Šv. arkangelo Mykolo skulptūra – dovana gimtajai parapijai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Birželio 29 d. Musninkuose (Širvintų r.) buvo pašventintas šv. arkangelo Mykolo paminklas. Jį savo lėšomis pastatė JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė, musninkietė Marija Aliodija Bareikaitė-Remienė ir jos sesuo – vienuolė Irena Margarita Bareikaitė. Šv. arkangelo Mykolo skulptūrą savo rankomis iš akmens iškalė Lietuvos dailės akademijos profesorius Antanas Kmieliauskas.
Šioje šventėje dalyvavo Marijos ir Irenos Bareikaičių draugai ir pažįstami, žymūs visuomenės veikėjai: Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis su žmona, advokatė, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė ir jos vyras advokatas Bernardas Narušis, dailininkė Magdalena Stankūnienė ir daug kitų garbių žmonių. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias, dalyvaujant buvusiam klebonui Rokui Puzonui ir Virginijui Balniui, aukojo vyskupas Juozapas Matulaitis. Pamokslą sakė iš Kauno atvykęs kunigas Ričardas Repšys.
Po šv. Mišių bažnyčioje visi susirinko prie šv. arkangelo Mykolo paminklo. Sveikinimo žodį atvykusiems svečiams ir musninkiečiams tarė Marija Bareikaitė-Remienė:
“Gerbiamas Ekscelencija vyskupe Matulaiti, gerbiami kunigai, mieli svečiai, mano draugai iš Amerikos, giminės ir visi musninkiečiai! Šiandien Musninkų parapijoje yra šventė. Šventė nukelia ant žemės dangų, pralenkia ateitį, taiso nuotaiką, atneša meilę. Šios šventės šiandien nebūtų, nebūtų net ir to susitikimo su kraštiečiais, bet Viešpaties keliai nežinomi. Lygiai prieš 59eerius metus, tai buvo birželio 28 dieną, beveik data sutampa, kai mūsų šeima, taip pat ir ponų Kronkaičių šeima, su keliais kitais Musninkų tarnautojais, palikome savo namus. Buvo galvojama, kad pasitraukimas – laikinas, tačiau tas “laikinas” tapo nuolatiniu. Žmogus gimsta žmogumi. Mes paveldėjome iš tėvų meilę Dievui, meilę artimui, meilę savo kraštui. Tėvai mus pagimdė lietuviais, mes likome lietuviais, tik gyvename Amerikoje. Esame dėkingos savo tėveliams, nes jie auklėdami mus davė gyvenimo pagrindą. Mūsų šeimoje buvo ypač pabrėžiamos tokios vertybės kaip laikytis duoto žodžio, gerbti artimą, mylėti Lietuvą, Dievą ir būti atsakingam visuomenei. Tą įdiegtą auklėjimą mudvi su sesute Amerikoje per lietuviškas organizacijas ir lietuvišką bendruomenę atiduodame savo kraštui. Mums Amerika daug davė, naudojamės jos laisve, neišsižadėdamos savo kilmės nei ryšių su gimtuoju kraštu, su numylėta Lietuva. Lietuva buvo ir yra mūsų gyvenimo pagrindas. Liūdna tiktai, kad nėra tėvelių ir jie nesulaukė laisvos Lietuvos, tačiau mes jaučiame ir žinome, kad jie stebi ir džiaugiasi kartu su mumis Viešpaties globoje. Su sesute Irena esame dėkingos Jo Ekscelencijai vyskupui Matulaičiui, kuris per dvejus metus jau antrą kartą apsilanko šioje parapijoje, esame dėkingos skulptoriui Antanui Kmieliauskui, kuris turėdamas įgimto talento jį panaudojo Viešpaties garbei ir pagražino Musninkų parapiją, esame dėkingos kunigui Puzonui, prieš tai čia Musninkuose buvusiam klebonu, kuris padėjo įgyvendinti mano planus ir tą bažnyčią atnaujinti, taip pat surado skulptorių Kmieliauską, esame dėkingos Širvintų rajono merui Vytui Šimonėliui, kuris rodo mums dėmesį, esame dėkingos Musninkų mokyklos direktoriui Vladui Trakimavičiui už rūpestį ir globą bei galimybę pasinaudoti jo gražiąja mokykla. Esame dėkingos “Vorutos” redaktoriui Juozui Vercinkevičiui už rūpestį ir nuoširdumą ruošiant šią šventę – iš jo gaudavome labai daug “imejaus”, kaip mes vadiname. Dėkoju seniūnei Birutei Jankauskienei už jos rūpestį ir pagražinimus gėlytėmis, esame dėkingos savo artimiesiems ir draugams, ypač iš Amerikos, kurie šiandien yra čia su mumis. Dėkojame iškiliems svečiams, su kuriais teko susipažinti ir bendrauti jau čia, Lietuvoje, esame ypatingai dėkingos savo sesei Marytei Černiauskienei ir jos vyrui Alvydui, kurie gyvena mūsų rūpesčiais ir džiaugsmais.Aš noriu palinkėti musninkiečiams meilės bei palikti atminimą tiems, kurie gyvens ir lankysis šioje šventovėje. Tegul myli tai, ką aš mylėjau: šypsnį, artimo meilę, draugų rankas, tave Viešpatie, tėvynės kvepiantį vėją ir alyvų kerus už langų. Manęs, tavęs ir mūsų visų čia nebus, laikas mus visus nupūs. Kiti žmonės čia praeis savais keliais. Tegul šis paminklas jums primins kažkieno paliktus pėdsakus. Viešpatie, laimink mus visus per šv. arkangelą Mykolą, ir veski mus gėrio keliu”.
Susirinkusiuosius pasveikino skulptūros autorius Antanas Kmieliauskas – Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas.
“Jūsų Ekscelencija vyskupe Matulaiti, malonu Jus matyti čia, Musninkuose, kunige Rokai Puzonai, kuris labai daug padėjote, visi kunigai. Ačiū visiems svečiams, atvykusiems iš Vilniaus, draugams ir mieliesiems musninkiečiams. Labai džiaugiuosi, kad man teko tokia laimė papuošti šitą mielą miestelį ir kad mielai priėmėte mano darbą. Aš dėkingas visiems, kuriems jis suteiks džiaugsmo ir vilties nugalėt visas kliūtis ir sunkumus. Taip pat esu dėkingas ir tiems, kurie galbūt norėtų geresnio darbo, nes aš taip pat norėčiau geresnio. Linkiu visiems sėkmės ir tegu šis darbas teikia jums gėrio ilgesį”.
Paminklo šventinimo metu į susirinkusiuosius kreipėsi Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis:
“Džiaugiuosi musninkiečiais, kad čia išauga tokios gražios, sakytume, brangios asmenybės, kad nežiūrint atstumų, nežiūrint gyvenimo audrų, kur bebūtų nupūstos, jos turi plačią, gerą širdį ir tokias nuostabias rankas, kad gali netgi ir vandenynus apglėbti, atrasti Musninkus ir kiekvienais metais kuo nors papuošti šitą gražią vietovę, ypatingai bažnyčią, kuria džiaugiasi visi parapijiečiai ir pravažiuojantys. Dabar čia atsirado tokia prasminga šv. arkangelo Mykolo skulptūra. Jis įkūnija ne tik gerąsias dvasias, bet ir kovoja su blogio jėgomis ir primena, kad ir mūsų laikais, mūsų dienomis reikia budėti. Šita skulptūra padės įnešti daugiau šviesos į mūsų kasdienį gyvenimą ir arkangelo Mykolo užtariami mes nugalėsime tas visas blogybes. Todėl ir prašysime Viešpaties Dievo palaimos, kad tikrai šv. arkangelas Mykolas būtų čia ir nuolatos skleistų gėrį ir teisingumą ir gyvenimas būtų gražesnis. Visus kviečiu melstis, kad Viešpaties palaima ir šv. arkangelo Mykolo užtarimas lydėtų mus ir visą Lietuvą. Visagali, amžinasis Dieve! Tu mus skatini gerbti dangaus šventųjų paveikslus bei statulas, kad žvelgdami į juos kiekvieną kartą trokštume sekti jų darbais ir šventumu, todėl palaiminki šią skulptūrą arkangelui Mykolui, skirtą jo garbei ir atminimui. Tegul kiekvienas, kuris šauksis jo pagalbos ir užtarimo, patirtų Viešpaties globą ir palaimą šiame gyvenime ir amžinos garbės danguje, to prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen”
Savo kraštiečius paminklo pašventinimo proga pasveikino Lietuvos kariuomenės vadas brigados generolas Jonas Kronkaitis.
