Svarbiausia į darbą įdėti daug meilės

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

„Svarbiausia ne kiek padarai, o kiek meilės įdedi į darbą“, – šypsosi jauna mokslininkė Edita Baltrėnaitė.
Šiuo šūkiu mokslininkė vadovaujasi darydama kiekvieną, net ir kasdienišką darbą. Toks požiūris pasiteisina. E.Baltrėnaitė jau skina apdovanojimų laurus. 28 metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė gavo „Jaunųjų mokslininkų“ premiją už tiriamąjį darbą, kuriame nagrinėjo, kaip sunkiaisiais metalais užterštas dirvožemis veikia medžius, kaip teršalai patenka į medžius ir kitus augalus
Augalai – sargai
Pasak E.Baltrėnaitės, jos darbas yra ne tik teorinis, bet ir praktinis. Jos tyrimus galima pritaikyti įvairiose srityse – ir žemės ūkio, ir aplinkosaugos. Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad augalai sugerdami ir kaupdami sunkiuosius metalus gali valyti  dirvožemį.
„Į medį galima žiūrėti kaip į sargą. Augalai saugo dirvožemį nuo sunkiųjų metalų, sugeria į save teršalus. Pavyzdžiui, medis savyje teršalus sukaupia ir laiko kelis ar kelias dešimtis metų, neleisdamas teršalams patekti į aplinką. Taigi augalai gali padėti išvalyti vietoves, užterštas sunkiaisiais metalais“, – pasakojo jaunoji VGTU docentė.
E.Baltrėnaitė aktyviai dalyvauja tarptautinėje programoje COST 859 „Fitotechnologijos, siekiant vystyti darnų žemės naudojimą ir gerinti maisto saugumą“. Šioje programoje mokslininkai net iš 29 šalių dalinasi savo patirtimi bei žiniomis. Svarbiausias programos tikslas – ieškoma, kaip pritaikyti technologijas ir augalus, kad būtų sumažinta aplinkos tarša.
Šiuo metu jaunoji VGTU mokslininkė ruošiasi skaityti pranešimą Prancūzijoje apie tai, kaip keičiasi medžių augimas dirvožemyje, ant kurio paskleistas nuotekų dumblas, ir kaip sunkieji metalai veikia medžio augimą.
Gamtą ir mokslą pamilo vaikystėje
„Man smagu keliauti, bendrauti bei dalintis patirtimis su užsieniečiais, tačiau gera gyventi ir dirbti Lietuvoje. Juk čia reikia žmonių, kurie gali dirbti ne „šiltnamio“ sąlygomis“, – kalbėjo jaunoji docentė.
Editai meilę Lietuvai, gamtai ir mokslui įskiepijo tėvas – prof. habil. dr. P.Baltrėnas – žinomas išradėjas, turintis daugiau nei 80 išradimų patentų, kurie yra naudojami, pavyzdžiui, oro valymo įrenginiai. Prof. P.Baltrėnas yra apdovanotas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) sertifikatu ir aukso medaliu.
E. Baltrėnaitė gimė Kaune, tačiau persikėlė gyventi į Vilnių. Ji augo apsupta pušų, galbūt todėl medį ir pasirinko tyrinėjimo objektu. Laisvalaikį jaunoji mokslininkė daugiausiai praleidžia gamtoje – jodinėja žirgais, keliauja po Lietuvą, dresiruoja savo spanielių veislės šunį. Namuose taip pat atlieka tyrimus, todėl čia gausu pačių įvairiausių augalų. Edita ypač mėgsta atostogauti Kuršių nerijoje. Mokslininkė pabrėžia, kad šis unikalus Lietuvos kampelis privalo būti išsaugotas.
Jaunoji VGTU docentė dėsto studentams ir siekia, kad jauni žmonės į darbą žiūrėtų su atsakomybe, kuklumu, būtų geranoriški, tobulėtų, nebijotų spręsti problemas pasitelkdami naujas idėjas.
„Dėstymas – sunkus darbas, nes atsiranda studentų, kurie mano, kad kažkas turi darbus už juos atlikti, nepasitiki savo jėgomis, bijo iššūkių“, – šypteli E.Baltrėnaitė.
Jaunoji mokslininkė nepraranda optimizmo. „Noriu bendrauti ir bendradarbiauti su visais, kurie dirba Lietuvai ir dėl Lietuvos. Gal ir per „garsiai“ pasakyta, tačiau, jei tokia nuostata vadovaujiesi atlikdamas savo darbą – tai jau yra gerai“, – pabrėžė mokslininkė.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra