Su Naujaisiais Lietuvos 1000-mečio metais ir gal su nauju Lietuvos polonizacijos laikotarpiu?

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

G. Kirkilui ir J. Imbrasui po 2004 metų sudarius koalicijas su Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje, polonizacija keliskart sustiprėjo, ir po Krėvės unijos prasidėjo dešimtasis lenkinimo laikotarpis:
1. Lenkų rinkimų akcijos atstovai buvo įtraukti į Vyriausybės, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijas, Vilniaus apskrities administraciją, Vilniaus miesto, Trakų rajono savivaldybes;
2. Vilniuje legalizuotas pirmas pasaulyje pogrindinis lenkų universitetas, pavadintas Balstogės universiteto filialu (kur beveik nereikia mokėti už mokslą ir autonomininkų reikalavimu lenkiškai dėsto Lenkijos piliečiai);
3. Gegužės 3-oji paskelbta minėtina diena;
4. LKD kanclerio Paco rūmai pigiai parduoti Lenkijos ambasadai;
5. Skirtas didelis finansavimas lenkų politinėms ir visuomeninėms organizacijoms, spaudai;
6. Dėl esminių rinkimų įstatymo pažeidimų nepanaikinti rinkimų rezultatai Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybėse;
7. Mokykloms valstybine kalba „neutralizuoti“ atidarytos naujos lenkų švietimo įstaigos Vilniuje, Marijampolėje, Rudaminoje ir kitur, už Lenkijos ir Lietuvos pinigus suremontuota, įrengta apie 100 lenkiškų švietimo įstaigų;
8. Tautinių mažumų mokykloms 20% padidinti priedai;
9. Pažeidžiant 1993 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Komisijos Armijos Krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti išvadas jos šiemet išbrauktos iš istorijos vadovėlių;
10. Lietuvoje atnaujinta keliasdešimt paminklų Armijai Krajovai ir okupacinei Lenkijos kariuomenei;
11. Lenkų kalbos pradėta mokyti Vilniaus troleibusuose, lietuviškose mokyklose;
12. Vyriausybės patvirtinti Konstitucijai prieštaraujantys Pavardžių, vardų rašymo, Tautinių mažumų, Valstybinės kalbos įstatymų projektai;
13. Buvo toleruota valstybės valdininkų darbo laiku valstybinėse patalpose kasmet organizuojama konferencija „Lenkų vaikai – lenkiškoje mokykloje“, dezinformuojanti apie lietuvių ainių esą prievartinę „lituanizaciją“ ir verčianti dabartinius lenkus eiti tik į Lenkų rinkimų akcijos vadovaujamas mokyklas;
14. Toleruota Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybių vykdoma mokyklų, darželių ir jų darbuotojų bei mokinių valstybine kalba diskriminacija ir persekiojimas;
15. „Grąžinant“ brangią Vilniaus žemę netikrinama, ar jos Lenkijos okupacinis režimas neskyrė savo buvusiems kariams už kovą prieš Lietuvą.
2008-2009 metų sandūroje suformavus naują valdančiąją daugumą ir naują Lietuvos Respublikos Vyriausybę prasideda 11-asis Lietuvos polonizacijos laikotarpis:
1. Toliau aktyviai gaivinami Lenkijos okupacijos padariniai ir slepiama tikroji Rytų Lietuvos istorija;
2. Tęsiasi Lietuvai lojalių piliečių ir organizacijų persekiojimas, tautinės nesantaikos kurstymas laikraščiuose „Kurier Wileński“, „Tygodnik Wileńsczyzny“, „Magazyn Wileński“;
3. Lenkijai reikalaujant lietuvių kalbos abėcėlę žadama greitai papildyti lenkiškomis raidėmis;
4. Valstybės suverenitetas Rytų Lietuvoje nebaigtas atkurti, pažeidžiama LR Konstitucija, įstatymai, tarptautinė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (20, 21 str.);
5. Vilniaus rajonui tebevadovauja ir buvę Koordinacinės tarybos lenkų teritorinei autonomijai kurti nariai, 1992 m. paleisti dėl prieškonstitucinės veiklos, kurių bylos Generalinė prokuratūra dar nebaigė tirti;
6. 50 Vilnaus, Šalčininkų rajonų vietovių iki šiol negalima įgyti pradinio, pagrindinio ar vidurinio mokslo valstybine kalba, o 30 bažnyčių nėra pamaldų valstybine kalba;
7. Nepaisydamos daugkartinių perspėjimų, minėtos savivaldybės prioritetą teikia  švietimui bei kultūrai nevalstybine ir kartais negimtąja kalba, daugiau tai finansuoja, tendencingai perskirto „mokinio krepšelį“;
8. Lietuvos mokesčių mokėtojų išlaikomos mokyklos tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lopšiu, motina maitintoja ir partijos rinkimų štabu;
9. Įstatymų besilaikantiems tėvams, mokiniams, organizacijoms daromas spaudimas, reikalaujama 2% pajamų mokestį pervesti Lenkų sąjungai ir pasirašyti jos raštus;
10. Lenkų rinkimų akcija per koalicijas valdo ir sostinę Vilnių, Trakų rajoną. Be 30 lenkų partijos valdininkų Vilniaus administratoriaus pavaduotoju paskirtas G. Saksonas;
11. Po Mažeikių naftos Lenkijos firmai baigiamas parduoti ir Klaipėdos terminalas, kurių pajamos skiriamos ir Lietuvos polonizacijai;
12. Lenkija Lietuvą vadina ir tebelaiko Lenkijos pakraščiu, todėl iš dalies ją ir bando valdyti. Lenkijos ambasada naujiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams nurodo net už ką balsuoti (pavyzdžiui, per Seimo švietimo, mokslo ir kultūros vicepirmininko rinkimus). 2008-11-20 d. Lenkijos Seimo 2 komisijos vėl svarstė svarbius pietryčių Lietuvos švietimo, finansavimo egzaminavimo ir įstatymdavystės reikalus, dalyvaujant Vilniaus miesto deputatui J. Kvietkovskiui, Lenkijos generaliniam konsului Vilniuje S. Cygnarovskiui, nors į jo pareigas įeina tik Lenkijos, o ne Lietuvos piliečių administravimas.
13. Lenkija iki šiol neatsiprašė Lietuvos už gegužės 2-osios demonstracijas su Lenkijos vėliavomis ir reikalavimais Vilnių „grąžinti“ Lenkijai, už liepos 4-12 d. ginkluotų Lenkijos ulonų reidą okupacinės kariuomenės keliais, už Lietuvos Respublikos savivaldybių ir Seimo rinkimų įtakojimą bei tendencingą agitaciją (per TV Polonia) balsuoti už Lenkijos interesus Lietuvoje. Tai nepanašu į strateginio partnerio politiką;
14. Iki šiol galioja Lenkijos Seimo patvirtinta Lenko korta buvusiems LDK žemių gyventojams, kurie už lojalumą Lenkijai skatinami finansiškai. Už Lenkijos ribų kuriama lenkų autonomija, valdoma Lenkijos skiriamos ir išlaikomos tarybos;
15. 2008-12-18 d. 18 val. 10 min. Lietuvos radijo 1 programos laidoje „Dienos tema“ (vedėjas T. Dapkus) Lenkijos žurnalistas J. Komaras, dabar Lenkijos firmos „Mažeikių nafta“ atstovas spaudai, prisistatęs istoriku, ir Lenkų sąjungos Lietuvoje kūrėjas advokatas Č. Okinčicas, prisistatęs signataru, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 ir 16 str. šiais atvejais:
1) informaciją apie Lenko kortą pateikė neteisingai, netiksliai ir šališkai (esą Lenko korta patvirtina tik tautybę, neuždeda įsipareigojimų Lenkijai, esą ji suteikiama ne dėl buvusios Lenkijos okupacijos, o dėl Lenkijos „kančių“ rytuose);
2) laidos vedėjas ir minėtieji Aidos dalyviai negerbė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir nuomonių įvairovės, pateikdami tik Lenkijos interesus ir tiek vieną lenkų partiją ginančią nuomonę;
3) neužtikrinta atsakymo teisė Lenkijos pasamdyto advokato nepagrįstai kritikuotam teisininkui D. Žalimui ir Seimo komiteto pirmininkui A. Ažubaliui. Tai priminė Sovietų Sąjungos laikus, kai partijos sekretorius formavo nuomonę ir negailestingai kritikavo kitaminčius.
2007-09-07 d. Lenkijos Respublikos Seimas priėmė Lenko kortos įstatymą, kuris įsigaliojo 2008-03.
I. Lenko korta yra dalinis Lenkijos piliečio paso pakaitalas 1920-1939 m. Lenkijos neteisėtai okupuotiems LDK gyventojams:
1. Lenkijos korta išduodama „vykdant moralinę pareigą rytų lenkams, kurie dėl besikeičiančių mūsų tėvynės likimų neteko Lenkijos pilietybės“.
2. Lenko kortą išduoda ir atima ne Pasaulio lenkų bendruomenės atstovas, o Lenkijos vyriausybės atstovas – konsulas: jo akivaizdoje anksčiau Lenkijos, Vokietijos ir SSRS okupuotos šalies pilietis „pateikia raštišką deklaraciją apie priklausymą Lenkų Tautai“ (2. str. 2 d.).
3. Lenko kortos turėtojams vadovauja Lenkijos sudaryta Rytų lenkų reikalų taryba: jos „nariu gali būti asmuo, kuris turi Lenkijos pilietybę“ (10 str. 2 d.).
4. Lenkų tapatybę atstoja „dokumentai, patvirtinantys karinę tarnybą lenkų kariuomenės formacijose“ (13 str. 3.3) ir „pažymėjimas, patvirtinantis aktyvų užsiangažavimą […] lenkų tautinės mažumos labui“, kuris gali pažeisti savo valstybės Konstituciją (Lenkijos okupacijos ir genocido palaikymas, valstybės išdavimas, POW sąmokslas, AK genocidas).
