Suvalkuose pristatytas leidinys ,,Terra Jatwezenorum’’

Autorius: Data: 2018-03-23, 08:35 Spausdinti

Suvalkuose pristatytas leidinys ,,Terra Jatwezenorum’’

Kalba ,,Terra Jatwezenorum‘‘ vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis

Kostas LEONČIKAS, www.punskas.pl

2018 03 19 Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus būstinėje vyko leidinio ,,Terra Jatwezenorum“ 9 tomo (1 ir 2 dalių) pristatymas. Atvyko šio metraščio vyriausiasis redaktorius, ,,Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis. Jis Suvalkų skyriui padovanojo leidinio 9 tomą (1 ir 2 dalis). Suvalkiečius ir svečią pasveikino Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus pirmininkė Onutė Virbylienė. Pirmiausiai pasisakė S. Birgelis. Savo pranešimo pradžioje jis paminėjo, kad į šio leidinio kūrimą įsijungė daug lietuvių iš mūsų krašto ir Lietuvos, taip pat lenkai. Dalis jų jau mirę. Pirmasis tomas išleistas 2009 m. Paminėjo, kad apie Punsko parapijos istoriją rašė kun. Simonas Norkus, kun. Pranciškus Augustaitis, Julija Račiuvienė ir lenkai autoriai. Vėliau S. Birgelis aptarė tris karaliaus Žygimanto III Vazos dokumentus dėl Punsko parapijos įkūrimo. Iki šiol nebuvo tikslaus dokumentų vertimo iš senosios (viduramžių) lotynų kalbos į lietuvių kalbą. Vertimą atliko Punsko krašto lietuvis, Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas dr. Jonas Malinauskas su pagalbininkais. Pirmasis karaliaus dokumentas buvo pasirašytas 1597 metų spalio 27 dieną. Tai pergamentinis dokumentas, be antspaudo. Jame išvardintos šios dovanos parapijai: 8 valakai žemės Studencza (Šaltėnų) kaime, 6 lietuviški grašiai nuo valako, kuriuos privalo mokėti kiekvienas pavaldinys, suteikta galimybė nemokamai naudotis miško mediena. Parapijos klebonas buvo įpareigotas nieko nereikalauti už sakramentų teikimą. Šeštadieniais ir sekmadieniais bažnyčios aikštėje galėjo vykti turgūs.

Antrasis to paties karaliaus dokumentas buvo parašytas 1600 metų vasario 23 dieną Varšuvoje. Jame pakartotos pirmajame dokumente Punsko bažnyčiai suteiktos privilegijos, patvirtinamas parapijos steigimas bei dovanos bažnyčiai. Parašyta, kad Punske ant kalvos stovi bažnyčia ir kiti klebonui priklausantys pastatai, taip pat mokykla. Pirmą kartą paminėtas Punsko ežero vardas, pavadintas Punsko. Parapijos klebonui papildomai skiriama 50 lenkiškų florenų. Jame labai svarbus įrašas apie Punsko mokyklą.

Trečiasis karaliaus dokumentas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaško antspaudu buvo pasirašytas 1606 metų kovo 13 dieną Varšuvoje. Jame pakartotas parapijos steigimo aktas, patvirtinta klebonui dovana Studencza kaime. Dar kartą ir kiek tiksliau apibrėžtos bažnyčios sklypo ribos. Parašyta, kad klebonas turėtų būti lietuvis arba mokantis lietuvių kalbą. Šis dokumentas lėmė, kad Punsko parapija išliko lietuviška.

Stebina tai, kad tokie labai seni ir labai svarbūs dokumentai išliko iki šių dienų. Tai didelė laimė. Reikia tik džiaugtis. Per daugiau kaip 400 metų Punskas išgyveno ne vieną dramatišką (siaubingą) laikotarpį. Vyko karai, gaisrai ir kitos nelaimės. Kiek žinau, Seinai neturėjo tokios laimės. Per gaisrą sudegė daug svarbių dokumentų.

Pabaigoje S. Birgelis paminėjo, kad labai daug darbo kuriant parapiją įdėjo Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas Stanislovas Zalivskis (Stanisław Zaliwski). Tai jis savo lėšomis pastatė Punske bažnyčią ir pasistengė, kad karalius išleistų reikiamus dokumentus. Jam punskiečiai turėtų būti labai dėkingi, bet iki šiol jis nėra įamžintas. Nėra jo vardu pavadintos gatvės, jam skirto paminklo ar atminimo lentos.

Kalba ,,Suvalkiečio“ redaktorius Kazimieras Baranauskas

Po S. Birgelio pasisakė ,,Suvalkiečio“ redaktorius Kazimieras Baranauskas, kuris šio leidinio 9 tomui parašė du straipsnius: ,,Kunigas Jurgis Dailidė (1838-1864)“ ir ,,Pirmieji Punsko giesmininkai“. Jis trumpai pristatė J. Dailidės biografiją. Paminėjo, už ką pateko į kalėjimą, kur buvo įvykdyta mirties bausmė. Pabaigoje informavo, kad suvalkiečiai sumanė įamžinti Suvalkų kapinėse kun. J. Dailidės atminimą.

Paskutinis kalbėjo Juozas Vaznelis, kurio straipsnis ,,Katalikų, žydų ir evangelikų kapinės Punsko parapijoje iki XIX a. pabaigos“ taip pat buvo išspausdintas šiame leidinyje. Jis Suvalkų archyve peržiūrėjo labai daug dokumentų šia tema. Papasakojo, kaip buvo laidojama XIX a., kodėl buvo laidojama kaimų kapinėse ir be kunigo, kiek palaidota žmonių kapinėse. Paminėjo, kad Agurkių kapinėse buvo laidojama iki 1944 m. Daug kapinių buvo kaimuose.

Visiems pranešėjams padėkojo O. Virbylienė ir įteikė gėles.

Kalba Juozas Vaznelis

Marijampolietis Ričardas Jurgelevičius prisiminė, kad Marijampolės krašte dar ilgai po Antrojo pasaulinio karo buvo laidojama kaimo kapinėse.

Tai buvo įdomus susitikimas, kuriame dalyvavo apie 20 suvalkiečių.

 Kosto Leončiko nuotraukos

http://punskas.pl/suvalkuose-pristatytas-leidinys-terra-jatwezenorum/

 

Seinų - Punsko kraštas , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra