Svarbu, kad visuomenė suprastų kultūros paveldo vertes

Autorius: Data: 2016-01-04, 12:20 Spausdinti

Svarbu, kad visuomenė suprastų kultūros paveldo vertes

Siekiant išsaugoti kultūros paveldą, jį perduoti ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudėtinę dalį bei Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, įkurtas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD).

1990 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo įsteigti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija ir Paminklotvarkos departamentas, atsakingi už kultūros paveldo išsaugojimą. 1994 m., reorganizavus šias įstaigas, buvo įsteigtas Kultūros vertybių apsaugos departamentas, kuris 2005 m. buvo pervadintas į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

KPD atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas: prižiūri ir tvarko kultūros vertybes, vykdo kultūros paveldo apskaitą ir kontrolę, pristato kultūros paveldą visuomenei, konsultuoja kultūros vertybių valdytojus ir verslo įmones, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vykdo dvišalį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, prisideda prie nacionalinės politikos formavimo ir įgyvendinimo kultūros paveldo apsaugos srityje.

KPD taip pat yra biudžetinės įstaigos „Kultūros paveldo centras“, kuri renka, kaupia, tikslina informaciją apie kultūros paveldą, atlieka istorinius ir fizinius tyrimus, steigėjas. Jam pavaldi ir VĮ „Lietuvos paminklai“, vykdanti kultūros paveldo tvarkybos darbus.

Sprendimai – tik nuosekliai įvertinus

Praeities kartų sukurto palikimo apsaugos procesas prasideda nuo kultūros paveldo apskaitos. Norint kultūros paveldo objektą įrašyti į Kultūros vertybių registrą, pirmiausia reikia atlikti tyrimus, objektą aprašyti, nufotografuoti bei dokumentuoti. Vėliau, remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomos konkretaus objekto vertingosios savybės, jo reikšmingumo lygmuo bei apibrėžiamos teritorijos ribos.

Sprendimus dėl kultūros paveldo objektų kultūrinės vertės priima nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurias sudaro įvairių sričių aukščiausios kategorijos specialistai – ekspertai: architektai, archeologai, istorikai, menotyrininkai, inžinierinio paveldo bei želdynų specialistai. Jiems priėmus sprendimą kultūros vertybei suteikti teisinę apsaugą, jai suteikiamas unikalus kodas ir ji įrašoma į Kultūros vertybių registrą, kurio duomenys yra vieši.

Kultūros paveldo objektų tvarkyba

Įgyvendinamas kultūros paveldo objektų tvarkybos programas (Paveldotvarkos, LR ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, Jono Pauliaus II –ojo piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms bei Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programas), KPD skiria valstybės biudžeto lėšas konkretiems objektų tvarkybos darbams.

Taip pat, privačių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų valdytojai gali kreiptis į KPD su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas tvarkant jiems priklausančius kultūros paveldo objektus. Tokiu būdu KPD prisideda prie valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tyrimų, avarijos grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projektų parengimo.

KPD taip pat turi įgaliojimus išduoti leidimus tvarkomiesiems statybos bei paveldosaugos darbams bei tikrinti, kaip kultūros paveldo valdytojai prižiūri jų turimas kultūros vertybes. Šiai funkcijai priskiriama ir kontrolė tvarkybos darbų metu, kuomet stebima, kad nebūtų pažeidžiamos kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosios savybės. Taip pat kontroliuojama, ar nedirbama savavališkai, be leidimo.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių atgaivinimui ir restauravimui ypatingai svarbi yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei EEE Norvegijos finansinio mechanizmo parama. Šių lėšų dėka naujam gyvenimui atgimė daugybė apleistų paveldo objektų – dvarų sodybos (Užutrakio, Plungės, Paežerių, Zyplių, Liubavo, Bistrampolio ir kt.), sakraliniai pastatai, etnografinių kaimų sodybos bei kiti paveldo objektai.

Įtraukiama ir visuomenė

Vienas iš svarbiausių KPD uždavinių, greta kultūros paveldo apskaitos ir saugojimo, yra kultūros paveldo vertės, jo išsaugojimo svarbos perteikimas visuomenei. KPD aktyviai dalyvauja keliose Europos Tarybos programose, kurių tikslas yra kultūros paveldo pažinimo skatinimas.

Nuo 1994 m. KPD koordinuoja Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginius Lietuvoje. Kasmet rugsėjo trečiąjį savaitgalį vykstančiais renginiais KPD aktualizuoja vis kitą kultūros paveldo objektų grupę ar laikotarpį, kasmet pasiūlydamas vis kitą temą. Jau daugiau nei dvidešimt metų organizuojant Europos paveldo dienas, aktualizuoti dvarų, istorinių parkų, technikos, medinės architektūros, įvairūs kiti kultūros paveldo objektai. Į EPD renginių organizavimą aktyviai įsijungia Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai. Šių renginių metu siekiama sudaryti galimybes aplankyti kultūros paveldo objektus, kurie paprastai visuomenei yra neprieinami. Labiausiai tikimasi šia programa sudominti moksleivius ir paskatinti juos domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek ir kitų Europos šalių kultūros paveldu.

Kiekvienais metais rugsėjo mėnesį Europoje minima Europos žydų kultūros diena, kuri yra sudėtinė Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ dalis. Nuo 2005 m. KPD koordinuoja ir organizuoja Žydų kultūros dienos renginius Lietuvoje, kuriais siekiama aktualizuoti išlikusį turtingą žydų kultūros palikimą Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei supažindinti su juo plačiąją visuomenę. Žydų kultūros dienos renginiai organizuojami bendradarbiaujant su Lietuvos žydų bendruomenėmis, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, mokyklomis, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Skatindamas įvairias organizacijas įsijungti į kultūros paveldo išsaugojimo veiklą, KPD administruoja Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programą, kuri suteikia finansinę paramą kultūros paveldo apsaugą, pažinimą ir sklaidą propaguojantiems projektams. Leidybos dalinis finansavimas sudaro galimybę išleisti įvairaus pobūdžio leidinių – nuo vaikams skirtų pažintinių knygelių iki solidžių autorinių monografijų.

KPD rengia ne tik kultūros paveldo populiarinimo renginius visuomenei, bet ir aktyviai bendradarbiauja su verslo subjektais juos konsultuodamas. KPD su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) yra pasirašęs strateginio bendradarbiavimo sutartį „Kultūros paveldo aktualizavimas ir darni plėtra“, kuria siekiama harmoningo kultūros paveldo vystymo ir jo aktyvesnio naudojimo.

Straipsnis leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje 2015“

Kultūros paveldas



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra