Strasbūro Teismas skelbs sprendimą Romuvos byloje

Autorius: Data: 2021-06-03 , 11:16 Spausdinti

Strasbūro Teismas skelbs sprendimą Romuvos byloje

Romuvos Žolinių apeigos. Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

Krivė Inija TrinkūnienėSenovės baltų religinė bendrija „Romuva“, www.voruta.lt

Birželio 8 d., antradienį, 11 val. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) skelbs sprendimą byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ (48329/19).

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pareiškimą EŽTT teismui pateikė 2019 metais. Jame prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti „Romuvos“ bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei 6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

Kaip žinia, 2019 m. birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Tuo metu už valstybės pripažinimą pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą. Tą patvirtino Seimui pateikta Teisingumo ministerijos išvada. Tuo tarpu Seimas, remdamasis ne teisiniais, o politiniais motyvais, bendrijai valstybės pripažinimo nesuteikė.

„Apgailestaujame, kad politiniai sprendimai, nepagrįstos baimės ar noras tiesiog pažeminti kitokius religinius įsitikinimus turinčius žmones lemia tai, kad viena tikinčiųjų grupė, šiuo atveju mes, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, negali naudotis pripažintos religinės bendruomenės statusu, nors ir atitinkame visus įstatyme keliamus reikalavimus, kaip ir tos bendrijos, kurioms Seimas jau yra suteikęs tokį pripažinimą. Dėl to mūsų bendrijai priklausantys tikintieji patiria savo veiklos suvaržymus ir jaučiasi esą diskriminuojami. Pavyzdžiui, nepripažįstamos bendruomenės narių pagal mūsų apeigas sudarytos santuokos, dėl ko jos turi būti atkartotos civilinės metrikacijos įstaigose.“ – tuomet teigė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.

„Seimo sprendimas buvo paremtas ne įstatymu, o politikavimu. Europos žmogaus teisių teismas yra vienintelė išeitis. Savo kreipimusi mes nesiekiame materialinės naudos „Romuvai“ ar piniginės kompensacijos už mūsų pažeistas mūsų tikinčiųjų teises. Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – sako Krivė I. Trinkūnienė.

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis numato, kad religinė bendrija dėl valstybės pripažintos religijos status suteikimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to galima kreiptis tik praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. 10 metų taisyklė galioja net tuo atveju, jei prašymo netenkinimo metu religinė bendrija visiškai atitinka įstatyme jai keliamus reikalavimus ir turi tai patvirtinančią Teisingumo ministerijos išvadą.

„Toks teisinis reguliavimas, kada numatomas 25 plius dar 10 metų laukimo laikotarpis, ypač turint omenyje aplinkybę, jog SSRS okupacijos metu Lietuvoje religinė bendrija „Romuva“ dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo teisėtai veikti kaip juridinis asmuo, ne tik kad nepagrįstai ir neproporcingai apsunkina religinės bendrijos bei jos išpažinėjų veiklą, bet ir negali būti pripažįstamas būtinu demokratinėje visuomenėje nes prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 9 straipsnio 2 dalies nuostatai, o būtent: „Laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas ir tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje jos saugumo interesams, viešai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“, – sako „Romuvos“ vadovė.

„Romuva“ tikisi jai palankaus EŽTT sprendimo, nes EŽTT jau yra turėjęs panašaus pobūdžio bylų. Pavyzdžiui, „Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas ir kiti prieš Austriją“ byloje nustatė, kad būta diskriminacijos, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, dėl to, kad buvo atsisakyta suteikti pareiškėjo bendruomenei „pripažintos religinės bendruomenės“ statusą, tuo pagrindu, kad ji iki tol nebuvo veikusi kaip „registruota“ religinė organizacija mažiausiai dešimt metų.

​Seime spaudos konferencija „Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas „Romuvos“ byloje“

Birželio 8 d., antradienį, 14 val. Seime (Spaudos konferencijų salė, II r. 2 a.) vyks Seimo nario Roberto Šarknicko spaudos konferencija „Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas „Romuvos“ byloje“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė, internetinio naujienų portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas, nuotoliniu būdu pasisakys Vytauto Didžiojo universiteto prof. Milda Ališauskienė.

Spaudos konferencijoje bus aptartas birželio 8 d. 11 val. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtas sprendimas byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ (48329/19) ir tolimesni „Romuvos“ veiksmai siekiant valstybės pripažinimo.

Etninė kultūra Kultūra , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra