Stasio Lozoraičio artimieji dalį diplomato archyvo ketina padovanoti Kaunui
Autorius: Voruta Data: 2011-06-09 , 09:36 Spausdinti
Tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Vilija ŽUKAITYTĖ
Lietuvoje viešintys Stasio ir Danielos Lozoraičių artimieji antradienį (2011-06-07) apsilankė Kaune ir susitiko su miesto meru Rimantu Mikaičiu.
JAV gyvenanti Danielos Lozoraitis bičiulė Danutė M. Nourse (Vaičiulaitytė), sūnėnas Andrea Pinzauti ir Lozoraičių šeimos draugė profesorė Vaiva Lesauskaitė svarstė galimybę padovanoti Kaunui dalį diplomato archyvo.
Šiuo metu garsios šeimos diplomatinis palikimas yra saugomas įvairiose vietose. Prieš kelis metus Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai buvo perduotos Lozoraičių šeimos knygos, įvairūs periodiniai leidiniai.
LR Užsienio reikalų ministerijoje ketinama įrengti memorialinį S. Lozoraičio kambarį. Dalis archyvinių dokumentų pateks į Lietuvos nacionalinį muziejų.
Tačiau Lozoraičių bičiuliams rūpi, kad dalis garsios šeimos relikvijų liktų ir buvusioje Laikinojoje sostinėje. „Kaunas yra Lozoraičių miestas, todėl norėtume, kad čia ilgam išliktų jų veiklos pėdsakai“, – kalbėjo Danutė M. Nourse (Vaičiulaitytė).
Svečiai minėjo, kad šiai idėjai pritaria ir profesorius Vytautas Landsbergis.
Kaune veikia S. Lozoraičio vardu pavadinta mokykla, atidengta memorialinė lenta prie namo K. Donelaičio g. 58, Vienybės aikštės skverelyje S. Lozoraičiui pastatytas paminklas.
2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto pastate, buvusiuose tarpukario LR Ministrų kabineto rūmuose, atidarytas Stasio vyresniojo ir Stasio jaunesniojo Lozoraičių muziejus.
Ateityje VDU rektoratą ketinama iškelti, o jo patalpas skirti muziejui.
Dalį S. Lozoraičio archyvo – 25 dėžes – saugo profesorė Vaiva Lesauskaitė. Atsilaisvinus patalpoms, ši archyvo dalis būtų saugoma muziejuje. Galbūt čia atsirastų vietos ir kitoms relikvijoms, pavyzdžiui Danielos pamėgtai skulptūrai.
Petrašiūnų kapinėse stovi diplomato antkapinis paminklas. S. Lozoraičio artimieji norėtų, kad šalia vyro būtų įamžintas ir jo žmonos vardas. „Gal būtų įmanoma iškalti ir Danielos vardą, nors jos palaikai yra kitur?“, – samprotavo Danutė M. Nourse (Vaičiulaitytė).
R. Mikaitis prisiminė, kai dar Sąjūdžio priešaušryje jam pavyko automobiliu pasiekti Romą ir pabendrauti su S.Lozoraičiu, tuo metu itin aktyviai palaikiusiu Lietuvos nepriklausomybės siekius. Kaip prisiminimą politikas saugo S.Lozoraičio išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
Miesto vadovas pažadėjo apsvarstyti įvairias galimybes, kaip išsaugoti turtingą diplomato palikimą ir tinkamai įamžinti jo atminimą Kaune.
Nuotraukoje: S. Lozoraitis
Voruta. – 2011, bir. 18, nr. 12 (726), p. 16.
Komentarai
Naujienos
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
Lietuva
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07