuosius ryšius tarp Švedijos ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos. Mes keliaujame vieni pas kitus. Mes prekiaujame, keičiamės žiniomis ir mes bendradarbiaujame.

Tai nuostabi kelionė. Laisvės kelionė. Ir ji tik prasidėjo.

***

Šis 80-sis pirmadienio mitingas yra skirtas Baltijos šalių kovai už laisvę paminėti. Mes čia surinkome, kad pagerbtume sovietų teroro aukas. Visus tuos, kurie buvo nužudyti, kankinami, deportuoti ir laikomi priespaudoje komunizmo vardu. Ir visus tuos, kurie stojo ginti laisvės. Ir kurie nusprendė daugiau nesitaikstyti su režimu.

Mes čia susitikome, kad prisimintume ir niekada neužmirštume. Nes tik taip mes galime išlaikyti istoriją gyvą ir perduoti ją ateinančioms kartoms. Taip mes galime ginti laisvę ir skatinti jos siekį.

Į Pirmadienio mitingus rinkdavomės su šūkiu: „Mes palaikome Baltijos valstybes“. Šis transparantas prieš keletą metų buvo atiduotas Rygos okupacijos muziejui. Tačiau šis muziejus atskleidžia ne vien tik teigiamus Švedijos ir Baltijos šalių santykių aspektus. Yra ir tamsių istorijos skyrių.

Švedija buvo viena iš pirmųjų šalių, kurios pripažino Baltijos šalių okupacijos faktą. Baltijos valstybių piliečių ekstradicija yra tamsi Švedijos užsienio politikos dėmė. Ir žymūs Švedijos politikai ilgai neigė, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.

Ilgus dešimtmečius Švedija nepripažino Baltijos valstybių kančių. Savo rankose laikau praėjusiojo amžiaus devintojo dešimtmečio Švedijos mokyklos vadovėlį. Čia nieko nekalbama apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos likimą po Antrojo pasaulinio karo. Nėra nei vieno žodžio apie tai.

Iš tiesų ten nekalbama net apie tokių šalių egzistavimą. Taip buvo tuo metu, kai aš ėjau į mokyklą. Toks buvo Švedijos pasirinkimas traktuoti kaimyninių šalių okupaciją. Engiamų ir pavergtų kaimyninių šalių.

Tačiau daugelio švedų širdyse buvo visai kiti jausmai. Jie prisiminė. Jų kaimynai ar draugai buvo tremtyje gyvenantys Baltijos pabėgėliai. Ir vos tik išgirdę pirmąsias dainuojančia revoliucijos melodijas, jie panoro parodyti, kad jie remia Baltijos valstybių žmones.

Taip gimė Pirmadienio mitingai. Žmonių judėjimas. Aiškiai išreikšta parama Baltijos valstybių kovai už laisvę. Nauja Švedijos ir Baltijos šalių santykių pradžia.

Šiandien, minėdami Baltijos šalių laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, mes turime tai prisiminti. Švedijos garbės skolą Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonėms. Esame skolingi sau ir Baltijos tautoms prisimenant praeitį, tačiau taip pat privalome kurti bendrą ateitį.

Šiandien mes susiduriame su naujais iššūkiais. Pasaulyje yra kitų šalių, kurios kovoja už laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Tai vyksta Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Daugeliui iš jų dainuojančioji revoliucija gali pasitarnauti kaip švyturys ar įkvėpimo šaltinis.

Dainuojančioji revoliucija, Baltijos tautų kova už laisvę, buvo žmonių revoliucija žmonėms. Žmonės oriai ir ryžtingai gynė savo teises. Ir jie laimėjo.

Šiandien pirmoji laisvėje gimusi Estijos, Latvijos ir Lietuvos karta įžengia į pilnametystę. Jie gyvena savo tėvų ir protėvių siektoje laisvės svajonėje. Svajonėje, kuri išsipildė po 20 metų.

Už tokią svajonę verta kovoti. Tokia svajonė turi išlikti realybe ne tik mums, bet ir mūsų vaikams ir vaikaičiams. Svajonė, kuri suteikia vilčių kitiems.

Lietuva - Švedija , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra