Suvirinimas – patikimiausias būdas apdirbti metalą

Autorius: Data: 2017-09-13, 15:57 Spausdinti

Suvirinimas – patikimiausias būdas apdirbti metalą

Metalo apdirbimas – viena tvirčiausių medžiagų žemėje. Tiek anksčiau, tiek dabar metalas yra pagrindinė medžiaga, naudojama daugelyje pramonės sričių, pritaikoma kasdieninėje veikloje, yra statybos darbų pagrindas. Priklausomai nuo jo rūšies ir sudėtinių savybių – tvirtumo laipsnis skiriasi, todėl kai kuriais atvejais statybose reikėtų naudoti kitokias metalo rūšis. Vienu atveju naudinga pasirinkti galimai lankstesnių savybių metalą, o kai kuriais atvejais būtina naudoti itin stiprią metalo rūšį, kuri prilaikytų ir sutvirtintų konstrukcijas ar atlaikytų jų spaudimą ir patikimai išlaikytų visą konstrukciją.

Nors metalas yra itin stipri medžiaga, tačiau jau senoliai pastebėjo, jog veikiant aukštai temperatūrai ir tvirtam spaudimui galima koreguoti jo formą. Taip metalas buvo plačiai pritaikytas bet kokiems statyboms darbams, kur reikia didelės galios. Metalo apdirbimas priklauso nuo būsimo panaudojimo galimybių, tačiau dažniausiai naudojamas metalo sujungimas suvirinimo būdu.

Suvirinimo istorija prasidėjo net prieš kelis tūkstančius metų. Seniausi suvirinimo įrodymai siekia Bronzos amžių. Dar senovės egiptiečiai mokėsi suvirinimo amato. Kai kurie jų geležiniai įrankiai jau buvo pagaminti suvirinimo būdu. Skitai jau VI-V a. p.m.e. sandūroje kalviškąjį suvirinimą naudojo suvirindami plieną ir geležį. O pietvakarių Ukrainoje ir Besarabijoje IV-III a. p.m.e. buvo aptikta vario kalviškojo suvirinimo gaminių. Kalvystės amatas – suvirinimo pradininkas, kuris  ypač išpopuliarėjo viduramžiais.

Šiandien suvirinimas vis dar yra populiarus ir vienas ekonomiškiausių, efektyviausių būdų sujungti metalus tarpusavyje taip, kad jie veiktų kaip bendras vienetas. Pramonėje suvirinimas itin plačiai taikomas gaminant ar remontuojant įvairias metalines detales, konstrukcijas.

Suvirinimas, kaip sujungimo būdas, yra naudojamas šimtmečiais. Šiuo metu skirtinguose pramonės sektoriuose naudojama maždaug 100 suvirinimo būdų. Siekiant optimizuoti suvirinimo procesus, penktajame ir šeštajame dešimtmetyje buvo pradėtos naudoti pramoninės dujos (atskiros dujos arba dujų mišiniai). Nuo tada suvirinimo dujomis technologiniai procesai tapo vyraujančiu suvirinimo būdu. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje atsirado daug suvirinimo srities naujovių. Tai lazerinis, tandeminis, suvirinimas trintimi, difuzinis, elektrokontaktinis ir lazerinis hibridinis suvirinimas. Per daugelį metų ši sritis stipriai patobulėjo ir dabar pasitelkiami naujesni, daug efektyvesni suvirinimo metodai, kurie leidžia pasiekti geresnių eksploatacijos rezultatų ir yra plačiai naudojami visose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, suvirinant mechaniniu būdu galima sujungti plastišką deformuotą metalą. Cheminio suvirinimo procese gauta energija paverčiama šiluma, o suvirinimo zonoje metalas išsilydo. Susijungimas išgaunamas jam sustingus.

Virinant galima pagaminti metalines konstrukcijas iš įvairių metalų bei jų lydinių. Taip pat galima suvirinti konstrukcijas iš detalių, gautų kitais apdirbimo metodais – valcavimu, štampavimu, kalimu, liejimu ir t.t. Jei lygintumėme suvirinimo rezultatus su kitais metalinių konstrukcijų gamybos metodais, suvirintos konstrukcijos yra lengvesnės. Suvirinimas – tai toks apdirbimas, kurio metu pasiekiama 10-50% metalo ekonomija. Esama tokių konstrukcijų, kurias pagaminti galima tik suvirinimo metodu.

Naujienos Reklama Reklama/Skelbimai , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra