Ne apdovanojimai svarbūs panevėžietei šviesos skleidėjai Stasei Žilvitytei-Mikeliūnienei

Autorius: Data: 2019-02-19 , 09:44 Spausdinti

Ne apdovanojimai svarbūs panevėžietei šviesos skleidėjai Stasei Žilvitytei-Mikeliūnienei

Stasė Mikeliūnienė (centre) kalba kraštiečių šventėje Paįstryje, 2017 m. Autorės nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ narė, www.voruta.lt

Stasė Žilvitytė-Mikeliūnienė – panevėžietė šviesos skleidėja, Paįstrio kraštietė. Mielai Staselei tik ką (vasario 13 d.) sukako aštuoniasdešimt aštuoneri. Iš jos daugelis mokomės darbštumo, atsakingumo, tvirtumo, gerumo, paprastumo, nuoširdumo, meilės žmonėms, kraštui ir kitų neįvardijamų savybių.  S. Mikeliūnienė Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės bibliotekininkė, tautodailininkė, kraštotyrininkė, kultūrininkė. 1998 m. paskirta specialioji bibliofilo Vidmanto Staniulio premija, 2002 m.  išrinkta Metų panevėžiete, 2014 m. apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai.

Niekada ji nedirbo dėl apdovanojimų. Dirbo nuoširdžiai, nes tame matė prasmę, jautė pareigą. Staselei aš esu kraštietė, man ji artimas žmogus. Per gyvenimą nutolstame nuo tolimesnių giminų, kartais ir artimesnių. Su kraštiečiu sieja ta pati istorija, teritorija, gamta, šventės, netektys, patirti įspūdžiai. Nesvarbu metai, vienmetis esi ar amžiaus skirtumas. Dažniausia nesieja turtiniai dalykai. Ne visiems jie vienodai ir svarbūs, kai yra kiti lobiai. S. Mikeliūnienė Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ tarybos narė. Ji pilna pasiūlymų, idėjų, turi tvirtą nuomonę daugeliu klausimų. Mielos Staselės gali nesidrovėdamas paklausti, patars, pasidžiaugs, padrąsins. Bartis ji nemoka. Aš esu klaususi: „Sakykit ar Jums niekada nebūna pikta, kad nepakeliate balso, tik geranoriškai šypsotės?“ Prisimenu su šypsena atsakė: „Liūdna būna, bet pikta – niekada“.

1931 metų vasario 13d. Petrauskynės kaime (Panevėžio r.) pasaulį išvydo antroji Žilvičių dukra. Augo porą metų vyresnė Benedikta, dar po dviejų metų gimė trečioji – Verutė. Netoli sodybos tekėjo ramus Įstras, aplink laukai, tolėliau miškas. Aplinka buvo pilna balto sniego, pievose geltonos purienos, kvepiantis sodas, čiulbantys paukščiai, skraidantys drugiai, vabzdžių, skruzdėlių ir bitučių gyvenimas. Kasdieniniai šeimos darbai pagal metus ir išgales, jauki namų aplinka, nuoširdus bendravimas su kaimynais. Žilvičių giminė buvo plati ir daininga. Dažnai susieidavo na ir dainuodavo, kiek prisimenu turėjo Žilvyčių giminės dainą.

Paveikslų parodos atidaryme Paįstryje. Stasė Mikeliūnienė (centre), Daiva Krišgalvienė, Petras Nevulis, 2014 m.

Atėjus laikui, Piniavos pradžios mokyklon išėjo. Nearti buvo, eidavo. Taip reikėjo, niekas autobusiukais nevežiojo, jų net ir nebuvo. 1942–1951 m. Staselė mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1951 m. baigus vidurinę, neturėjo iš ko važiuoti studijuoti, todėl įsidarbino Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio girininkijoje buhaltere. Darbo pradžia nebuvo lengva, kas neaišku, nebuvo kam patarti, kažkaip buvo. Dirbo ir per metus užsidirbo lagaminėliui, batams ir keliolika rublių, kad užtektų, kol gaus pirmą stipendiją. Paskui Vilnius, 1953–1958 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus valstybiniame universitete.

1958 m. baigė Vilniaus universitetą ir buvo I-oji Panevėžyje, turinti aukštąjį bibliotekinį išsilavinimą. Paskyrimo į Panevėžį negavo – čia atvyko su laisvu diplomu. Jau buvo ištekėjusi už Zenono Mikeliūno. Po trijų mėnesių  pradėjo dirbti Panevėžio 2-ojoje masinėje bibliotekoje. 1963 m. buvo paskirta 1-osios masinės bibliotekos skaityklos vedėja. 1969 m. Panevėžio šią biblioteką reorganizavus į Panevėžio viešąją biblioteką, S. Mikeliūnienė paskirta Informacijos-bibliografijos skyriaus vedėja. Jos dėka išaugo bibliografinių darbų aktualumas, susiformavo bibliografinės veiklos samprata, kryptis, pobūdis. Ji ruošė turiningas temines knygų apžvalgas, leido naujų knygų biuletenius, sudarinėjo teminius rekomenduojamos literatūros sąrašus, rengė kraštotyros darbus. 1983 m. išleista jos parengta literatūros rodyklė „Panevėžys 1940 – 1980“, kurioje surinkta per 6 tūkst. pozicijų literatūros apie Panevėžio miestą, jo žmones. Ši knyga kruopščiai surankiota ir daugelis ja dažnai naudodavosi.

1978–1986 m. S. Mikeliūnienė dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Panevėžio vakarinėje (pamaininėje) vidurinėje mokykloje. O 1993 m. vėl pradėjo dirbti G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje Retų spaudinių skyriaus rankraštyne. Jos pastangomis, didelio autoriteto, žinojimo, kruopštumo dėka sukaupta gerokai virš šimto privačių asmenų ir institucijų rankraščių fondų. 2004 metais išleista S. Mikeliūnienės sudaryta „Rankraščių rinkinių rodyklė“. Dirbo labai ilgai, dar ir paskutiniaisiais metais kolegės mielai laukia jos užsukant su dokumentais, geromis naujienomis.

Nuo 1999 m. redaguoja Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ leidžiamą laikraštį “Paįstrietis”. Kartu su Broniumi Mažyliu 2010 m. sudarė leidinį „Kur Įstras pievomis virvena“, skirtą Paįstrio krašto istorijai. Daug laiko, žinių S. Mikeliūnienė skyrė krašto kultūros ir literatūros istorijos tyrinėjimams. Jos krašto kultūros istorijai skirti straipsniai publikuoti leidiniuose: „Panevėžio krašto spauda: leidyba ir sklaida: mokslinė konferencija“, ( 2001),  „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: laikmetis, žmonės, aplinka: mokslinės konferencijos pranešimai“ (2002), „Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.” (2003), „Panevėžio kultūrinė erdvė ir žmonės: Lietuvos pirmosios nepriklausomybės tarpsnis: mokslinės Konferencijos medžiaga“ (2003), „Rankraštinis paveldas Lietuvos kultūroje ir istorinėje atmintyje: konferencijos medžiaga“ (2006), „Pirmųjų Panevėžio bažnyčių ir Senamiesčio gatvės istorija“ (2007). Nemažai jos kraštotyrinių straipsnių publikuota vietinėje ir respublikinėje periodinėje spaudoje.

Stasė Mikeliūnienė (iš dešinės) sveikina pusbrolį Juozą Makarauską ir Ona Striškienė

S.Mikeliūnienė žinoma tautodailininkė. Nepralenkiama akvarelistė, nutapiusi ne vieną šimtą akvarelių. Ji dalyvavo respublikinėse parodose, Nuo 1977 m. S. Mikeliūnienė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, surengusi virš 30 autorinių parodų, dalyvavusi grupinėse parodose Vilniuje, Kaune, Rygoje, Korėjos Respublikoje.

Esu ne kartą buvusi jos jaukiame bute, visus visada maloniai priima. Mokausi iš Staselės tvirtumo, švelnaus trapumo, susikaupimo, susikoncentravimo. Dažnai norėtųsi jai paskambinti, bet tankiausiai josios telefonas užimtas. Malonu kalbėtis su žmogumi, kuris tik džiaugiasi, o ne dejuoja. Su vyru Zenonu išaugino dukrą Dainą ir sūnų Audrių, džiaugiasi dviem anūkais, proanūke, likusia sveikata. Turi daug sumanymų, rašo, pataria, lanko renginius, nuoširdžiai bendrauja.

 

Kultūra , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra