Sueigoje pas Martyną Jankų ir raginimai nepamiršti Karaliaučiaus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Į Bitėnus iš visos Lietuvos susibėgo tie, kuriems brangi Lietuvos spaudos istorija, lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetis, ir kurie pripažįsta Mažosios Lietuvos išskirtinę reikšmę išsaugant lietuvybę ir gimtąją kalbą.

Jau antrus metus Pagėgių savivaldybė, Martyno Jankaus muziejus ir laikraštis „Šilokarčema“ organizuoja sueigą pas Martyną Jankų – suvažiuoja iškiliausios kultūros ir spaudos asmenybės, visi tie, kurie saugo ir puoselėja lietuvišką žodį.

Vienas iš svarbesnių akcentų tapo konferencija „Lietuviškos spaudos ištakos – pamatinis šiandieninės kultūros akmuo“. Konferenciją vedusi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad spaudos atgavimo šimtmetis sutapo su Martyno Jankaus 146-uoju gimtadieniu. Tai svarbios datos, į kurias atsigręžiama kasmet.

Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis pasidžiaugė, kad susirinkta būtent čia, kur Mažoji Lietuva spausdintu žodžiu maitino Didžiąją Lietuvą ir leido pastarajai išlikti. Meras pasveikino 80-metį neseniai minėjusią Martyno Jankaus vaikaitę Ievą Jankutę ir palinkėjo jai ilgiausių metų.

I. Jankutė padėkojo atvykusiems pagerbti Martyną Jankų, savo gyvenimą paaukojusį spaudai. Ji pabrėžė, kad jos senelis netgi pardavinėjęs žemės sklypus, kad galėtų susimokėti skolas.

Bendrijos „Mažoji Lietuva“ buvusi seimelio pirmininkė Rūta Mačiūnienė, Dovo Zauniaus proanūkė, pasakojo, kad pirmasis jų bendrijos vadovas Viktoras Petraitis parvežęs urną su Martyno Jankaus palaikais – šie ilgą laiką buvo bendrijos būstinėje, vėliau perduoti Šilutės muziejui. Tuometinis Šilutės kultūros skyriaus vadovas Saulius Sodonis pasirūpino, kad M. Jankaus palaikai būtų perlaidoti Bitėnuose.

D. Zaunius bičiuliavosi ir artimai bendravo su M. Jankumi, gyveno netoli Tilžės, užaugino devynis vaikus, kurie visi kalbėjo ir rašė lietuviškai. Marta Zauniutė buvo garsi knygnešė, jos portretas 1940 metais puošė Kauno istorijos muziejų.

Bendrija „Mažoji Lietuva“ kviečia visus pirmąjį gegužės sekmadienį į kapinių šventę Bitėnuose – tuomet prisimenamos visos iškiliausios Mažosios Lietuvos asmenybės, itin nusipelniusios puoselėdamos lietuvybę.

Naujosios sąjungos (socialliberalų) atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis sueigos dalyviams perskaitė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko Artūro Paulausko sveikinimą, kuriame reiškiama padėka susirinkusiesiems į Bitėnus, džiaugiamasi, kad M. Jankaus kiemas vėl traukia žmones, – norima išsaugoti itin dainingą ir gražią lietuvių kalbą.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos narys prof. Antanas Tyla tvirtino, kad jam didelė garbė M. Jankaus gimtadienį švęsti jo namuose. „Savo lėšomis ir darbu Martynas Jankus suvaidino itin svarbų vaidmenį spaudos draudimo laikotarpiu. Jo, taip pat bendraminčių bei bendražygių veikla nebeišbraukiama iš Lietuvos kultūros puslapio“, – sakė istorikas.

Žlugo carinės Rusijos siekis surusinti lietuvius

Spaudos draudimo laikotarpiu buvo išspausdinta daugiau kaip 5 milijonai knygų, apie 2000 pavadinimų leidinių, veikė per trisdešimt knygnešių bendrijų: nuo Gruzdžių iki Dzūkijos ir ryčiausiai įsikūrusių Švenčionių knygnešių. Visų tų žmonių pastangomis buvo sulaužytas carinės Rusijos siekis surusinti lietuvius.Iš mūsų bandyta atimti knygą, mokslą.

Masiškai buvo pasirašomi prašymai panaikinti spaudos draudimą – adresuoti carui, carienei, vidaus reikalų ministrui. Rašėsi ir vyrai, ir moterys. 1898 m. spalio 11 d. iš Bitėnų tokį prašymą išsiuntė ir Martynas Jankus. Iš viso prašymų buvo išsiųsta daugiau kaip šimtas, visi jie turėjo poveikį, kai caro administracija svarstė spaudos draudimo panaikinimą.

Vydūno draugijos pirmininkas profesorius Vacys Bagdonavičius tvirtino, kad Mažosios Lietuvos šviesuomenės (iš kurių bene ryškiausias buvo Martynas Jankus) nuopelnai akivaizdūs, todėl juos būtų beprasmiška įrodinėti.

Vydūnas Bitėnuose išleido savo pirmąją knygelę „Senutė“ – bene 1904 m. balandį. Todėl Bitėnų spaustuvė itin svarbi ir Vydūno draugijai. Vydūnas mėgo ilsėtis Bitėnuose, su M. Jankumi artimai bendravo ir susirašinėjo.

Kvietė nepamiršti Karaliaučiaus

„Birutės“ draugijos pirmininkė Karaliaučiaus srityje Danutė Narušaitė prisipažino, kad jai smagu, kad nėra pamirštami. „Lietuvos kultūros žmonės lyg koks spindulėlis turėtų ateiti į Tilžę – į ten, kur gyveno Vydūnas. Buvo laikotarpis, kai kūrėsi mokyklos, susirinkę žmonės dainavo, vaidino. Dabar vėl sunkesnis laikmetis, nes sudėtingiau nuvykti į aną kraštą, istorikus Rusijos federacijos valdžia įsileidžia nenoriai. Kviečiu nepamiršti Tilžės – atvykite“, – ragino D. Narušaitė.

Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas Sigitas Šamborskis taip pat teigė, kad ateina liūdnesnės dienos, Rusijos imperija vėl rodo savo jėgą, Ragainėje nesulaukiama pastato mokyklai, Tilžėje trukdoma steigti lietuvių vidurinę mokyklą.

Istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjas ir leidėjas Juozas Vercinkevičius priminė apie antrus metus veikiančią interneto svetainę, kurioje penkiomis kalbomis galima rasti informacijos apie Mažąją Lietuvą.

J. Vercinkevičius paskelbė žurnalistams, rašantiems apie Mažąją Lietuvą, konkursą, kurio nugalėtojus norėtų apdovanoti per kitą M. Jankaus gimtadienį.

Pasižadėjo saugoti lietuvišką žodį

Susirinkusieji Amžinojoje Rambyno kalno knygoje pasirašė pasižadėjimą: „Saldus mūsų lietuviškas žodis, su motinos pienu prilipęs prie lūpų. Dar saldesnis akims ir širdžiai, kai jo, pabirusio spausdintomis raidėmis, ieškome istorijos foliantuose. Liaudies dainomis išdainuotas, knygnešių maišeliais išnešiotas po Lietuvą, jis tarsi kasdieninės duonos pluta, padėtas ant dvasinio mūsų gyvenimo stalo. Kur mes be jo nueitume, kas būtume, kokius savo širdies skiemenis kalbėtume vienas kitam, kokiomis mintimis, kokiais raštais ar knygomis išeitume į pasaulį? Draustas, tremtas ir niekintas, jis gyvas mumyse, kaip gyva mūsų savastis. Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio akivaizdoje lenkiame galvas visiems spausdinto lietuviško žodžio puoselėtojams, prisidėjusiems prie puošnaus dabartinio lietuviško žodžio drabužio. Jo klostėse sudėta mūsų tautos išmintis. Tos išminties paskatinti mes, po šiuo tekstu pasirašiusieji, patvirtiname, kad ateinančioms kartoms paliksime turtingą ir daugiaspalvį lietuvišką žodį, tokį, kokį iš savo protėvių esame gavę“.

Paveikslų sode – nauji darbai

Savaitę plenere Bitėnuose dalyvavę dailininkai klaipėdiečiai Angelina Banytė, Danielius Rūsys, Danas Andrulionis, vilnietis Audrius Gražys ir pagėgiškis Gediminas Kačiulis papildė unikalų Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Simbolinę juostelę perkirpo Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys, įsipareigojęs kitąmet remti šią kultūros akciją.

Sueigos dalyviai Bitėnų kapinaitėse padėjo gėlių ant Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio Kristupo Banaičio kapų, pavaikštinėjo ant Rambyno kalno. Įsimintiniausias sueigos akimirkas įamžino ir Lietuvos spaudos fotografų klubo atstovai Jonas Staselis bei Kęstutis Vanagas.

Martyno Jankaus kiemelyje sueigos dalyviai maloniai šnekučiavosi ir nuoširdžiai bendravo. Buvo dėkojama renginio rėmėjams Vilkyškių pieninei bei UAB „Vilkė“, renginio partneriams: Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijai, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, lietuvininkų bendrijai „Mažoji Lietuva“, Lietuvos spaudos fotografų klubui, Nacionalinei miestų ir rajonų leidėjų asociacijai, Lietuvos žurnalistų sąjungai,
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutui.
 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra