Suomijos nacionalinis gynybos koledžas – atvira permainoms organizacija

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Kovo 1-3 dienomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje viešėjo Suomijos nacionalinio gynybos koledžo delegacija – viršininko pavaduotojas plk. ltn. Jyrki Lahdenperä, studijų koordinatorė Tiina Kyttälä, kadetai Pekka Markkola, Timo Prättälä ir Juha Lepistö. Tai pirmasis oficialus dviejų aukštųjų karo mokyklų vadovų  susitikimas, kurio metu buvo svarstomos tolesnės dvišalio bendradarbiavimo galimybės.

Karo akademijos viršininko pavaduotojas-štabo viršininkas plk. ltn. Aleksandras Kucharevas svečius supažindino su karininkų rengimo sistema Lietuvoje, jų profesinio tobulėjimo galimybėmis, pakvietė pasižiūrėti, kaip būsimieji kandidatai į kariūnus testuojami Atrankos centre. Svečiai apsilankė beveik visuose Akademijos padaliniuose, buvo išvykę į Trakų istorijos muziejų, grožėjosi Vilniaus senamiesčiu.
Susipažinę su Karo akademijos karininkų rengimo sistema, Europos standartus atitinkančiomis universitetinio rengimo programomis, studijų organizavimu ir planavimu, svečiai teigė, kad iš Lietuvos karo akademijos tikrai yra ko pasimokyti ir ateityje kai kas bus pritaikyta tobulinant Nacionalinio gynybos koledžo programas.
Koledžo viršininko pavaduotojas plk. ltn. Jyrki Lahdenperä savo pranešime apžvelgė ne tik koledžo, bet ir Suomijos kariuomenės reformą. Pagal Baltosios knygos reikalavimus per ateinančius septynerius metus ginkluotųjų pajėgų karių skaičius turėtų sumažėti nuo 490 000 iki 350 000. Suomijos nacionalinis saugumas remiasi nepriklausomybės, laisvo saugumo politikos pasirinkimo, teritorinės gynybos principais. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama mobilių junginių, aprūpintų šiuolaikine technika, transporteriais, sraigtasparniais, formavimui. Nebūdama NATO narė nuo 1956 metų Suomija bendrųjų vertybių gynimą užtikrina dalyvaudama JT ir NATO vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir humanitarinėse operacijose. Nuo to laiko tarptautinėse misijose tarnavo 45 000 karių, taip išreikšdami tarptautinį solidarumą taikos palaikymo, krizių valdymo srityse. Gynybos diplomatijos pastangomis siekiama užtikrinti regioninį stabilumą. Ginklų kontrolės, krizių prevencijos klausimais glaudžiai bendradarbiaujama su Baltijos valstybėmis, Šiaurės šalimis, Rusija.
Suomijos karininkų rengimo ištakos siekia 1779 metus, kada buvo įkurtas Haapaniemi karo mokyklos kadetų korpusas, gyvavęs iki 1808. Tuo laikotarpiu didžiausią įtaką darė Švedija, kadangi nuo 12 a pradžios Suomija buvo Švedijos karalystės sudėtyje. 1812–1905 metais veikusioms Suomijos karininkų rengimo institucijoms- kadetų korpusui jau teko prisitaikyti prie Rusijos politikos. Po 1945 metų pasibaigus karui prieš Sovietų Sąjungą prasidėjo dar kita atsinaujinimo, pertvarkos era. Nacionalinis gynybos koledžas buvo įkurtas 1999 metais, reorganizavus Karo mokslų institutą.
Prabėgę šimtmečiai, varginančių karų laikotarpiai, kuriuose dalyvavo Suomijos karininkai, įrodė, kad Suomijos karininkų rengimo sistema atitiko kvalifikuotų instruktorių ir vadų rengimo reikalavimus ir taikos, ir karo metu. Viena Suomijos karininkų karta keitė kitą, o atsiradus naujai karinio rengimo institucijai jos pirmtakių instruktoriai ir kadetai dalyvaudavo kuriant naująją. Taigi Suomijos nacionalinis gynybos koledžas išsaugojo istoriškai susiformavusias nenutrūkstamas karininkų rengimo tradicijas.
Pasak plk. ltn. Jyrki Lahdenperä, esminės Koledžo vertybės yra patriotizmas, kompetencija, patikimumas, solidarumas ir tobulėjimas. Nuo 1995 metų ši aukštoji mokykla turi savo vėliavą – liūtas ir skydas raudono purpuro fone. Šis fonas  simbolizuoja aukščiausią hierarchijos laipsnį, skyde pavaizduota rožė akcentuoja aukštą karininkų išsilavinimo lygį.
Nacionalinis gynybos koledžas per metus parengia 1200–1500 karininkų, nacionalinių gynybos kursų, tarptautinių kursų klausytojų. Be 260 karinio ir civilinio personalo šešiose katedrose dirba 300 vizituojančių dėstytojų. Čia organizuojamos pirmos pakopos, magistrantūros ir doktorantūros studijos, vyksta rezervo karininkų rengimas. Būtina stojimo į koledžą sąlyga – 12 mėnesių tarnyba kariuomenėje. Per trejus metus kadetai įgyja karybos bakalaurų laipsnius ir būrio vado kvalifikaciją. Vėliau atitarnavus tam tikrą laiką kariuomenėje galima tęsti aukštesniojo lygmens studijas, kur daugiau dėmesio skiriama kuopos taktikai ir baigus galima eiti kuopos vado pareigas. Yra 11 mėnesių kapitonų kursai. Koledžo vadovybė gali pasigirti rengiamais kursais politikams, aukšto rango savivaldybių pareigūnams ir karininkams.
Tikras koledžo pasididžiavimas – Helsinkio centre įsikūręs Karo muziejus. 40 kilometrų besidriekiančiose lentynose sukaupta daugybė medžiagos. Moderni biblioteka prieinama visiems Helsinkio gyventojams.
Viršininko pavaduotojo teigimu, jų aukštoji mokykla yra atvira permainoms ir pokyčiams pasirengusi institucija. Šiais principais pagrįsta visa karinio rengimo sistema. “Šiuo metu vyrauja nuostata rengti daugiau jaunų rezervo karininkų. Kažkada neapsižiūrėjome ir nustojome rengti liktinius, puskarininkius. Kad išlaikytume aukštą karių parengties lygį, rezervo mokymus turime rengti kas dveji metai”, – sakė plk. ltn. Jyrki Lahdenperä.
 

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra