Sugrįžtantys dvarai. Liubavo dvaras – „Tarytum išniręs iš nebūties“

Autorius: Voruta Data: 2014-02-02 , 12:44 Spausdinti

„Šis dvaras tarytum išniro iš nebūties, pasirodė viešumoje, įgavo savo tapatybę, tiesiog pranešė apie save. Tiesa, tuomet, 1988-aisiais, pranešė apie save tik vienam keleiviui, užsukusiam į jį vėlų rudenį <…> ilgainiui būtent šis keleivis taps taip nederamai užmirštos Liubavo istorijos ir jos paveldo tyrėju, architektu, krašto istorijos rinkėju, malūno technologijos žinovu.“ Tokiais žodžiais skaitytoją pasitinka Gintaro Karoso knygai „Liubavas“ (2010 m.) anotaciją parašiusi dr. Reda Griškaitė.

„Liubavą atradau 1988-aisiais, tada jau buvau pradėjęs pirmuosius Europos parko kūrimo darbus. <…> Kiek vėliau į Liubavo dvarvietę nuo parko vykau akmenimis grįstu keliu vėlų rudenį, senuose palei kelio kraštą sodintų medžių kamienuose degė liepsnos. Liubavo aplinka man paliko įspūdį, o labiausiai įsiminė akmeninis malūnas ir dar tebestovinti koplyčia su už jos besislepiančia angelo skulptūra. Tada dar nebuvo laikas Liubavui, mano dvidešimties metų gyvenimo patirtis buvo per trumpa pažinti šį paslaptingą dvarą“, – rašo Gintaras Karosas.

Liubavo dvaro sodyba atgimsta. 2009-aisias viešosios įstaigos „Europos parkas“ pastangomis Liubavui grąžinta angelo skulptūra, ji restauruota naudojant autentišką cinko liejimo technologiją.

2009–2011 metais viešoji įstaiga „Europos parkas“ kruopščiai restauravo ir pritaikė muziejui Liubavo dvaro vandens malūną. Projektas įgyvendintas Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų paramos dėka.

Nuo sunykimo išgelbėtas ir prikeltas naujam gyvenimui išskirtine mūro kokybe pasižymintis malūno pastatas (statytas 1902 m. ant Žalesos upės ankstesnio 1725 m. malūno vietoje).

Siekiant atskleisti malūno technologinius procesus, buvo restauruoti malimo, sijojimo, kruopų gaminimo įrenginiai, vandens turbina, transmisija, maišų pakėlimo mechanizmas ir kt. Malūno ir jo įrangos restauravimas atliktas kruopščiai, išsaugant net menkiausias autentiškas detales, naudojant to meto medžiagas ir technologijas.

Kompleksinius Liubavo dvaro tyrimus apibendrina restauruotame malūne įrengta ekspozicija. Čia pristatoma romantiškojo dvaro istorija, dailė, architektūra, propaguojamas alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, paaiškinama daugybė malūnuose vykusių procesų. Malūnas-muziejus jau veikia nuo 2011 metų balandžio vidurio ir tapo įkvėpiančiu dvaro istorijos, technikos paveldo, malūnininkystės pažinimo šaltiniu visuomenei.

Svarbią edukacinę funkciją atlieka ir virtualus Liubavo malūnas, kuris lietuvių ir anglų kalbomis demonstruojamas malūno-muziejaus kompiuteriniame terminale ir interneto svetainėje www.liubavas.lt .

Su Liubavo dvaro tyrinėjimų rezultatais supažindina ir neseniai išleista Liubavo muziejaus kūrėjo Gintaro Karoso knyga „Liubavas“ (2010). Gausiai iliustruotame leidinyje pasakojama beveik pusės tūkstančio metų Liubavo istorija, pristatoma architektūra, dailė, aprašomi tarpukario dvaro gyventojai, malūnininkai, malūno įranga ir technologiniai procesai. Knygos autorius taip pat dalinasi malūno restauravimo patirtimi. Dauguma dailės kūrinių, fotografijų, planų ir kt. plačiajai visuomenei pristatomi pirmą kartą.

Liubavo dvaro sodyboje be vandens malūno iki šių dienų išliko dar 8 pastatai, kitų pastatų likę pamatai, sienų dalys, rūsiai ir kiti fragmentai.

Ketinama restauruoti ir muziejui pritaikyti XVIII a. menančias oficinas (viena jų vėliau perstatyta į oranžeriją). Tai vėlyvojo baroko epochos rezidencinio dvaro komplekso dalys, manoma, statytos Vilniaus katedros kanauninko Mikalojaus Tiškevičiaus (m. 1796).

Netoli Vilniaus esantis Liulavo dvaras – vienas iš seniausių Lietuvos dvarų, istoriniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje išsamiai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai, kita hidrosistemos įranga. Dvarą valdė Lietuvos valstybės gyvenimui svarbūs asmenys: karališkoji šeima, kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis, Golejevskių šeima, politikai Krišpinai Kiršenšteinai, Teresė Tyzenhauzaitė, Tiškevičių ir Slizienių šeimos. XIX a. Liubave gyveno ir kūrė garsus Lietuvos skulptorius Rapolas Slizienis (1804–1881).

Vienas svarbiausių Liubavo dvaro sodybos bruožų – ansamblio kompleksiškumas, ryšys su gamtine aplinka. Dvaro sodybą sudaro 20 įvairių statinių ir 7 tvenkinių sistema. Statiniai darniai įkomponuoti į gamtinį kraštovaizdį, jo nestelbia.

Liubavo dvaro ir malūno-muziejaus svetainė www.liubavas.lt

http://www.liubavas.lt/atradimai/

http://www.liubavas.lt/maluno-technologija/

http://www.liubavas.lt/liubavo-dvaro-istorija/

http://www.liubavas.lt/europos-parkas-igyvendina-projekta-liubavo-angela…

Reda Griškaitė. „Manėme, kad turime grąžinti Liubavui angelą…“ – Metai, Nr. 7, 2011

http://www.europosparkas.lt/Straipsniai/Metai.htm

Jolanta Sereikaitė. Kelionė į Liubavo dvaro malūną. – Nemunas Nr. 22, 2011 http://www.europosparkas.lt/Straipsniai/Nemunas.htm

http://www.voruta.lt/liubavo-dvaro-maluno-atgimimas/

kpd.lt

Dvarai Gintaras Karosas, Knyga „Liubavas“, Liubavo dvaras