5. „Konsulas išduoda sprendimą su atsakymu išduoti Lenko kortą tuo atveju, kai: […] pareiškėjas repatrijavo iš Lenkijos Respublikos arba Lenkijos Liaudies Respublikos teritorijos pagal repatriacijos sutartis, sudarytas 1944-1957 metais“ […]
Lenkijos Respublikos gynybos, saugumo arba viešosios tvarkos apsaugos sumetimais;
pareiškėjas veikia arba veikė prieš pagrindinius Lenkijos Respublikos interesus (19 str. 3, 5, 6 d.).
6. „Konsulas administracinio sprendimo būdu pagal pareigas anuliuoja Lenko kortą tuo atveju, kai 1) gavęs Lenko kortą, jos turėtojas elgiasi Lenkijos Respubliką arba lenkus žeminančiu būdu“ (20 str. 1 d.), t. y. pirmenybę teikia ne Lenkijos, o gyvenamos valstybės interesams ir įstatymams, pavyzdžiui: smerkia buvusią Lenkijos okupaciją, AK, POW sąmokslą, prievartinę polonizaciją, autonomininkus, įstatymų pažeidimus ir t. t.
7. Duomenys apie Lenko kortos turėtojus teikiami Lenkijos „vidaus saugumo agentūros vadovui, žvalgybos agentūros vadovui“ ir t. t. (24 str.), kurie gali kortos turėtojais manipuliuoti ir juos panaudoti prieš gyvenamą valstybę.
II. Lenko korta yra politinės lenkų tautos pažymėjimas ir neturi nieko bendra su lenko tautybės patvirtinimu:
1. Lietuvoje ir kitur to pageidaujantys lenkai (ir LRAL pirmininkas V. Tomaševskis) tai jau yra nurodę piliečio pase ir antrą kartą tą patį nurodyti nėra prasmės.
2. Korta išduodama tik 10 metų, o ne visam gyvenimui (17 str.), nors tautybė ir nesikeičia.
3. Dauguma pasaulio lenkų Lenko kortos negauna.
4. Lenko kortos turėtojas ir neprivalo būti lenku ar lenkų kilmės – užtenka „senelių arba prosenelių“ buvusios pilietybės (13 str. 7 d.) arba tapti ypač nusipelniusiam Lenkijai (13 str. 6 d.), pakenkiant gal ir valstybei.
III. Atsakydamas į „Vilnijos“ draugijos paklausimą LR Valstybės saugumo departamento Generalinis direktorius 2008-06-13 d. rašė, kad tai „yra vienašališkas ir nediskretiškas Lenkijos veiksmas“, nurodymas: „Lietuvos valstybei būtų nenaudinga, kad lenko liudijimo siektų ir tokį statusą įgytų Lietuvos Respublikos renkamosios ir vykdomosios valdžios, valstybės ir vietos savivaldos institucijų, viešųjų įstaigų (tarp jų švietimo, kultūros, teisėsaugos, sveikatos sistemos) vadovaujantys pareigūnai. Lietuvos Respublikos interesų požiūriu tokie jų veiksmai laikytini tam tikro nelojalumo valstybei išraiška“.
Jeigu valstybės institucijos šį lojalumo Lenkijai ir nelojalumo savai valstybei aktą toleruos, Lenko kortą gali priimti apie 60 000 Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje rinkėjų. Tai būtų suprantama kaip teritorinės lenkų autonomijos (Vilenščiznos) pasas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnį ir kitus įstatymus. Lenko kortos pavyzdžiu jau yra parengtas Ruso kortos projektas ir stebina valstybių reakcija. Lenkija daro vis didesnį spaudimą Lietuvos valstybės institucijoms ir jau suorganizavo jiems priimtiną LR URM raštą, 150 Lenkijos Seimo narių peticiją.
Lenko kortos įstatymą kritikavo Europarlamentaras V. Landsbergis, istorikas T. Baranauskas ir daugelį kitų. Dėl šių problemų 2008-05-09 d. mes raštu kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentą (registracijos Nr. 1D-1794), į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, bet atsakymų iki šiol negavome. Mūsų raštas buvo išspausdintas „Vorutoje“. Seimo narys G. Songaila pastabas dėl to pateikė po pusės metų ir nepagrįstai buvo apšmeižtas Lenkų rinkimų akcijos pirmininko V. Tomaševskio.
Lietuvos lenkai turi geresnes sąlygas savo kultūrai palaikyti negu kitos tautinės mažumos ir geriausias sąlygas pasaulyje už Lenkijos ribų. Mes gerbiame lenkus ir Lenkiją, bet prieš įstatymus visi lygūs. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba, Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (10, 12, 14 straipsniai).
„Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija“ (11 str. 3 d., 20, 21 str). reikalauja remtis „savo teisinės sistemos reikalavimais“. „Tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaracija“ taip pat reikalauja mažumų reikalus spręsti „nacionaliniams įstatymams neprieštaraujančiu būdu“ (2 str. 3 d., 4 str. 2 d.) ir pabrėžia, kad „niekas šioje Deklaracijoje negali būti interpretuojama kaip leidimas užsiimti kokia nors veikla, prieštaraujančia Jungtinių Tautų tikslams ir principams, tarp jų valstybių suvereniai lygybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei (8 str. 4 d.).

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra