Su Šviesa ir Tiesa. Dr. Napaleonui Kitkauskui 90! Sveikiname!
Autorius: Voruta Data: 2021-01-08 , 12:24 Spausdinti

Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas
Vytautas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, LŽS narys
Rašyti apie architektą restauratorių Napaleoną Kitkauską trumpai yra sunku, o pasakojimui apie viską reikėtų knygos (tai ne mano jėgoms). Juk Napalys (taip jį vadina artimiau su juo bendravę) yra plačios visuomeniškai matomos veiklos diapazono žmogus. Tad pradžiai nors keli jo biografinės praeities štrichai.
Kazys Napaleonas Kitkauskas gimė 1934 m. sausio 3 d. Molėtų rajono Antadurių kaime, o pakrikštytas buvo sausio 5 d. Pastaroji data yra oficiali jo gyvenimo aprašymuose. N. Kitkauskas baigė Skudutiškio pradinę mokyklą, mokėsi Utenos gimnazijoje. Čia jį, poetinės sielos jaunuolį (rašė eilėraščius) 1947 m. už tariamai nacionalistinę veiklą suėmė NKVD ir ištrėmė į Mordovijos lagerius. Į Lietuvą N. Kitkauskas grįžo 1954 m. Baigė Kauno 2-ąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą, o 1960 m. ir Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Pasirinkęs architekto restauratoriaus specializaciją, jis dalyvavo Kauno rotušės restauravimo darbuose. 1960 m. paskirtas dirbti Į Vilniaus Paminklų konservavimo institutą, ten tapo darbo grupės vadovu, vyriausiuoju specialistu. Nuo 1989 m. N. Kitkauskas dirbo Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ architektūros tyrimų skyriaus vadovu. Buvo Vilniaus arkikatedros tyrimų, jos remonto darbų projektavimo ir priežiūros vadovas, Vilniaus Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų architektūrinių tyrimų vadovas. 1995 m. N. Kitkauskas tapo LDK Valdovų rūmų atstatymo projekto moksliniu vadovu ir šias pareigas ėjo iki 2010 metų.
1980 m. N. Kitkauskas apgynė architektūros kandidato disertaciją (1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis). Yra kelių istorinės architektūros knygų, per 180 mokslinių ir populiarių straipsnių paminklosaugos tematika autorius. 1990 m. už knygą „Vilniaus pilys“ N. Kitkauskui suteikta Lietuvos kultūros ir meno nacionalinė premija. Jis buvo apdovanotas LDK Gedimino ordinais (1995 ir 1999). Už nuopelnus Vilniaus miestui 2001 m., minint Valstybės dieną, Vilniaus miestas jį pirmąjį apdovanojo karaliaus Zigmanto Augusto medaliu.
Išskirtinių nuopelnų dr. N. Kitkauskas turi istorinei Mažajai Lietuvai. Jis, bene, 1964 m. parengė pokaryje sugriautos Kristijono Donelaičio Tolminkiemyje (dab. Čistyje prūdai) pastatytos bažnyčios atstatymo projektą. Jam prižiūrint, darbus per 7 metus atliko Kauno restauravimo dirbtuvės. Atstatytame bažnyčios pastate 1979 m. buvo atidarytas Kristijono Donelaičio muziejus, kuris tapo reikšmingu rūpinimosi lietuviško kultūros paveldu Karaliaučiaus krašte (dabar Kaliningrado sritis) atramos bastijonu. 1989 m. nebeišlikusių K.Donelaičio gimtųjų Lazdynėlių kaimo vietoje N. Kitkausko rūpesčiu 1989 m. buvo pasodintas 275-ių, dabar gražiai išaugusių, ąžuoliukų parkas (Poeto 275 jubiliejaus metinėms), o 1990 m. ir jo sukurtas dvikalbis paminklinis akmuo. N. Kitkauskas buvo Kristijono Donelaičio draugijos įkūrimo 1992 metais iniciatorius ir jos pirmininkas (iki 2015 metų). Draugija rūpinosi Poeto vardo įamžinimo reikalais, rūpinosi Memorialinio muziejaus Tolminkiemyje pastatų aplinkos priežiūra, 1992 m. ėmė leisti laikraštį „Donelaičio žemė“ (nuo 2016 m. žurnalas). Apie visą tai N. Kitkauskas yra pasakęs: „Mes dirbome, o K. Donelaitis stovėjo mums už nugarų ir drąsino mus“. 2002 m. išėjo plati dr. Napalio Kitkausko ir jo žmonos dr. Laimutės Kitkauskienės studija „Kristijono DONELAIČIO memorialas Tolminkiemyje“ (jos vertimas į rusų kalbą 2100 egz. tiražu 2014 m. išėjo Vilniuje).
Karaliaučiaus krašte N. Kitkauskui rūpėjo, ir rūpi, ne tik K. Donelaitis. Jam visada rūpėjo ir Martyno Mažvydo atminimo Ragainėje (dabar Nemanas) įamžinimo klausimai. Jis buvo Pirmosios lietuviškos knygos – Mažvydo Katekizmo 450 metų sukakties minėjimo Valstybinės komisijos narys, daugelio ekskursijų po lituanistines Karaliaučiaus krašto vietas. Nuo 1989 m. N. Kitkauskas yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, vienas iš jos steigėjų. Džiaugiuosi, kad nuo pat jos veiklos pradžios jautėme šio Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojo paramą ir padrąsinimus.
Dr. Napaleonas Kitkauskas, Lietuvos Katalikų Mokslų Akademijos akademikas, yra tapęs moraliniu ir kūrybiniu autoritetu ne tik Mažosios Lietuvos bičiuliams, nusipelnęs visų mūsų pagarbos. Labai ačiū jam už veikimą kartu, siekiant, kad visi dori žmonės abipus Nemuno ir Šešupės pripažintų ir vertintų Mažąją Lietuvą.
Kultūra Mažoji Lietuva Naujienos
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Nuotoliniame NATO ministrų susitikime aptarta situacija Afganistane ir Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų
-
Seimo Pirmininkė siūlo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu skirti Arūną Bubnį
-
Įtrauktiems į pensijų kaupimą – dar vienas raginimas apsispręsti
-
Česlovas Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?
-
Valstybinis patentų biuras mini 30-ąsias įkūrimo metines
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Pasaulinė kultūros diena – virtualios parodos Lietuvos ir pasaulio kultūrų pažinimui
-
Savarankiškai dirbantys kūrėjai kviečiami suskubti naudotis jiems skirta subsidija
-
Pavasario džiaugsmo giesmės Aukštadvario bibliotekoje
-
Nemokama virtuali ekskursija „M. K. Čiurlionio kūrybos kelias“
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Pasaulinė kultūros diena – virtualios parodos Lietuvos ir pasaulio kultūrų pažinimui
~ Kultūra
2021-04-15, 09:54
-
Savarankiškai dirbantys kūrėjai kviečiami suskubti naudotis jiems skirta subsidija
~ Kultūra
2021-04-14, 06:08
-
Pavasario džiaugsmo giesmės Aukštadvario bibliotekoje
~ Gaidamavičiūtė Ona, Kultūra, Parodos
2021-04-13, 15:39
-
Nemokama virtuali ekskursija "M. K. Čiurlionio kūrybos kelias"
~ Kultūra
2021-04-13, 13:46
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
~ Kultūra, Parodos
2021-04-13, 12:52