Šv. Joana Arkietė. Nuo keistuolės iki Orleano mergelės

Autorius: Data: 2020-06-05 , 09:39 Spausdinti

Šv. Joana Arkietė. Nuo keistuolės iki Orleano mergelės

vaticannews.va

Gegužės 30 d. minime Joaną Arkietę (Jeanne d’Arc, Žaną D’Ark), Orleano mergelę. Dažnai ją prisimename iš paveikslų, kur ji vaizduojama ant žirgo, apsitaisiusi geležiniais šarvais, kurie, atrodo, tuoj sutraiškys liekną jos figūrą, arba pririštą prie stulpo, kurį pasiglemžia liepsna ir dūmai.

Joana gimė 1412 m. Sulaukusi trylikos, ji pradeda girdėti balsus iš dangaus ir jaučiasi įtraukta į ypatingą planą išlaisvinti Prancūziją. Joana sako – iš pradžių savo tėvams, paskui to meto valdžiai – kad jai tokią misiją vykdyti liepia arkangelo Mykolo, Kotrynos Aleksandrietės balsai, kuriuos ji aiškiai girdi. Į tai iš pradžių žiūrima kaip į neraštingos mergaitės keistenybes. Tačiau kai septyniolikmetė, pabėgusi iš namų, tiksliai nusakė prancūzų laimėjimą prieš britų įsibrovėlius, tos vadinamosios fantazijos įgijo kitą svorį. Atlaikiusi kelių teologų, abejojusių jos tikėjimu, patikrinimą, Joana žygiuoja link Orleano ir vadovauja apgulčiai. Britai vėl nugalimi, mūšyje Joana pasižymi nepaprasta drąsa. Orleanas išlaisvinamas ir netrukus Reimse vainikuojamas teisėtas Prancūzijos karalius Karolis VII.

Tačiau prieš Joaną susivienija dvi jėgos: anglai, kurie negali atleisti, kad juos nugalėjo kažkokia mergaitė, ir patys prancūzai, karvedžiai ir dvasininkai, kurie nenori jaustis išstumti. Tad, kai Joana vadovauja Kompjenės išvadavimui, tiltas pakeliamas jai nespėjus pasiekti saugios vietos ir mergina atsiduria priešų rankose.

1431 m. sausio 9 d. prasideda Joanos teismo procesas. Teisėjai – penkiasdešimt svarbiausių Prancūzijos ir Anglijos vyrų – vyskupai, kiti Bažnyčios žmonės – ją nuodugniai tardo, kaltina stabmeldyste, schizma, apostazija. Jos tikėjimas, dėvimi vyriški drabužiai, paslaptingi balsai – viskas tampa kaltinimų objektu, į kuriuos Joana, nepaisant to, kad neturi beveik jokio išsilavinimo, atsako drąsiai ir tiksliai. Paklausta, ar ji yra Dievo malonėje, atsako: „Jei esu, Dievas mane tegloboja, jei nesu, Dievas tepadeda man, nes verčiau mirti nei nebūti jo meilėje“.

Teismas baigiasi 1431 m. kovo 24 d. ir Prancūzijos didvyrė paskelbiama eretike, kurią reikia nužudyti. Kovo 30 d. ji sudeginama gyva, miršta, žiūrėdama į kryžių. Bažnyčia iškilmingai reabilituoja Joaną Arkietę 1456 m. 1910 m. Pijus X ją paskelbia palaimintąja, o dar po dešimties metų Benediktas XV paskelbia ją šventąja.

Visai neseniai, gegužės 11–17 dienomis Orleano vyskupija minėjo Joanos Arkietės kanonizacijos šimtąsias metines.  Tikintieji buvo kviečiami virtualiai dalyvauti iškilmingose Mišiose, kartu melstis. Orleano vyskupija pabrėžia Joanos pavyzdį mūsų laikams. „Joanos Arkietės dorybės ir šiandien mus įkvepia eiti šventumo keliu. Būti šventu – tai rinktis ne savo kelią, bet sekti Kristaus keliu“, – rašoma vyskupijos svetainėje. (DŽ / Vatican News)

Katalikų Bažnyčia Naujienos , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra