Steponas Kairys – valstybininkas, visuomenės veikėjas, signataras

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Plačiajai visuomenei, istorikų ir tyrinėtojų dėmesiui šiandien pristatoma Gedimino Ilgūno knyga, skirta Steponui Kairiui. Tai ištisas veikalas, atspindintis nepaprastai principingą ir įvairiapusią asmenybę – valstybininką, politiką ir talentingą inžinierių.
Lietuvos tautinio atgimimo metais Steponas Kairys – vienas principingiausių kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Dar besimokydamas gimnazijoje Steponas jau turėjo tvirtą nusistatymą: lietuvybė, Lietuva ir kaip priemonė tam pasiekti – socialdemokratija. Norėdamas įgyvendinti šiuos tikslus, Steponas Kairys įstoja į Peterburgo technologijos institutą, tikėdamas, kad nepriklausomojoje Lietuvoje šios profesijos žmonės bus labai reikalingi. Mokslas užsitęsė, nes ne kartą jį buvo nutraukęs dėl atgimstančios lietuvių tautos ir Lietuvos interesų, kuriuos laikė žymiai svarbesniais už savus.
Konkrečia veiklos programa Lietuvos patriotams tapo 1904 metais Stepono Kairio ir Andriaus Domaševičiaus parašytas LSDP CK manifestas, kuris kvietė visus Lietuvos žmones vienytis kovai prieš caro valdžią ir kurti nepriklausomą demokratinę Lietuvą su Steigiamuoju Seimu Vilniuje. Ne vienai Stepono Kairio idėjai buvo pritarta ir 1905 metais gruodžio mėnesį vykusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kurio pirmajam – pačiam sudėtingiausiam posėdžiui ir pirmininkavo Steponas Kairys.
1917 m. išrinktas Lietuvos Tarybos nariu ir jos vicepirmininku, Steponas Kairys buvo aktyvus visiškos Lietuvos nepriklausomybės, be jokių įsipareigojimų Vokietijai šalininkas ir šią nuomonę kartu su Tarybos nariais Jonu Vileišiu, Mykolu Biržiška ir Stasiu Narutavičiumi karštai gynė. Šie žmonės pirmieji suprato, kad Vokietijos vyriausybė, iškėlusi Lietuvos sąjungos su Vokietija idėją, neduoda netgi menkiausių garantijų lietuvių politiniams veikėjams, kad Lietuva gaus kokį nors savarankiškumą, kad jie galės dalyvauti valstybės valdyme. „Mums reikalinga savarankiška Lietuva – savo reikalų šeimininkė, rašė Steponas Kairys viename iš savo atsišaukimų, – mums reikalinga savarankiška Lietuva, nepriklausanti nuo kaimynų, ar tai būtų rusai ar vokiečiai… Visi Lietuvos piliečiai turi būti lygūs prieš Lietuvos įstatymus, turi naudotis lygiomis teisėmis ir turėti lygias priedermes“.
Tai šių Tarybos narių suredaguotą ir 1918 metų vasario 15 dieną teiktą pasirašymui dokumentą mes šiandien vadiname Lietuvos Nepriklausomybės Aktu. Steponas Kairys kategoriškai priešinosi ir Lietuvos Valstybės Tarybos nutarimui Lietuvą skelbti monarchija. Todėl 1918 metais liepos 13 dieną Vokietijos hercogą Vilhelmą Urachą renkant Lietuvos karaliumi Mindaugu II, protesto vardan iš Lietuvos Valstybės Tarybos pasitraukė.
Nepriklausomybės įtvirtinimo metais Steponas Kairys buvo Ministro Pirmininko Mykolo Šleževičiaus vadovaujamos ketvirtosios Lietuvos Respublikos vyriausybės tiekimo ir maitinimo ministras.
Nepriklausomoje Lietuvoje Steponas Kairys – Steigiamojo seimo ir visų kitų demokratinių Lietuvos seimų narys, atstovaujantis socialdemokratų frakciją ir šventai vykdantis dar Steigiamajame Seime paskelbtą deklaraciją: „Mes dėsime visas pastangas, kad būtų garantuotos Lietuvos piliečiams teisės ir laisvės.“ Demokratas iš prigimties ir įsitikinimų, jis labai skaudžiai išgyveno 1926 metų gruodžio 17 dieną įvykdytą valstybės perversmą. 1926 metais Lietuvos seimo rinkimus laimėjus kairiosioms jėgoms, Steponas Kairys tuo metu buvo Seimo pirmininko pavaduotojas. Jam, pirmininkaujant Seimo posėdžiui, įsiveržę į salę karininkai nutraukė seimo darbą ir išvaikė seimo narius. Suimtus Vyriausybės narius ir Steponą Kairį izoliavus generaliniame štabe, vyriausybei svarstant atsistatydinimo klausimą, Steponas Kairys vienintelis tam kategoriškai priešinosi.
Steponas Kairys – ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos ideologas ir vadovas, todėl šiandien man ypatingai džiugu, kad jo mintys apie laisvę, demokratiją ir socialinį teisingumą Lietuvoje yra gyvos ir gyvybingos. Jaunystėje susižavėjęs šiomis idėjomis, Kairys liko ištikimas joms visą gyvenimą. Jis gali būti pavyzdžiu daugeliui mūsų šiandieninių politikų vis ieškančių ir nerandančių savo pažiūras atitinkančios partijos.
Po valstybinio perversmo ir iki pat socialdemokratų partijos uždraudimo, Steponas Kairys drąsiai gynė demokratijos ir laisvo žodžio principus. Už valdžios kritiką jo redaguojamame ,,Socialdemokrate” vienuoliktąsias Nepriklausomybės paskelbimo metines šio Akto signataras sutiko Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.
Antrojo pasaulinio karo metu atsidūręs Vokietijoje, Kairys ir toliau aktyviai dalyvavo socialdemokratinėje veikloje. 1950 metais rašytame laiške jis nurodo: ,,Mes tikime laisva Lietuvos ateitim. Išsilaisvinusi Lietuva turės pradėti naują gyvenimą. Mes, socialistai, norėsime pasekti Vakarų Europą. Kaip beišvedžiotų mūsų priešai, Europos Vakaruose pribrendo ir jau vyksta epochinės reikšmės pasikeitimai. Socialistinis sąjūdis Europoj gal dar patirs ne vieną laikiną pralaimėjimą, bet galų gale kad ir per sunkias kovas jis laimės, rodydamas ir kitiems kelią. Mes, Lietuvos socialdemokratai, eisime su socialistine Europa, ja pasekdami ir jos padedami, lig ir mes laimėsime”.
Mūsų kelias į Europos Sąjungą, tai kelias, apie kurį prieš pusę amžiaus kalbėjo socialdemokratas Steponas Kairys.
Nepaisant aktyvaus dalyvavimo politikoje, Steponas Kairys visą gyvenimą dirbo labai konkretų darbą. Baigęs prestižinį Peterburgo technologijos institutą, kartu su Petru Vileišiu Rusijoje statė tiltus, o po poros metų grįžęs į Vilnių, iki Pirmojo pasaulinio karo, vykdė Vilniaus vandentiekio ir kanalizacijos projektavimo ir statybos darbus. Pernai Vilniuje, vykdant Gedimino – Vrublevskio gatvių rekonstrukciją buvo atidengtas prieš šimtą metų statytas, dar ir šiandien veikiantis, kanalizacijos kolektorius, o Sereikiškių parke vandens siurblių stoties pastato pamatuose yra įmūrytas aktas apie objekto statytojus, kuriame yra ir Stepono Kairio pavardė.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, inžinierius Steponas Kairys 1924 metais pradėjo vadovauti Kauno miesto savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriui. Jam dirbant, buvo suprojektuoti ir pastatyti Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, pastatyta Eigulių vandenvietė. Steponas Kairys buvo vienas iš tų, kurie primygtinai siūlė statybos darbus vykdyti tik savo jėgomis, nekviečiant darbams užsienio bendrovių ir tuo suteikiant daugeliui žmonių darbą, žymiai atpiginant statybų vertę.
Už nuopelnus inžinerinei minčiai ir praktinę veiklą 1940 metais Kauno universitetas Steponui Kairiui suteikė garbės daktaro mokslinį laipsnį ir profesoriaus vardą.
Tačiau ne titulai ir ne jo nuopelnų išaukštinimas buvo svarbiausia šiam žmogui. Niekada jis nesiekė sau naudos, nesiveržė į aukštus postus. Tai, kas jam buvo svarbiausia Steponas Kairys paliko kartų kartoms savo politiniame testamente: „…prieš mus stovi labai svarbūs ir sunkūs uždaviniai – iškovoti laisvą Lietuvą, atkuriant ją demokratijos ir nedviprasmiško socialinio teisingumo pradais. Būkim ištikimi savo kraštui, mūsų Lietuvai“.
Laisvą Lietuvą turim, dabar viskas priklausys tik nuo mūsų.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra