Sugrįžtantys dvarai. Pakruojo dvaras

Autorius: Data: 2013-02-23, 14:11 Spausdinti

Sugrįžtantys dvarai. Pakruojo dvaras

Diana VARNAITĖ, Kultūros paveldo departamento direktorė

„Metų ratas pranašauja Kalėdas“ – taip pavadintą edukacinę programą siūlo Pakruojo kultūros darbuotojai. Jie tai jau tikrai atsakytų ir į klausimą, kas bendra tarp Kalavijuočių (Livonijos) ordino riterių palikuonių, Tado Blindos ir rausvaplaukio draugiško mišrūno šuns Alšio. Visus išvardintus dalykus sieja Pakruojo dvaras.

1973 m. sukurtas legendinis 4 dalių filmas apie svieto lygintoją „žemaičių razbaininkėlį“ Tadą Blindą išgarsino Pakruojo dvaro sodybą. Neblėsta atmintyje ir narsių Lietuvos raitelių žygis žirgais „2000 km istorijos” prie Juodosios jūros, 2010 m. priminęs mums garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Šuo Alšis – raitelių bičiulis, kelionės metu Baltarusijoje prisijungęs prie žygio dalyvių, pelnė daugelio Lietuvos gyventojų simpatijas. Šiandien Alšis įsikūręs Pakruojo dvare. O šį dvarą pastatydino, kaip manoma, Kalavijuočių ordino riterių palikuonis baronas Vilhelmas fon Ropas.

Ilgus metus merdėjęs Pakruojo dvaras šiandien vėl gyvas ir kasmet gražėja. Turistų laukia dvaro centriniuose rūmuose įsikūręs Turizmo informacijos centras. Tradiciniais tampa dvare vykstantys Pakruojo miesto šventei skirti koncertai, folkloro šventė „Žiemgala“ ir kiti renginiai. Apsilankiusiems dvare Kultūros skyriaus darbuotojai veda edukacines pamokas: „Protėvių patirtis šiandien“, „Amatą mokėdamas šunų nelodysi“, „Sakmių ir legendų pasaulyje“, ir jau minėtą – „Metų ratas pranašauja Kalėdas“.

Pakruojo dvaras – didžiausia dvaro sodyba Lietuvoje užimanti 48,2 ha žemės su 34 statiniais. Nuo XVI a. dvaras priklausė Martinavičiams, Zabieloms, Miunsteriams. Dabartinis ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pab. barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Dvaras, nekeičiant stilistinio vieningumo, buvo plečiamas iki 1890 m. Fon Ropų (von der Ropp) giminė Pakruojo dvarą valdė iki 1940 m., kol jis buvo nacionalizuotas. Kuršo baronų Ropų atsiradimas siejamas su vienu iš Kalavijuočių ordino riterių vardu.

Dvaro sodybos centre išsiskiria puošnūs klasicistiniai rūmai, pastatyti XIX a. pr. Rūmų interjere yra išlikusių lipdinių, tapybos, krosnys, parketas. Ovalinės šokių salės pagrindinis akcentas – elipsės formos kolonada.

Pakruojo dvaro rūmai tvarkomi ES paramos ir Pakruojo rajono savivaldybės lėšomis: restauruoti fasadai, dalis salių, tvarkoma rūmus supanti teritorija, išvalyta Kruojos upė, suformuotos salos, nutiesti pėsčiųjų takai, tvarkomas parkas.

Ūkinėje dalyje prieš dešimtmetį restauruotas unikalus dolomitinis penkių arkų tiltas, vienintelis toks tiltas Lietuvoje, kurio gelbėjimo darbus finansavo valstybės biudžetas (Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kelių fondas) ir Pakruojo rajono savivaldybė.

Kiti ūkinės dalies pastatai sulaukė atnaujinimo, Pakruojo raj. savivaldybės administracijai inicijavus kelis projektus, finansuojamus struktūrinių fondų lėšomis. Sutvarkyti ir viešosioms turizmo reikmėms pritaikyti: vandens malūnas ir smuklė (maitinimo, renginių paslaugos), malūnininko namas (viešbutis), vėjo malūnas (muziejinė ekspozicija).

2010 m. pab. Pakruojo dvare lankytojams duris atvėrė dar du restauruoti pastatai: kalvė ir anglių degykla. Šie pastatai restauruoti, gavus Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą. Anglių degyklos pastate įkurta ekspozicija „Geležies kelias“. Restauruotoje kalvėje pristatoma kalvystės įranga, supažindinama su kalvystės procesu, fotografijų ekspozicija apie kalvystę. Lankytojai kviečiami į edukacines programas apie meninę kalvystę.

2011 m. baigtas restauruoti šalia rūmų esantis ir rūmų stilistiką atkartojantis Pakruojo dvaro sandėlis, kurio tvarkybos darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Pakruojo raj. savivaldybės administracija.

Šiais atliktais darbais dvaro restauravimo procesas nesustoja. Artimiausiais metais pasitelkusi visus įmanomus finansavimo šaltinius Pakruojo rajono savivaldybė planuoja restauruoti likusius pastatus, esančius centrinėje dvaro dalyje, bei pritaikyti juos įvairioms veikloms.

Už suteiktą pagalbą rengiant šią informaciją ir už pastangas, išsaugant bei pritaikant Pakruojo dvaro sodybą nūdienos poreikiams Kultūros paveldo departamentas dėkoja Pakruojo raj. savivaldybės vadovams, Kultūros skyriaus vedėjai Birutei Vanagienei bei paveldosaugos specialistui Mindaugui Veliuliui, architektei Irenai Staniūnienei ir daugeliui kitų.

Daugiau apie Pakruojo dvaro sodybą galima paskaityti čia:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/Leidiniai2007-2013/MES_ES_8.pdf

http://www.pakruojis.lt/content/pakruojo-dvare-bus-pristatomos-kalvystes-tradicijos

http://www.pakruojo-dvaras.lt/

http://www.muziejai.lt/Pakruojis/pakruojo_dvaro_rumai.htm

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6757

http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18544

http://www.museums.lt/Zurnalas/2004’2_3/Siuksciene.htm

http://pramogos.delfi.lt/culture/pakruojo-dvaras-sezona-atidarys-su-dvariskomis-pramogomis.d?id=45368897

http://www.siauliaiplius.lt/article/articleview/3972/1/217

http://www.sekunde.lt/kultura/istaigingi-pakruojo-dvaro-rumai-saugo-amziu-paslaptis/

Dvarai , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra