Kultūros vakare dalyvavo „Draugo“ šeštadieninio „Kultūros“ priedo redaktorė rašytoja Renata Šerelytė, ankščiau šį priedą redagavusi publicistė Aldona Žemaitytė, dienraščio bendradarbiai dr. prof. Alfonsas Motuzas, dr. Aldona Vasiliauskienė, dr. Gediminas Mikelaitis, solistai Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Mindaugas Jankauskas, aktorius Egidijus Stancikas, M. K. Čiurlionio kvartetas ir renginio vedėja muzikologė, 1996 metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Zita Kelmickaitė.

 

2010 m. valstybine J. Basanavičiaus premija apdovanota Marija Remienė – JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininkė informacijai, ilgametė Kultūros tarybos (1998-2007) pirmininkė, dienraščio „Draugas“ leidėjų tarybos lyderė, „Draugo“ fondo pirmininkė, svarbių leidinių apie išeivijos kultūrinės tapatybės pagrindus rengimo ir leidybos vadovė, dailės parodų, etninės kultūros sklaidos, klasikinės muzikos koncertų, istorinės atminties rinkimo ekspedicijų, lietuvių dailės parodų, literatūros vakarų, menininkų jubiliejų ir kt. lietuvių kultūros ir meno projektų organizatorė. Marijai Remienei premija skirta už ypatingus nuopelnus puoselėjant išeivijos lietuviškąją kultūrinę tapatybę bei mūsų egzilio kultūrinių ryšių su Lietuva plėtojimą, JAV sukauptų dailės rinkinių ir kt. kultūros vertybių perdavimą Lietuvai.

 

Marija Bareikaitė-Remienė gimė ir užaugo Musninkuose, Ukmergės apskrityje, 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV, studijavo verslo administravimą, 35-erius metus dirbo draudimo kompanijoje „Aetnos“. Išauklėta katalikiška dvasia ir Nepriklausomos Lietuvos idealais, ji visą gyvenimą dirba lietuvybės ir Lietuvos labui. Nuo 1954 m. įsijungusi į JAV Lietuvių bendruomenę, M. Remiene jau šeštą dešimtmetį vadovauja labai svarbių išeivijos institucijų finansavimą organizuojantiems fondams, komitetams, taryboms. Kaip talentinga vadybininkė Marija Remienė nuo 1979 m. profesionaliai organizuoja jos su bendraminčiais įkurtą dienraščio „Draugas“ fondą, kuris suranda ir gausina dienraščio leidimui reikalingas lėšas, rengdamas leidinio rėmimo kultūrines akcijas. Ji yra taip pat „Draugo“ leidėjų tarybos lyderė, inicijuojanti ir vykdanti svarbiausio išeivijos leidinio ir jo kultūrinio priedo bei „Draugo“ specialiųjų spaudinių sudarymo ir finansavimo programas. Daug svarių darbų M. Remienė atliko ir Lietuvių fondo veikloje, nuo 1974 eidama valdybos pirmininkės ir įvairių komisijų pirmininkės pareigas.

 

Didžiulį darbą M. Remienė atliko ir atlieka organizuodama lietuvių kultūrinį gyvenimą. Nuo pat pirmųjų metų JAV M. Remienė ėmėsi koncertų, parodų, kultūros vakarų, spektaklių ir kt. meno renginių organizavimo: nuo idėjos, jos įgyvendinimo programos iki kokybiško įgyvendinimo, finansavimo suradimo. Turėdama subtilų skonį ir gerą kultūrinę nuovoką, M. Remienė yra surengusi kelis šimtus geriausių kultūros renginių. Kokybiškai naujai JAV lietuvių kultūrinis gyvenimas buvo pradėtas organizuoti 1996 m. M. Remienei tapus JAV LB kultūros tarybos pirmininke. Tris kadencijas M. Remienė (1998–2007 m.) inicijavo ir koordinavo geriausių Lietuvos atlikėjų ir jų kolektyvų koncertų ir parodų turus po JAV lietuvių kolonijas (ji surengė tokius unikalius koncertus: Urmanos koncertas su Čikagos simfoniniu orkestru, kurio klausėsi 2500 žiūrovų; “Žuvėdros“ koncertas, kuriuo gėrėjosi per 2500 lietuvių; „Ąžuoliuko“ koncertai, dalyvaujant tūkstančiams klausytojų), organizavo teatro „Žaltvykslė“ projektus (yra šio teatro 1999 m. įkūrėja ir globėja), talkino rengiant lietuvių radijo ir TV laidas (nuo 1996 m. vadovauja seniausiai lietuviškai radijo programai „Margutis“), rūpinosi archyvais, koordinavo tų programų, kurios Lietuvoje vykdomos kaip valstybinės, projektus Amerikoje (V. Kudirkos, M. K. Čiurlionio, J. Basanavičiaus, Lietuvos valdovo Mindaugo karūnavimo 750 jubiliejaus ir kt.). Vienas didžiausių jos darbų lietuvių meno paveldo grąžinimo į Lietuvą programoje – 2000 m. į Lietuvą pervežtas M.K. Čiurlionio galerijos (abi kolekcijos) palikimas – per 2 tūkst. darbų, kuriuos išeivijos lietuvių dailininkai padovanojo nepriklausomai Lietuvai. M. Remienė teisėtai bendruomenės narių vadinama JAV lietuvių kultūros ministre ir kultūrininkų globėja.

 

M. Remienė sumanė išskirtinį istorinės atminties pagrindų pažinimo projektą (ekspedicijos ir jose surinktų duomenų apie pirmąją išeivijos JAV generaciją skelbimas). 2006 m. buvo išleista knyga „Lietuvių pėdsakai Amerikoje“, kuri kaip duomenų ir vaizdų archyvas buvo rengta penkerius metus. Knygoje pateikiama medžiaga apie Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių per daugiau kaip šimtą metų, nuo XIX a. pabaigos, sukurtą kultūros materialųjį paveldą – pastatytas bažnyčias, parapijų mokyklas, klubus, smulkiosios architektūros statinius – kryžius, paminklus, memorialines lentas, įsteigtas kapines, leistą ir leidžiamą spaudą ir kt. Bandytas nupiešti ir lietuvių telkinių gyvenimo ir veiklos bendras vaizdas (galutinius tekstus knygai parengė žurnalistė Audronė Viktorija Škiudaitė). Šiame leidinyje – dokumentalūs paliudijimai, kaip svetimame krašte privalantys prisitaikyti emigrantai stengėsi išlikti tautoje, o ne už jos. Knygoje gausu medžiagos apie tai, kaip nuo XIX a. pab., daugiau kaip per šimtą metų kartais bemoksliai ir be politinių nuostatų emigrantai lietuviai kūrėsi, būrėsi į parapijas, leido savo laikraščius, knygas, rūpinosi vaikų išsilavinimu ir lietuviškos dvasios palaikymu, kaupė tautos atmintį bei jos etninius ženklus.

 

M. Remienė 2007–2009 inicijavo ir, sutelkusi bendradarbius, parengė bei išleido studiją „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę“, skirtą dienraščio „Draugas“ genezei. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, jau šimtas metų lietuvių leidžiamas dienraštis „Draugas“ – seniausias be pertraukos einantis periodinis leidinys ne tik už Lietuvos ribų, bet ir pačioje Lietuvoje. Knygoje pateikiama laikraščio leidimo istorija, prisimenami žmonės, kurie jį leido, rašė, redagavo, rinko aukas. Šį straipsnių rinkinį sudarė Marija Remienė, straipsnių autoriai – žurnalistai, bendradarbiai, mokslininkai, redaktoriai, skaitytojai.

 

M. Remienė apdovanota Jono Pauliaus II medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio „Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi“.