Su ramybe per šimtą gyvenimo metų

Autorius: Voruta Data: 2014-10-17 , 15:04 Spausdinti

Žmogus – ateina ir išeina,

pasilieka visam laikui mumyse.

Visi jo nuveikti darbai gyvena amžiais…

Po sukakčių vėjelio dvelksmo švelnaus,

po valandėlių, gėrio apgaubtų,

šiandien rikiuojasi ant žemės delno

grūdai brandžiausi gyvenimo dienų…

 

…tokiais žodžiais mus pasitinka naujausias Sigito Birgelio filmas „Šimtas gyvenimo metų“. Ateiti į pasaulį prieš šimtą metų ir nugyventi gyvenimą su didele ramybe, tai yra Dievo dovana, kurios palaiminimo sulaukia tvirtas žemėje pasėtas grūdas. Ramybe glostomas grūdas išaugo ir čia – Punsko krašte, pasaulinių karų stumdomoje ir vėtomoje lietuvių vietoje.

Birželio 10 dieną šimtojo gimtadienio sulaukė Ožkinių kaimo moteris, gerbiama Anelė Maksimavičienė. Tai šios stiprios asmenybės pagrindu sukurtas filmas. Kaip pats filmo pavadinimas rodo, „Šimtas gyvenimo metų“  Lenkijos lietuvių krašte padovanotas ne vienam žmogui, tad jie taip pat minimi kaip ilgaamžiai, šioje vietoje gyvenimą praėję žmonės. Nors filmas sukasi apie Anelės asmenybę, jos pagrindu perteikiamas žmogaus gyvenimo grožis, kuris kartais lieka už duotos gyvybės vertės ir prasmės suvokimo ribos.

Ilgo gyvenimo eliksyre telpa be galo daug įvairių faktorių, kuriuos galima matuoti medicina, įpročiais ar įsitikinimais. Tačiau tai ne viskas. Filmas pristato gilesnę ilgaamžiškumo formulę, kurios lygtis brėžiama filme dalyvavusių pašnekovų lūpose.

Filmą puošia nuoširdumas, geranoriškumas, šiluma, rūpesnis, dėkingumas, meilė ir nesuvokiama RAMYBĖ. Tai ne suvaidinti jausmai ir sielos būsenos, o patys tikriausi Anelės Maksimavičienės dvasios spinduliai, kuriuos jaučia ir dalijasi jais artimieji, kaimynai bei draugai. Šiame filme sunku įžvelgti nenatūralumą, todėl žiūrint jį jaučiamas artimumas tiek veikėjams, tiek vaizduojamam kraštui, kurio spalvos ir formos pritraukia ilgesį, meilę gimtajai vietai ir jos praeičiai, prasiskverbiančiai į prisiminimus.

Senų laikų prisiminimai, tai filmo stiprioji ranka. Dabarties laikų paveikslas remiasi į praeitį, leidžia nors šiek tiek priartėti prie Anelės Maksimavičienės didelės ramybės. „Šimtas gyvenimo metų“, tai moters paveikslas, kuriame telpa visos jos šeimos gyvenimo vingiai, piešiantys Anelės asmenybę, pasipuošusią paprastumo skarele.

Šis S. Birgelio filmas, tai puiki įsisąmoninimo ir suvokimo pamoka, kad seneliai, ne tik šimtą metų nugyvenę, bet kiekvienas garbingo amžiaus žmogus, yra tiltas į tikrumą – praeities tikrumą – gražaus gyvenimo pagrindą.

Pristatyti S. Birgelio sukurtą filmą yra be galo sudėtinga. Kaip užrašyti vaizdo, garso, tylos ir krūtinę plėšiančių jausmų pynę, kuri, kaip Anelės Maksimavičienės audiniuose perkelti raštai, leidžia tik tyliai žiūrėti…

…žiūrėti ir galvoti, koks nuostabus yra žmogus, kuris gyvenimą priima kaip dovaną…

 

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Filmo „Šimtas gyvenimo metų“ premjera vyks 2014 10 18 d. 18.00 val. Punsko parapijos (kun. Simono Norkaus namo) salėje. Kviečiame!

Seinų - Punsko kraštas Anelė Maksimavičienė, Filmas "Šimtas gyvenimo metų", Jurgita Stankauskaitė, Lenkijos lietuviai, Ožkinių kaimas, Punskas, Sigitas Birgelis

---

---