Sunkiausias darbas buvo bažnyčios remontas, kuris ir dabar tęsiasi. Jis numatytas iki 2012 m. Kas padaryta visi mato ir džiaugiasi.

 

 

Radome be galo įdomios, turtingos informacijos apie šios bažnyčios istoriją, praeitį, apie kurią tikriausiai nebuvo žinoma. Radom informacijos apie bažnyčios statybą, apie vėlesnę jos rekonstrukciją, laidojimą.

 

 

Viduje reikia įrengti elektros apšvietimą, surinkti dar 6 altorius, iš kurių 5 bus Trakų bažnyčioje, o vienas – Riomerių koplyčioje, sutvarkyti pagalbines patalpas, restauruoti vargonus ir, be abejo, vienas iš svarbesnių darbų – visiškas freskų restauravimas.

 

Kalbant apie išorės darbus reiktų paminėti, kad baigiami nuotekų tvarkymo darbai, laukia tvoros restauravimas, lauko gerovės darbai – įrengti procesijos kelią, apželdinimus…

 

Sunku pasakyti, kadangi anksčiau buvo vienos kainos, dabar dėl ekonominės krizės jos keitėsi. Todėl sunku prognozuoti, kiek darbams užbaigti viskas kainuos. Beveik 8 milijonai litų yra investuota į bažnyčią. Didieji darbai, kurie reikalauja daugiausia lėšų, jau atlikti.

 

 

Tikriausiai kiekvienam suprantama, kad vien parapijos lėšomis darbų būtų buvę neįmanoma atlikti. Reikėjo prašyti valstybės paramos. Ne tiek buvo sunku surasti lėšų, kiek įtikinti atsakingus asmenis, kad bažnyčia yra labai vertinga, joje yra nemažai saugotinų dalykų, pavyzdžiui, garsusis Trakų Dievo Motinos paveikslas. Čia iš tiesų gal buvo didžiausias darbas, kuris man užėmė apie keturis metus.

 

 

Mūsų bažnyčia įeina į Popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelią, tačiau finansavimu daugiau pasinaudojo Šiluvos bažnyčia, švęsdama savo sukakties jubiliejų. Didžiąją dalį mūsų bažnyčiai restauruoti finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

 

Tiksliais skaičiais operuoti sunku, kadangi tas laikotarpis išsitęsė per kelis metus. Yra metinės ataskaitos, kuriose viskas parašyta. Manyčiau, parapijiečiai skyrė apie keturis šimtus tūkstančių litų. Yra asmenų, kurie skyrė po kelis tūkstančius litų, bet dažniausiai jie nenori, kad apie juos informacija būtų skelbiama.

 

 

Reiktų pabrėžti, kad tai buvo atskira ekspozicija, skirta būtent tik Trakų bažnyčiai. Vykstant mūsų bažnyčios didžiuliams darbams, visos meno vertybės buvo išvežtos į meno saugyklas. Tada atsirado galimybė iš jų pačias vertingiausias eksponuoti. Paroda „Neišeikvojamiems dangaus turtams pašvęsta. Trakų parapinei bažnyčiai – 600 metų“ veikė nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. rugsėjo 30 d., jos atidaryme dalyvavo ir kalbėjo J. E. kardinolas Audrys Juozas Bačkis, žymiausi Lietuvos archeologai, restauratoriai, muziejininkai. Ta proga išleista keletas atvirukų.

 

 

Šiuo metu, kas vertingiausia, eksponuojama Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje. Norint surengti meno darbų ekspoziciją Trakų bažnyčioje pirmiausia, manau, reiktų pasirūpinti tinkama meno kūrinių apsauga, nes vis dėlto Trakų bažnyčia yra turtinga.

 

 

Ir šiandien galima ją aplankyti. Po remonto taip pat, manau, bažnyčia turėtų būti prieinama. Vienų tikslas aplankyti Dievo Motinos paveikslą, kiti ateina pasimelsti. Į bažnyčią nuolat kažkas ateina.

 

 

Kokia ji yra, tokia pati ir liks, medinė, su mūriniais stulpeliais, tik bus restauruota. Kas keisis, tai šventoriuje bus procesijos takelis, želdiniai. Jau anksčiau pašalinti medžiai, bet viską ketinama atsodinti. Tai bus ketvirtas – paskutinis darbų etapas, o dabar esame antro etapo pabaigoje.

 

Manau, svarbiausia iš pradžių yra išgirsti, o po to pamatyti. Kaip galima be leidybos, žiniasklaidos duoti žinią, garsą, kad atrastų tas vertybes, kurios niekur nedingo, jas tik turim naujai atrast. Lygiai tas pats liečia ir Marijos kultą. Reikėjo įdėti pastangų, kad apie ją iš naujo išgirstų, jog galėtų ją aplankyti. Kai pasiekia žinia, tada atsiranda noras pamatyti, o kai atsiranda noras pamatyti, tada gimsta piligrimystė – kelionė tikėjimo keliu.

 

Per mano dešimt kunigystės metų Trakuose kiekvienais metais vyksta piligriminė kelionės. Jau ir šiemet ji organizuojama. Tai tradicija, kurią reikia puoselėti ir išsaugoti. Prie šios tradicijos yra labai daug prisidėjęs ir mūsų arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

 

 

Plačiai žinomi Trakuose verslininkai Zina ir Vladas Juškiai Trakų bažnyčios 600 metų jubiliejaus proga padovanojo paveikslo kopiją, kurią atliko dailininkas Sergejus Maslovas. Paveikslas skirtas piligrimystei. Ši kopija buvo iškeliavusi į Senuosius Trakus, kur kardinolo Audrio Juozo Bačkio pašventinta, apkeliavo Lentvario bažnyčią ir penktadienį, rugpjūčio 14 d., iškeliauja į Rūdiškes, kur praleis kelis mėnesius, pabuvos Paluknio bažnyčioje. Paveikslo kopija aplankys visas Trakų dekanato bažnyčias.

 

Mano kadencijos metu vyko bažnyčios 600 metų jubiliejus, todėl buvo sukurta procesijos vėliava su Trakų Dievo Motinos paveikslu, jubiliejinė Trakų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600-ųjų metų jubiliejinė vario plaketė (65 x 55 mm.), kuri kabo bažnyčioje ir kurios autorius Antanas Vaičekauskas. Šventės ateina ir praeina, o atminimo ženklams skirta gyventi ilgiau nei žmogui.

 

Senuosiuose Trakuose aš išbuvau 7 metus. Man būnant vienuolyne naujai apgyvendintos seserys.

 

Pirmas dalykas, aš nepasirinkau tos parapijos, buvau paprašytas, kad ten važiuočiau. Suradau pastatus labai apleistus, ypač vienuolyną, kuris buvo sugrąžintas bažnyčiai dar prie kunigo Tadeušo Matulianeco, bet avarinės būklės, stogas buvo kiauras, įlūžusios gegnės… Buvo ieškoma kelių ne tik tam, kaip išlaikyti pastatą, bet ir kaip atgaivinti seną vienuoliškąją dvasią. Šiuo metu įsikūrusios Šv. Jono Apaštalinių seserų kongregacijos apaštalinės seserys (apaštalinės joanitės (CSJ)). Per du metus pavyko pastatus nuo pamatų iki stogo restauruoti.

 

Taip. Pastoracijos sėkmė ir darbas 70 procentų priklauso nuo kunigų tarpusavio santykių. Ir aš džiaugiuosi, kad iš tiesų tie santykiai buvo nuostabūs. Už tai esu labai dėkingas. Monsinjoras atlieka labai didelį darbą pagelbėdamas pastoracijos darbuose. Jo kunigiškos tarnystės atsidavimo dėka aš galėjau užsiimti ir bažnyčios restauravimo darbais ir skirti daugiau laiko atlikti tai, kas būtina administruojant parapijas.