Susitikime su Lietuvos europarlamentarais tartasi dėl žemės ūkio ateities

Autorius: Data: 2011-09-30, 16:13 Spausdinti

Žemės ūkio ministerijoje 2011 m. rugsėjo 30 d. žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos europarlamentarai, su kuriais tartasi dėl bendradarbiavimo, atstovaujant Lietuvos interesams naujajame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje 2014–2020 metais.

Daugiausia dėmesio susitikime skirta Lietuvos pozicijai dėl tiesioginių išmokų ateities, nes nuo to priklauso ne tik žemės ūkio sektoriaus, bet visos šalies ekonomikos ateitis. Susitikime su ministerijos vadovybe ir kitais pareigūnais dalyvavo Europos Parlamento nariai Zigmas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, europarlamentaro Vytauto Landsbergio padėjėjas Andrius Tučkus ir Valdemaro Tomaševskio padėjėja Danuta Krasnovska.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius, kreipdamasis į europarlamentarus, pažymėjo, kad šis metas yra labai svarbus Lietuvos kaimui ir žemės ūkio sektoriui, nes šiuo metu yra formuojama ES Bendroji žemės ūkio politika 2014–2020 m. „Pasiūlymai, kuriuos Europos Komisija yra pateikusi Komunikate, Lietuvos netenkina“, – akcentavo ministras. K. Starkevičius pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl vieno svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos klausimų – tiesioginių išmokų – išlieka principinė: tiesioginės išmokos visose ES šalyse narėse turi būti išmokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas atkreipė dėmesį, kad ir Europos Sąjungos institucijų dokumentuose, ir neformaliuose šalių susitikimuose yra įtvirtinta nuostata, jog išmokos turi būti skaičiuojamos atsisakant istorinių referencinių laikotarpių ir einant link jų suvienodinimo. „Šalims narėms pradėjus diskutuoti apie TI mokėjimo kriterijus, Europos Komisija įsitikino, jog visos šalys siekia tik sau naudingų kriterijų, nebelieka objektyvumo principo, todėl visiškai jų atsisakė. EK priėmė politinį sprendimą, kad valstybės narės, kurių TI mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio, per 2014–2020 m. laikotarpį tą atotrūkį galėtų sumažinti 30 procentų. EK tikėjosi, kad toks sprendimas bus priimtinas daugeliui valstybių. Tačiau mums toks EK pasiūlymas nėra priimtinas. Mūsų tikslas nesikeičia – siekiame visiško TI suvienodinimo 2020 m. be jokių pereinamųjų laikotarpių“, – pažymėjo viceministras.

Ministras K. Starkevičius taip pat akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais ir visa Vyriausybe intensyviai dirba, bandydama daryti įtaką ateinančiojo finansinio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčių projektams. „Šiuo metu žemės ir maisto ūkio produktų eksportas sudaro 20 proc. nuo viso eksporto, tačiau ateityje mes orientuojamės ne į žaliavų eksportą, kaip dabar, bet į didelę pridėtinę vertę turinčių produktų pardavimą“, – teigė K. Starkevičius.

Europarlamentaras Z. Balčytis atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį į tai, kad jis yra tas žmogus, kuris pakeitė „tikėjimą“, kitaip sakant, – nuomonę apie žemės ūkį. „Ilgą laiką buvau įsitikinęs, kad žemės ūkis Lietuvai nereikalingas, kad tame sektoriuje dirba tik prastos kvalifikacijos žmonės, kuriuos remdama valstybė be reikalo švaisto pinigus. Tačiau plačiau susipažinęs su Europos ir kitų pasaulio šalių ekonomikos plėtra, pradėjau suprasti, koks nepaprastai svarbus yra šis sektorius visose šalyse“, – tvirtino Z. Balčytis. Pasak jo, valstybės savo tikslų siekia labai kryptingai, laikydamosi tam tikrų prioritetų, tačiau jie turi būti labai apgalvoti. Europarlamentaras sakė manantis, kad Europa daugelyje sričių užleido savo pozicijas, neteko konkurencingumo, teikdama į rinką savo maisto produktus. Lotynų Amerikos ir kitos pasaulio šalys juos pagamina daug pigiau, nes nekelia sau tokių aukštų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos verslas sudėtingos ekonominės situacijos laikais yra pats patikimiausias. Nuo tiesioginių išmokų dydžio priklauso ir žemės, kuri yra maisto ūkio gamybos pagrindas, kaina. Todėl jei Lietuva, jei jos Vyriausybė dabar neapgins savo pozicijų, mūsų visuomenės laukia liūdna ir ekonomiškai skurdi ateitis. Dar labai svarbi mūsų pozicija ir dėl to, kad mes atstovaujame ne tik savo šalies, bet visų naujųjų ES šalių interesams“, – įsitikinęs Z. Balčytis. Jis taip pat pažymėjo, kad pats laikas būtų keisti ir įsigalėjusią nuomonę, jog tik aukštosios technologijos išgelbės Lietuvą ir kitas šalis. Jau dabar tampa aišku, kad visose šalyse žemės ir maisto ūkis išlieka ekonomikos pagrindas, nes tai ir dirbantys žmonės, ir didžiulės pajamos į biudžetą.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius pažymėjo, jog įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas įgavo dvigubai daugiau galių negu ankstesniuoju laikotarpiu. Parlamentas priims sprendimus kartu su ES Taryba daugelyje sričių, tarp jų – ir žemės ūkyje. Ministras K. Starkevičius pasidžiaugė, jog laiko Lietuvos pozicijoms ginti dar tikrai yra. Europos Komisija spalio 12 d. paskelbs oficialų dokumentą (teisinių dokumentų paketą) apie numatomas permainas Bendrojoje žemės ūkio politikoje. Tai ir bus derybų pradžia. „Glaudus ir nuolatinis bendradarbiavimas su Jumis, Lietuvos parlamentarais, ir visa šalies Vyriausybe padės pasiekti užsibrėžtų tikslų, formuojant mums palankią Bendrąją žemės ūkio politiką 2014–2020 metais“, – susitikimą apibendrino žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkis , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra