P. Cvirkos paminklas. Nuotr. vilniusgo.lt

www.voruta.lt

Visuomenėje jau kuris laikas keliamas paminklo rašytojui Petrui Cvirkai sostinėje klausimas: kaip jį traktuoti, saugoti ar ne, naikinti kultūros paveldo objekto statusą, ar palikti. Kritika paminklui, jog jis esą nepelnytai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 7286) kyla iš to, jog jis nepriklausomybės pradžioje į registrą įrašytas iš vadinamosios rudosios knygos – 1972 metais sudaryto kultūros paminklų sąrašo.

Tačiau tokia praktika, pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėjos Ritos Kuncevičienės, neturėtų nieko stebinti. „Daugelyje šalių paveldosauga skaičiuoja šimtmečius ir saugomų objektų statusą turi paminklai iš gana skirtingų politinių laikotarpių. Šiuo atveju  paminklas P. Cvirkai atstovauja socialistinio realizmo laikotarpiui, kaip ir daugelyje šalių, priskiriamas disonuojančiam, dar kitaip vadinamam nepatogiam paveldui“, – sakė R. Kuncevičienė.

Objektų ar vietovių  įtraukimo į  Kultūros vertybių registrą ar išbraukimo iš jo procedūra yra  griežtai reglamentuota ir  nepriklauso  nuo  departamento  vadovo ar savivaldybės  politinės  valios.  Šį  klausimą  sprendžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurias  sudaro eksperto statusą ar mokslinį laipsnį turintys specialistai.  Kultūros paveldo centras yra parengęs šio objekto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, kuriame siūloma saugoti ne patį  konkretų P. Cvirkos paminklą, o visą Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skverą, kurio vertingosiomis savybėmis būtų įvardinti planavimo sprendiniai bei mažosios architektūros formos, įskaitant vertikalią dominantę dabartinį  paminklą. Tad Vertinimo taryba, vadovaudamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (NKPAĮ) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kultūros paveldo apsaugą, turės nuspręsti dėl apsaugos reikalingumo ar apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo bei apskaitos duomenų tikslinimo – vertingųjų savybių, reikšmingumo lygmens, teritorijų ribas nustatymo.

Vertinimo tarybos yra sudaromos iš skirtingų sričių (istorijos, želdynų, archeologijos, dailės, inžinerinio, architektūros paveldo apsaugos) nepriklausomų ekspertų ar mokslininkų. Šiuo metu vyksta trijų KPD Vertinimo tarybų, galinčių svarstyti paminklo vertinimo klausimą, viešieji pirkimai, nes pasibaigusios jos narių kadencijos. Planuojama,  jog naujosios Vertinimo tarybos veiklą pradės birželio antroje pusėje.

Dėl teisės aktuose numatytų plačių viešinimo procedūrų (20 darbo dienų iki planuojamo Vertinimo tarybos posėdžio informacija turi būti paskelbta Vertinimo tarybą sudariusios institucijos interneto svetainėje, taip pat viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių), Vertinimo tarybos posėdžio, kuriame būtų svarstomi paminklo bei skvero vertinimo klausimai, galima tikėtis ne anksčiau kaip liepos mėnesio viduryje.

Taip pat būtina pažymėti, jog skveras patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu teritoriją, joje yra saugomas kaip atvira erdvė  P. Cvirkos skveras kvartale Nr. 32, taip pat vertingoji savybė yra skvero želdiniai. Tad šios teritorijos užstatymas teisiškai nėra įmanomas.

Šiuo metu paveldo visuomenėje dažnai keliamas klausimas dėl sovietinio laikotarpio kūrinių  įvertinimo ir traukimo į registrą. Net ir tarp profesionalų paminklosaugininkų vyrauja dvi nuomonės: vieni pasisako už tai, jog įdomiausius objektus reikėtų saugoti kaip socialistinio realizmo meno krypties pavyzdžius, kiti teigia, jog sovietinio paveldo, kuris neatsiejamas nuo sovietmečio trauminės patirties, reikia atsikratyti. 2015 m. Valstybinė kultūros paveldo komisija buvo suorganizavusi mokslinį seminarą tema „Patogus ir nepatogus paveldas“, kuriame specialistai diskutavo apie tokio paveldo vertes ir saugojimą.

KPD informacija