Steigiamajam Seimui – 90

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. gegužės 14-ąją LR Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko LR Seimo kanceliarijos bei VU Istorijos fakulteto organizuota nacionalinė mokslinė konferencija „Steigiamajam Seimui – 90“.
 
Konferencijos atidaryme kalbėjęs LR Seimo Pirmininkės pavaduotojas Algis Kašėta susirinkusiesiems linkėjo renginio metu pajusti tų laikų, kai „Seimas atstovavo visus socialinius sluoksnius, vieningai gynė šalį,“ dvasią bei išreiškė viltį, kad Steigiamojo Seimo sukaupta patirtis bus ir toliau studijuojama, nagrinėjama. Sveikinimo žodį tarė ir Europos Parlamento narys, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis: „Naujųjų laikų Lietuvos istorijoje švyti dvi datos, be kurių Lietuvos nebūtų – tai 1918 m. Vasario 16-oji ir 1990 m. Kovo 11-oji. Jas jungianti grandis – Steigiamasis Seimas, išrinktas laisvos Lietuvos piliečių ir pradėjęs darbą 1920 m. gegužės 15-ąją. Jis įkūnijo 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos nuostatą, kad Lietuvos valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis privalo nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Pirmasis teisinis aktas – vienbalsiai priimta rezoliucija, įtvirtinusi Vasario 16-osios akto nuostatas: nepriklausoma valstybė, laisva nuo visų valstybinių ryšių, kurių yra buvę su kitomis valstybėmis. Demokratinė respublika etnologinėmis sienomis. Steigiamasis Seimas statė teisinius valstybės pamatus 28 mėnesius iš kurių 4 buvo išėjęs į frontą, kai lenkams puolant Tėvynei buvo kilęs pražūties pavojus. Jis sudarė vyriausybę ir kartu su ja priėmė apie 150 įstatymų, o tuo pačiu sykiu valdė, vadovavo Lietuvos politikai ir gynė šalį nuo užpuolikų.“ Profesorius svarbiausiais Steigiamojo Seimo darbais įvardijo Žemės reformos įstatymą, pirmąją jau nebe laikiną konstituciją, o apibendrindamas su tikru pasididžiavimu tarė: „tai buvo ypatingos svarbos metas ir derlius, kurį surinko jokių politologijų nebaigę, darbščios valstiečių tautos atstovai.
 
Pirmąjį pranešimą tema Steigiamojo Seimo ir Atkuriamojo Seimo panašumai bei skirtumai“ pristatė LR Seimo narys Algis Kazulėnas, nemažai dėmesio skyręs Seimo narių likimams: „Į Steigiamąjį Seimą išrinkti 112 asmenys, per 2,5 metų kadenciją iš jų pasikeitė 38. Daugiau kaip pusė iš 150 narių nukentėjo Lietuvai patekus į sovietų rankas. Dar 36 narių likimas nuo 1940 m. yra nežinomas.“ Taigi, į persekiojimo ir represijų tinklą pirmiausiai pateko tie, kurie labiausiai mylėjo ir puoselėjo Lietuvą. „Simboliška, kad Atkuriamajame Seime iš 141 narių 7 buvę tremtiniai, 5 – politiniai kaliniai, dar 3 – 1944-1953 m. partizaninio judėjimo dalyviai“, – sakė A. Kazulėnas. Įžanginėje konferencijos dalyje taip pat pasisakė LR Seimo Pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas. Pristatydamas temą „Opozicijos vaidmuo Lietuvos parlamentuose“ jis pirmiausiai pateikė LR Terminų banko opozicijos apibrėžimą ir čia pat išsakė savo asmeninę nuomonę, taip pat pakomentavo opozicijos atsiradimo ir įteisinimo istoriją pasaulyje: „opozicija iš tiesų – demokratijos eleksyras. Ji buvo visada, tai – priešprieša, kritika. Pirmasis ryškesnis opozicionierius – Homero Iliadoje minimas Tersitas. Jam, deja, kritikos išsakymas baigėsi blogai… Per parlamentarizmo istoriją (Lietuvoje tai – ne mažiau kaip 500 metai) opozicionierių visuomet buvo. Bet štai Lietuviškoje literatūroje opozicija atsiranda tik XX a. Jono Šlapelio žodyne, o politinėje leksikoje – nuo 1918 m. liepos 25-osios. Įteisinta ji buvo tik 1993-1994 m., nors savo, kaip demokratijos eleksyro, vaidmenį ji atliko ir 1920–1926 m. seiminiame laikotarpyje bei, žinoma, 1990–1992 m.“.
 
VU doc. dr. Algirdas Jakubčionis, savo pranešime „Steigiamasis Seimas ir Lietuvos valstybingumo pagrindai“ akcentavo faktą, kad „nors nuo Steigiamojo Seimo Lietuva jau buvo de jure, visai tolesnei valstybingumo raidai antspaudą uždėjo tai, kad 1922 m. spalį nei Vilnius, nei Mažoji Lietuva nebuvo sudėtinės Lietuvos teritorijos dalys.“ Konferencijoje dėmesys buvo skirtas ir „Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo rengimui 1919 m.“. Kaip visada teisiškai ir istoriškai tikslų pranešimą šia tema parengė MRU prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis. O MRU prof. dr. Vytautas Sinkevičiuskalbėdamas apie Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą“ pabrėžė akivaizdžiausią Steigiamojo ir dabartinio Seimo skirtumą: „1920 m. gegužės 15 d. iškilmingam Seimo posėdžiui Kauno miesto teatro rūmuose pirmininkavusi garsi Lietuvos visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė sakė, kad Steigiamasis seimas – šalies šeimininkas. Ir iš tiesų, jo sprendimų niekas negalėjo paneigti. Na o dabar Konstitucinis teismas aiškina konstituciją. Seimo sprendimai gali būti paneigti.“ Be to, pirmojoje konferencijos dalyje tema „Rinkimai į Steigiamąjį Seimą: aktyvumo problema“ pasisakė doc. dr. Vladas Sirutavičius, o apie idealizmo, optimizmo ir meilės Lietuvai atgarsius pasakojo Mindaugas Tamošaitis, skaitęs pranešimą tema „Steigiamojo Seimo narių sveikinimai Lietuvai“.
 
Antrojoje konferencijos dalyje savo pranešime Pakeitę pasitraukusius: 38 Steigiamojo Seimo narių kolektyvinės biografijos kontūrai“ dr. Danutė Blažytė-Baužienė pateikė daug statistinių duomenų, kurie atspindi amžinę, lytinę pakeitusiųjų sudėtį, socialinę kilmę, išsilavinimo lygį ir kurie, pranešėjos nuomone, tiesiogiai koreliuoja su partijų branda. Kalbėta, kad Steigiamojo seimo nariai keitėsi visose 6 apygardose, net 17 iš 38 mirties data ir vieta nežinoma iki šiandien. O dr. Eglė Bendikaitė pranešime „Įstatymas teisių dar negarantuoja: žydų frakcijos veikla Steigiamajame Seime“ pristatė jų dalyvavimo Seimo veikloje problemas ir daug dėmesio skyrė Vilniaus krašto problemos nagrinėjimui, priminė apie šešių Steigiamojo Seimo narių žydų kreipimąsi į Paryžiaus taikos konferencijos pirmininką bei jų kategorišką pasisakymą prieš rinkimus į Vilniaus Seimą: „Lietuvos piliečiai žydai niekados nesutiks, kad tarp jų ir to miesto, kurį mūsų senoji tradicija įšventino Lietuvos Jeruzalės vardu, būtų rubežius.“ Na o VU doc. dr. Saulius Kaubrys pasisakė apie Vokiečius parlamentarus Steigiamajame Seime“, kurie per visą kadenciją buvo vos du ir nepasižymėjo dideliu aktyvumu.
 
Paskutinėje konferencijos dalyje Artūras Svarauskas kalbėjo tema „Dievui ir Tėvynei: krikščionių demokratų politinė strategija Steigiamajame Seime“, o doc. dr. Algimantas Kasparavičius savo pranešime „Belaukiant Godo: Lietuvos užsienio politika Steigiamojo Seimo metais“ nenutylėjo atgimstančios tautos politinių absurdų užsienio politikoje, laviruojant tarp Lenkijos ir Rusijos. Apie 6 Steigiamojo Seimo diplomatines delegacijas susirinkusiesiems priminė KTU dr. Audronė Veilentienė, Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos kaip valstybės tautos šventės ypatybes aptarė Vita Ulytė-Grigelevičienė, o apie Vyriausiojo Lietuvos gynimo komiteto darbą 1920–1922 m. papasakojo dr. Aušra Jūrevičiūtė.. Paskutiniuoju pranešimu Steigiamasis Seimas transnacionalinės istorijos požiūriu“ VU doc. dr. Arūnas Vyšniauskas akcentavo, kad „transnacionalinė istorija sudaro sąlygas nacionalinės istorijos plėtotei, jos papildymui, neretai – palyginimui, gretinimui. O visa tai svarbu analitinėms išvadoms daryti. Tuomet lengviau gali būt išaiškinti gyventojų migracijos, prekybos keliai, kultūros medžiagos apykaita tarp civilizacijų.“
 
Konferencijos pertraukos metu Seimo parodų galerijoje buvo atidaryta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus parengta paroda „Steigiamajam Seimui – 90“, kurioje eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės istorijos archyvo (LCVA), Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) ir Vytauto Didžiojo Karo muziejaus (VDKM) fondų fotografijos. Taip pat buvo pristatomas knygų, studijų apie Steigiamąjį Seimą stendas bei dokumentinių šaltinių kopijų iš LCVA eksponatai ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengta paroda „Šiauliečiai – parlamentarizmo tradicijų puoselėtojai“, kurioje supažindinama su svarbiausiomis Šiaulių politinio gyvenimo asmenybėmis, jų indėliu į moderniojo Lietuvos parlamentarizmo raidą.
 
Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) nuotr.
 
Nuotraukoje: LR Steigiamojo Seimo posėdis 1920 m. gegužės 17-ąją. Priekyje iš kairės: Kauno Kunigų seminarijos rektorius Maironis, Lietuvos Stačiatikių metropolitas Elevferijus, Lietuvos Vyriausiasis rabinas Beras Šapiro. Tai viena iš nuotraukų drmonstruojamų Seime atidarytoje parodoje „Steigiamajam Seimui – 90“

Voruta. – 2010, birž. 5, nr. 11 (701), p. 1-2.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra