Sugrįžtantys dvarai. Šalčininkų Vagnerių dvaras – jaunimo menų meka

Šalčininkų Stanislavo Moniuškos meno mokykloje veikia fortepijono, akordeono, styginių instrumentų, pučiamųjų instrumentų, dailės, choreografijos skyriai. Savo gebėjimus mokiniai lavina dainuodami, grodami mokomuosiuose kolektyvuose: jaunučių, jaunių choruose, akordeonistų, styginių bei pučiamųjų instrumentų orkestruose, įvairios sudėties ansambliuose. Mokiniai nuolat dalyvauja įvairiuose koncertuose, parodose mokykloje bei miesto ir rajono šventėse. Choreografijos skyrius pastatė baletus–spektaklius „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Daktaras „Aiskauda“, „Pelenė“, ‚Coliukė’, bei koncertus: „Žiema-svajonių metas“, „Sidabriniai sapnai“, „Kalėdų šviesoje“, kurie buvo šiltai priimti Šalčininkų visuomenės.

Mokykloje rengiami metodiniai seminarai pedagogams, įvairių specialybių mokiniai nuolat dalyvauja rajono, šalies bei tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, parodose. Konkursų laureatais yra tapę visų mokyklos skyrių mokiniai. Kūrybingo mokyklos kolektyvo rengiami ir sėkmingai realizuojami įvairūs ugdymo projektai: tarptautinis S. Moniuškos lenkų instrumentinės-vokalinės muzikos festivalis-konkursas, tarptautinis jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis „Trimituojantis pavasaris“, rajoninis akordeonistų festivalis.

Mokykla aktyviai bendradarbiauja su kitomis rajono, Lietuvos ir užsienio muzikos ir meno mokyklomis.

Sudarytos lygios sąlygos ir galimybės kiekvieno vaiko muzikiniams ir meniniams gebėjimams bei poreikiams ugdyti. Organizuotas tikslingas mokinių popamokinis užimtumas. Džiaugiamasi aukštais meistriškumo rezultatais. Skiepijama meilė muzikai, šokiui, dailei. Gabūs mokiniai skatinami siekti profesionalių aukštumų.

Gražioje, puikios akustikos reprezentacinėje rūmų salėje nuolat koncertuoja ne tik mokyklos mokiniai, bet ir žinomi muzikos atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio.

Dvaras kūrėsi po Žalgirio mūšio (1410) ir ėjo iš rankų į rankas. XVI a. priklausė Hlebovičiams, vėliau – Chodkevičiams. 1823 m. Šalčininkus ir aplinkines žemes nupirko grafas Karolis Vagneris (1786–1863), kilęs iš Pamario (dab. Lenkija). Karolis Vagneris buvo išsilavinęs žmogus – Vilniaus universiteto magistras, perėmęs universitete vyravusias anticarines nuotaikas. Dalyvavo sukilimuose prieš carizmą, buvo suimtas. Vėliau dvarą valdė jo sūnus Algirdas (1819-1891). Algirdas Vagneris dvarą perdavė sūnui Vitoldui (1844-1906), o pats atsidėjo naujų rūmų statybai. Vitoldas Vagneris, baigęs studijas Vroclavo universitete, visas jėgas skyrė dvaro ūkiui ir pavertė jį pavyzdiniu. Tokį perdavė savo sūnui Karoliui. Jam valdant Šalčininkų dvaras ypač suklestėjo. Antrasis pasaulinis karas išblaškė Vagnerių šeimą.

Algirdo Vagnerio 1876–1880 m. statytus neoklasicistinius dvaro rūmus projektavo vokiečių architektas Hetšoldas. Rūmų interjeras buvo labai prabangus. Iki mūsų dienų išliko tų rūmų interjerų fragmentai, atlikti neorokoko stiliumi.

Pokariu dvare veikė ligoninė, vėliau muzikos mokykla. Dabar – Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla.

Lietuvos dvarai. Dviejų tomų žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė, II tomas. – V., 2009, p. 230-231