“Jūsų Ekscelencija vyskupe Matulaiti, miela Marija ir Irena Bareikaitės. Nuostabu, kad maždaug prieš 60 metų aš čia, šioje aikštėje, žaidžiau futbolą. Mano mama sako, kad per bernelių Mišias tarnaudamas aš užsnūdau ir jai padariau didelę gėdą, aš vis tai atsimenu. Žinoma, praėjo 60 gana liūdnų metų. Liūdnų tuo atžvilgiu, kad aš, ir daug jaunimo kaip aš, neturėjome progos draugauti su tais, šalia kurių gimėm, šalia kurių augom, Musės upelėje maudėmės. Tada dar nebuvo maudymosi kostiumų, todėl, planuodavome taip, kad maudytųsi vien berniukai. Anksčiau Musės krantai buvo smėlėti, dabar jie jau apžėlę, o apžėlę dėl to, kad mūsų kraštas buvo teršiamas. Teršiamas okupantų ir dažnai tiems okupantams padėdavo patys mūsų piliečiai, mūsų tautiečiai lietuviai. Man, žinoma, labai graudu, kad tarp mūsų buvo tokių žmonių, bet jų buvo, galbūt jų dar ir yra. Jie neištirpo, bet aš manau, kad galime viską pamiršti ir žiūrėti tiktai į ateitį. Aš labai dėkoju, kad mane pakvietėte į šią šventę, labai gražias Mišias. Malonu buvo matyti jaunimą, priimantį Šv. Sakramentą. Tai rodo, kad Lietuva atgyja ir čia, Musninkuose. Šiame mažame miestelyje yra tokių ženklų – tai gražus paminklas, stovintis šioje aikštėje. Tegul jis primena mums, kad mes negalime ateityje apleisti savo krašto, negalime jo išduoti. Mes turime kartu dirbti ir išlaikyti lietuvybę, kurią išlaikėme iki šiol. Aš jums, mieli musninkiečiai, linkiu sėkmės. Džiaukitės šiuo paminklu!”
Po Jono Kronkaičio pasisakymo šiltai apie Mariją ir Ireną Bareikaites atsiliepė JAV lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė.
“Man yra didelė garbė šiandien jus pasveikinti lietuvių, gyvenančių Amerikoje, vardu. Aš nesakau Amerikos lietuvių, kurie gyvena už to didelio Atlanto. Mes turėjome fiziškai apleisti šį kraštą, išsikraustyti su savo tėveliais, bet mūsų širdys, mūsų sielos yra mūsų tėviškėse. Aš nepažįstu Irenos, aš pažįstu tiktai Margaritą. Kai aš su ja susipažinau, ji jau buvo vienuolė ir kai kalbate apie Ireną, tai man atrodo, kad tai visai kitas asmuo. Jeigu leistumėte, aš norėčiau truputį papasakoti apie jas abi.
Pirmiau susipažinau su seserimi Margarita, vėliau ji tapo JAV lietuvių bendruomenės Religinių reikalų tarybos pirmininkė ir jau 9eerius metus dirba šiose pareigose. Ji tarp lietuvių, kurie gyvena Amerikoje, išlaiko religinę esmę. Apie Marytę aš negaliu jums daug papasakoti. Ji iš tikrųjų yra pasiaukojusi ir Lietuvai,  ir mūsų lietuviams, kurie gyvena Amerikoje. Ten ji dirbo ilgą laiką ir vadovavo Lietuvių fondui. Dabar ji labai daug dirba mūsų katalikų dienraštyje “Draugas”. Marytę ten gali rasti kiekvieną dieną, bet daugiausia ji yra pasiaukojusi kultūrai, tai yra mano nuomonė. Ji atgaivino mūsų kultūrinę veiklą – nuo tos paprastos iki labai iškilmingos, turtingos – tokios, kokia egzistuoja Lietuvoje. Mes, Amerikos lietuviai, esame jai labai dėkingi. Jūs turite šias puikias kaimynes, gal ne fiziškai, bet širdimi ir  galite didžiuotis savo kraštiečiais: Marija, Irena ir kariuomenės vadu, generolu Jonu Kronkaičiu”.
Po iškilmingo minėjimo miestelio aikštėje visi svečiai buvo pakviesti į Musninkų vidurinę mokyklą pasiklausyti ir pasižiūrėti saviveiklininkų koncerto, kuris Marijai Remienei ir jos seseriai Irenai padėkojo už nuolatinį rūpestį savo gimtine. Po koncerto renginio organizatoriai ir dalyviai galėjo užkąsti ir atsigerti Musninkų vidurinės mokyklos salėje ir iš Marijos Remienės rankų gauti knygą „Atsukant gyvenimo laikrodį atgal“ su autografu.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra