Sunkiausias darbas – bažnyčios remontas, kuris tęsiasi ir dabar

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Trakų žemės“ pokalbis su Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kleb. dek. teol. dr. Valdu Girdžiušu per Žolinę jam išvykstant iš Trakų parapijos.
 
Trakų parapijoje savo kunigišką karjerą pradėjote 2000 m. spalio 20 d. sugrįžęs iš Lenkijos ir buvote paskirtas Trakų parapijos vikaru. Beveik po metų, 2001 liepos 17 d., Jūs buvote paskirtas Trakų parapijos klebonu. 2002 m. rugsėjo 9 d. tapote Trakų dekanato dekanu. Ir taip iki 2010 metų. Kas per tą dešimtmetį Jums buvo sunkiausia?
 
Sunkiausias darbas buvo bažnyčios remontas, kuris ir dabar tęsiasi. Jis numatytas iki 2012 m. Kas padaryta visi mato ir džiaugiasi.
 
Gal galite pasidžiaugti kokiais nors atradimais?
 
Radome be galo įdomios, turtingos informacijos apie šios bažnyčios istoriją, praeitį, apie kurią tikriausiai nebuvo žinoma. Radom informacijos apie bažnyčios statybą, apie vėlesnę jos rekonstrukciją, laidojimą.
 
Kokie darbai per šiuos du metus dar bus atliekami?
 
Viduje reikia įrengti elektros apšvietimą, surinkti dar 6 altorius, iš kurių 5 bus Trakų bažnyčioje, o vienas – Riomerių koplyčioje, sutvarkyti pagalbines patalpas, restauruoti vargonus ir, be abejo, vienas iš svarbesnių darbų – visiškas freskų restauravimas.
 
Kalbant apie išorės darbus reiktų paminėti, kad baigiami nuotekų tvarkymo darbai, laukia tvoros restauravimas, lauko gerovės darbai – įrengti procesijos kelią, apželdinimus…
 
Kiek bažnyčios remonto darbai kainavo ir kiek dar visa tai kainuos?
Sunku pasakyti, kadangi anksčiau buvo vienos kainos, dabar dėl ekonominės krizės jos keitėsi. Todėl sunku prognozuoti, kiek darbams užbaigti viskas kainuos. Beveik 8 milijonai litų yra investuota į bažnyčią. Didieji darbai, kurie reikalauja daugiausia lėšų, jau atlikti.
 
Prisiminkite, kaip bažnyčios restauravimo darbams ieškojote lėšų, kokie buvo rėmėjai, fundatoriai? Nuo ko pradėjote?
 
Tikriausiai kiekvienam suprantama, kad vien parapijos lėšomis darbų būtų buvę neįmanoma atlikti. Reikėjo prašyti valstybės paramos. Ne tiek buvo sunku surasti lėšų, kiek įtikinti atsakingus asmenis, kad bažnyčia yra labai vertinga, joje yra nemažai saugotinų dalykų, pavyzdžiui, garsusis Trakų Dievo Motinos paveikslas. Čia iš tiesų gal buvo didžiausias darbas, kuris man užėmė apie keturis metus.
 
Kiek mūsų bažnyčiai padėjo Lietuvoje įsteigtas Popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelias?
 
Mūsų bažnyčia įeina į Popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelią, tačiau finansavimu daugiau pasinaudojo Šiluvos bažnyčia, švęsdama savo sukakties jubiliejų. Didžiąją dalį mūsų bažnyčiai restauruoti finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
 
Kiek bažnyčios darbams paaukojo parapijiečiai?
 
Tiksliais skaičiais operuoti sunku, kadangi tas laikotarpis išsitęsė per kelis metus. Yra metinės ataskaitos, kuriose viskas parašyta. Manyčiau, parapijiečiai skyrė apie keturis šimtus tūkstančių litų. Yra asmenų, kurie skyrė po kelis tūkstančius litų, bet dažniausiai jie nenori, kad apie juos informacija būtų skelbiama.
 
Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo suruošta įspūdinga paroda, skirta Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejui. Ką galite apie tai pasakyti?
 
Reiktų pabrėžti, kad tai buvo atskira ekspozicija, skirta būtent tik Trakų bažnyčiai. Vykstant mūsų bažnyčios didžiuliams darbams, visos meno vertybės buvo išvežtos į meno saugyklas. Tada atsirado galimybė iš jų pačias vertingiausias eksponuoti. Paroda „Neišeikvojamiems dangaus turtams pašvęsta. Trakų parapinei bažnyčiai – 600 metų“ veikė nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. rugsėjo 30 d., jos atidaryme dalyvavo ir kalbėjo J. E. kardinolas Audrys Juozas Bačkis, žymiausi Lietuvos archeologai, restauratoriai, muziejininkai. Ta proga išleista keletas atvirukų.
 
Kai pasibaigs Trakų Švč. Mergelės Apsilankymo bažnyčios restauravimas, ar numatyta meno darbų ekspoziciją rengti joje?
 
Šiuo metu, kas vertingiausia, eksponuojama Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje. Norint surengti meno darbų ekspoziciją Trakų bažnyčioje pirmiausia, manau, reiktų pasirūpinti tinkama meno kūrinių apsauga, nes vis dėlto Trakų bažnyčia yra turtinga.
 
Kai pasibaigs remontas, ar bažnyčia turėtų būti atidaryta ir gausiai lankoma turistų?
 
Ir šiandien galima ją aplankyti. Po remonto taip pat, manau, bažnyčia turėtų būti prieinama. Vienų tikslas aplankyti Dievo Motinos paveikslą, kiti ateina pasimelsti. Į bažnyčią nuolat kažkas ateina.
 
Kaip atrodys bažnyčios tvora?
 
Kokia ji yra, tokia pati ir liks, medinė, su mūriniais stulpeliais, tik bus restauruota. Kas keisis, tai šventoriuje bus procesijos takelis, želdiniai. Jau anksčiau pašalinti medžiai, bet viską ketinama atsodinti. Tai bus ketvirtas – paskutinis darbų etapas, o dabar esame antro etapo pabaigoje.
 
Noriu pabrėžti, kad Jūs labai aktyviai bendravote su pasauliečiais, parapijiečiais, su visais tais, kuriems svarbi ir brangi Trakų Dievo Motina. Jūs užsiėmėt leidybine veikla – leidot atvirukus, kalendorius. Bažnyčioje surengta daug renginių. Gal atsisveikindamas prisimintumėt tuos dalykus?
 
Manau, svarbiausia iš pradžių yra išgirsti, o po to pamatyti. Kaip galima be leidybos, žiniasklaidos duoti žinią, garsą, kad atrastų tas vertybes, kurios niekur nedingo, jas tik turim naujai atrast. Lygiai tas pats liečia ir Marijos kultą. Reikėjo įdėti pastangų, kad apie ją iš naujo išgirstų, jog galėtų ją aplankyti. Kai pasiekia žinia, tada atsiranda noras pamatyti, o kai atsiranda noras pamatyti, tada gimsta piligrimystė – kelionė tikėjimo keliu.
 
Per Trakines tapo tradicija piligriminiai žygiai iš Aušros Vartų į Trakus. Ką galite apie juos pasakyti?
 
Per mano dešimt kunigystės metų Trakuose kiekvienais metais vyksta piligriminė kelionės. Jau ir šiemet ji organizuojama. Tai tradicija, kurią reikia puoselėti ir išsaugoti. Prie šios tradicijos yra labai daug prisidėjęs ir mūsų arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
 
Jūsų klebonavimo laikais buvo užsakyta ir padaryta Trakų Dievo Motinos Marijos kopija. Ką pasakytumėte apie tai?
 
Plačiai žinomi Trakuose verslininkai Zina ir Vladas Juškiai Trakų bažnyčios 600 metų jubiliejaus proga padovanojo paveikslo kopiją, kurią atliko dailininkas Sergejus Maslovas. Paveikslas skirtas piligrimystei. Ši kopija buvo iškeliavusi į Senuosius Trakus, kur kardinolo Audrio Juozo Bačkio pašventinta, apkeliavo Lentvario bažnyčią ir penktadienį, rugpjūčio 14 d., iškeliauja į Rūdiškes, kur praleis kelis mėnesius, pabuvos Paluknio bažnyčioje. Paveikslo kopija aplankys visas Trakų dekanato bažnyčias.
 
Mano kadencijos metu vyko bažnyčios 600 metų jubiliejus, todėl buvo sukurta procesijos vėliava su Trakų Dievo Motinos paveikslu, jubiliejinė Trakų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600-ųjų metų jubiliejinė vario plaketė (65 x 55 mm.), kuri kabo bažnyčioje ir kurios autorius Antanas Vaičekauskas. Šventės ateina ir praeina, o atminimo ženklams skirta gyventi ilgiau nei žmogui.
 
Jūs turėjot dvi parapijas – ir Trakų, ir Senųjų Trakų?
 
Senuosiuose Trakuose aš išbuvau 7 metus. Man būnant vienuolyne naujai apgyvendintos seserys.
 
Pirmas dalykas, aš nepasirinkau tos parapijos, buvau paprašytas, kad ten važiuočiau. Suradau pastatus labai apleistus, ypač vienuolyną, kuris buvo sugrąžintas bažnyčiai dar prie kunigo Tadeušo Matulianeco, bet avarinės būklės, stogas buvo kiauras, įlūžusios gegnės… Buvo ieškoma kelių ne tik tam, kaip išlaikyti pastatą, bet ir kaip atgaivinti seną vienuoliškąją dvasią. Šiuo metu įsikūrusios Šv. Jono Apaštalinių seserų kongregacijos apaštalinės seserys (apaštalinės joanitės (CSJ)). Per du metus pavyko pastatus nuo pamatų iki stogo restauruoti.
 
Jūsų pirmtakas Trakuose buvo mons. Vytautas Pranciškus Rūkas. Deja, po 10 metų jį paliekate…
 
Taip. Pastoracijos sėkmė ir darbas 70 procentų priklauso nuo kunigų tarpusavio santykių. Ir aš džiaugiuosi, kad iš tiesų tie santykiai buvo nuostabūs. Už tai esu labai dėkingas. Monsinjoras atlieka labai didelį darbą pagelbėdamas pastoracijos darbuose. Jo kunigiškos tarnystės atsidavimo dėka aš galėjau užsiimti ir bažnyčios restauravimo darbais ir skirti daugiau laiko atlikti tai, kas būtina administruojant parapijas.
 
Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius
 
Nuotraukoje: Klebonas dek. teol. dr. V. Girdžiušas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra