Specialistė: kurmis – gero dirvožemio požymis

Autorius: Data: 2015-05-04, 11:44 Spausdinti

Česlovas Burba, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt, AFP/Scanpix nuotr.

Sode apsigyvenęs kurmis rodo, kad dirvožemis derlingas, purus, pilnas puvenų, bet šis gyvūnas gali pridaryti ir žalos, sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslo darbuotoja entomologė Laisvūnė Duchovskienė. Jos teigimu, vieno būdo, kaip išnaikinti kurmius, nėra, o bandyti apriboti jų judėjimą, pavyzdžiui, kasant komposto duobes, kuriose jie galėtų maitintis, – neveiksminga.

„Pagal kurmio gyvenimo būdą, jis turi judėti. Jis turi išsikasęs kilometro urvus. Manoma, kad per parą tuos visus urvus kurmis turi apžiūrėti, todėl jis juda. Žinoma, galbūt kurmis maitinsis komposto duobėje, jam nereikės toli eiti, bet ką gali žinoti. Kurmiai, kaip ir visi gyvūnai, poruojasi, veda jauniklius. Paprastai poruojasi kovą–balandį. Jauniklius veda gegužę–birželį. Jeigu atsiveda 3–9 jauniklius, jam vis tiek reikia naujos erdvės. Per 1,5 mėn. jaunikliai užaugs, rugsėjo mėnesį jau bus suaugę kurmiai ir eis ieškoti savo teritorijos“, – aiškina specialistė ir dalijasi patarimais, kaip apsaugoti daržą nuo kurmių.

– Atvažiuojame pavasarį po žiemos į savo sodybas, sodus, pamatome išraustą pievelę. Ar reikėtų iš karto pulti gaudyti kurmius ir bandyti nustatyti, kokią žalą jie padarė, jeigu jie apskritai padaro žalos?

Straubliukas. Wikimedia Commons nuotr.

– Kurmis nesimaitina augalais. Jis maitinasi vabzdžiais. Besimaitindamas sunaikina daug kurklių, straubliukų, vikšrų, šliužų, sraigių, šimtakojų. Jis padaro naudos, bet taip pat iškilnoja augalus. Kurmiarausiai užpila nedidelius augalus, daigus. Pagal tai, kokią žalą matome, jeigu jau negalime apsikęsti, matome, kad tikrai blogai, negalime į tai žiūrėti, galime bandyti kovoti. Žinoma, tai – ilgas ir sunkus procesas, reikalaujantis daug jėgų ir užsispyrimo.

– Ar kurmiai mėgsta migruoti? Jeigu savo daržo lysvę perkelsiu į kitą vietą, ne ten, kur kurmis išrausė, gal į tą lysvę jis ir neatkeliaus?

– Jis migruoja priklausomai nuo to, kiek dirvožemyje yra maisto. Kurmis – derlingo dirvožemio indikatorius. Kai jis suvalgys viską, kas jame yra, migruos toliau [...]. Kurmis labai ėdrus. Jis dažniausiai sveria 50–60 g ir tą kūno masę jam reikia palaikyti – per parą jis turi suvalgyti 50–60 g maisto. Jeigu norite perkelti lysvę, turėtumėte į 0,5 m gylį įkasti tinklą, kad kurmis jūsų nepasiektų. Tiesiog tokiu būdu aptversite lysvę. Tada bus didesnė tikimybė, kad kurmis pas jus neateis.

– Į žemę reikia įkasti tinklą?

– Taip, specialų tinklelį.

– O jeigu, kaip sakote, jau negalime apsikęsti kurmio kaimynystės, koks efektyviausias būdas jį sudrausminti arba jo atsikratyti?

– Vieno labai efektyvaus būdo nėra. Vieni sako, kad efektyviausias būdas – gaudyti spąstais. Internete yra didžiulė vielinių spąstų pasiūla. Mūsų kaimynai latviai vis reklamuoja tuos spąstelius, bet su jais reikia mokėti dirbti. Reikia žinoti, kur juos įkasti. Vien pastačius ant kurmiarausio, kurmis į tuos spąstus neis. Reikia atverti urvus, įdėti spąstus. Prieš tai juos reikia palaikyti žemėje, kad spąstai nekvepėtų žmogumi. Kaip ir gaudant pelę, ji turi nejausti žmogaus kvapo. Juk jie turi labai jautrią uoslę.

– Reikia žinoti, į kurį kurmio taką įkasti, kuriais takais jis vaikšto?

– Taip. Kurmis turi giluminius urvus. Ten veda vaikus ir žiemoja. (Kurmis žiemą nemiega. Jis prisigaudo sliekų, sutraiško jų nervą ir tie sliekai būna tokiu nejudriu gyvu maistu). Žinoma, sliekus reikia medžioti maitinimosi urvuose, kurie yra negilūs: įvairioje žemėje jie būna 5–30 cm gylyje. Jeigu žemė kietesnės sudėties, molinga, urvas būna šiek tiek giliau.

– Vienas būdas – spąstai. Gal kitas būdas – tiesiog sudaryti galimybes kurmiui pasimaitinti vienoje vietoje? Pavyzdžiui, įrengti kokią nors kompostinę duobę, kur jis turėtų, ką veikti?

– Pagal kurmio gyvenimo būdą, jis turi judėti. Jis turi išsikasęs kilometro urvus. Manoma, kad per parą tuos visus urvus kurmis turi apžiūrėti, todėl jis juda. Žinoma, galbūt kurmis maitinsis komposto duobėje, jam nereikės toli eiti, bet ką gali žinoti. Kurmiai, kaip ir visi gyvūnai, poruojasi, veda jauniklius. Paprastai poruojasi kovą–balandį. Jauniklius veda gegužę–birželį. Jeigu atsiveda 3–9 jauniklius, jam vis tiek reikia naujos erdvės. Per 1,5 mėn. jaunikliai užaugs – rugsėjo mėnesį jau bus suaugę kurmiai ir eis ieškoti savo teritorijos.

– Kiek jų gali būti viename hektare žemės?

– Vidutiniškai gali būti apie aštuonis kurmius. Tai priklauso nuo maisto kiekio, dirvos struktūros.

– O kitos priemonės: varpeliai, malūnėliai, skambantys, judantys, vibruojantys daiktai – ar jie nepatogūs kurmiams?

– Taip, jie kurmiams nepatogūs, nes kurmiai turi ne tik puikią uoslę, bet ir gerą klausą. Garsas sukelia diskomfortą, bet galiausiai, kaip ir žmogus, kurmis prie visko pripranta. Jis tiesiog apsipranta su garsu ir gyvena. Sakoma, kad, panaudojus kai kurias priemones, urvų netgi padaugėja – kurmis jaučia diskomfortą, jam negerai ir jis tą diskomfortą nori panaikinti, vis labiau rausdamas. Yra būdas, kai į urvelius žmonės deda silkės galvų, naftos produktuose mirkytų skudurų. Tai taip pat sumažina kurmių populiaciją, juos išbaido, bet po kurio laiko jie gali grįžti.

Lietuva ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra