Autorius: Voruta Data: 2014-12-31 , 13:03 Spausdinti

Aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ 2014 metais paskirta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.

Šis apdovanojimas jam skiriamas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų. Premija laureatui bus įteikta 2015 m. sausio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas).

Jau dvidešimt metų Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje transliuojama laida apie Lietuvos žydus „Menora“. Visą šį laiką nepamainomu jos redaktoriumi dirba žurnalistas V. Karakorskis.

Nors laidos pavadinimo paantraštėje teigiama, jog ji „apie Lietuvos žydus“, iš tikrųjų yra ne visai taip. Teisingiau būtų pasakyti, kad laida skirta mūsų šalies istorijai, mūsų valstybės dabarčiai ir praeičiai, kurios integralia dalimi yra ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Kurioje dar televizijos laidoje žiūrovai galėjo sužinoti apie pirklį, kovų už nepriklausomybę laikais iš Lenkijos (!) nupirkusį arklių besikuriančiai Lietuvos kariuomenei? Kas dar visuomenei papasakojo apie iš Merkinės kilusį JAV Masačusetso valstijos senatorių, 1919-aisiais pradėjusį mūsų valstybės pripažinimo vajų Šiaurės Amerikoje? Kas dar Lietuvos istorijos mėgėjams priminė Vilniaus pirklio sūnų Bereką Joselevičių, XVIII a. pabaigoje savo lėšomis sutelkusį ir apginklavusį žydų raitelių būrį kovai su Rusijos imperijos okupantais?

Visa tai – „Menoros“ temos, atrastos ir papasakotos V. Karakorskio. Ir ne tik tai. „Menoros“ herojais tampa džiazo muzikantai ir dailininkai, skulptoriai ir pokario partizanai, politikai ir verslininkai. Visi tie, kurių nuopelnai mūsų valstybei ir visuomenei neabejotini, tie, kuriuos neretai kažkodėl pamiršta „didžiosios“ laidos ar visuomenės informavimo priemonės…

Iš nedidelio biudžeto egzistuojanti laida rado laiko išmaniai pristatyti palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, reabilituoti apdergtą Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą ir papasakoti apie žydus gelbėjusius lietuvius bei įrodyti netikėtą dalyką, kad nėra didesnių antisemitų bei neonacių už Kremliaus šeimininkus.

Žurnalisto Vitalijaus Karakorskio profesiniai interesai neapsiriboja vien senąja ir naująja mūsų valstybės istorija. Kiekviename savo darbe ar projekte, kuriame dalyvauja, jis parodo aiškią ir nedviprasmišką asmeninę pilietinę poziciją. Pvz., agituodamas už stojimą į euroatlantines struktūras laidose „Faktų aNATOmija“ ir „Atlanto krantas“ ar imdamasis visuomeninės publicistikos laidose „Akiračiai“ ir „Presingas“. Visos jos skirtingu metu transliuotos Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo eteryje. Be to, svarius, gerai argumentuotus V. Karakorskio straipsnius bei komentarus galima skaityti žurnale „Veidas“, interneto naujienų portale „Balsas.lt“.

* * *

Premijos istorija

1998-aisiais Lietuvos žurnalistų draugija Centro valdybos tuometės pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva įsteigė premiją, kuri pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.

Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.

Antrajam laureatui Vaidotui Žukui premija paskirta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.

Trečiasis laureatas – kaunietis Kazys Požėra (2000 m.). Deja, prieš nepilnus metus staigi mirtis pakirto 66-erių tesulaukusį iškilųjį žurnalistą, redaktorių, publicistą.

Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo šiaulietis žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas bei leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.

Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna tada buvo vienas vyriausių Lietuvos žurnalistų (gim. 1915 m.) – dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008-aisiais jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius.

Šeštąja premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios rankininkės, vėliau žurnalistės bei redaktorės, LŽD Centro valdybos pirmininkės atminimas (tikroji pavardė – Danutė Marija Šapokaitė; 1939–2003).

Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktoriui, buvusiam žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktoriui bei tokio paties pavadinimo leidyklos direktoriui kun. Vaclovui Aliuliui MIC.

Aštuntoji laureatė – žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už daugeliui žiūrovų ilgam įsiminusį televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.

Devintoji laureatė – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska (2006 m.).

Sukaktuvinė – dešimtoji premija už žurnalistinę veiklą 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui.

Vienuoliktąja premija 2008 m. pagerbtas kun. Julius Sasnauskas OFM – vienuolis pranciškonas, katalikų radijo „Mažoji studija“ vadovas, publicistas, rašytojas.

Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).

Tryliktoji premija 2010 m. paskirta „Bernardinai.lt“ dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.

Keturioliktąja premija 2011 m. įvertinta kauniečio žurnalisto, retų faktų gebančio surasti ir gilių įžvalgų pateikiančio apžvalgininko Zenono Mikalausko profesinė veikla.

2012 m. penkioliktąja laureate tapo rašytoja, publicistė, vertėja Marytė Kontrimaitė, Armėnijos Mokslų Akademijos garbės daktarė.

2013-aisiais šešioliktoji premija už ilgametę ir nenuilstamą dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse paskirta leidinio ,,Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui.

Ilgametis premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ mecenatas – politikas Kazys Starkevičius, turintis šeimos ūkį pakaunėje.

LŽD Centro valdybos vardu – pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė

Nuotraukoje: V. Karakorskis

Uncategorized Gražina Viktorija Petrošienė, Premija, Stasio Lozoraičio premija, Vitalijus Karakorskis