Spalio „Artuma“: apie bendrystę ir savanorystę – dėl kitų ir savęs pačių

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kai rudeniui įsismarkavus labai pristingame šilumos, naujasis „Artumos“ numeris atkreipia skaitytojų dėmesį į tai, kur tos šilumos ir dar kai ko, labiau esmingo, ieškoti. Tai bendruomenė ir bendrystė, o per ją – ir nesavanaudiška vieni kitų parama.
 
Betgi šitai giliausioje mūsų esybėje tarsi akmeninėj Mozės plokštėj kalte iškalta! Argi lengva ką nors pridurti prie to, kad pradžių pradžioj jau buvom pašaukti būti ne po vieną, o ir dabar kas sekmadienį esam meiliai kalbinami visu būriu: „Broliai, sesės…“?
 
Tačiau vartydami spalio „Artumą“ netruksime pajusti, kaip vis dėlto smagu ir gerus dalykus, ir skambius žodžius vis iš naujo pablizginti, kad jie vėl sužėrėtų kaip naujas skatikas: apie savanorystės plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje; apie džiaugsmą atrasti gerą savijautą ir netgi profesinę naudą dirbant be atlygio; apie rimtą ateitininkų pasiryžimą per 30 metų įveikti nemeilės problemą Lietuvoje – t. y. įvaikinti visus beglobius vaikus; apie solidarumą su likusiais Sibiro kapinėse; apie palydėjimo bendrystę iki pat žmogaus mirties – visa tai ir dar daugiau atradimų laukia spalio „Artumoje“.
 
Čia pat ir naujai – solidarumu! – spindinti trijų dieviškųjų Asmenų bendrystė, ir A. Rubliovo ikona Trejybė su laisva vieta… mums! Ir netgi toks „kietas“ lietuviškas priežodis „ne mūsų kiaulės, ne mūsų pupos“ tuoj pat, mūsų akyse, gėdingai pralaimi, tautiečiams solidarizuojantis su škvalo išverstame miške įkalinta šeima. Spalio numeryje rasime poeto ir vertėjo A. Gailiaus naujai išverstą šv. Pranciškaus maldą (ar šiandien tikrai alkte alkstame to, ko maldaujame?); sužinosime, kada sakome: „tai yra mano kūnas, kurio tau neatiduodu“ ir „tenebūna man, kaip tu pasakei“… Ir gal pradžiugsime, kad vaikas savo gyvenime jau sutiko kunigą, kuriam jo bendruomenė – didžiausias turtas.
 
Tie, kas mėgsta pasižvalgyti po svečias šalis, su naujuoju „Artumos“ numeriu pabuvos lietuvaitės akimis pamatytoje Kalkutoje, kurios begalinį skurdą – be skambių žodžių – kitados pasiryžo mažinti palaimintoji Motina Teresė. Arba išgirs, kad kažkur Peru tarnauja lietuvaitė – Motinos Teresės sesuo. Ir Lietuvoje spalio „Artuma“ padės atrasti vietų, kur indus plauna net kardinolai ir „kur mylimi visi“. Na ir kas, kad ten besišildantis vargeta vis tiek nepatenkintas: girdi, čia „tik kiek geriau“ nei kalėjime.
 
Kaip rašo kun. K. Brilius MIC, „kiekvienas esame savaip silpnas, bet kiekvienas, paliestas tarnaujančios ir supratingos artimo meilės, stiprėjame“. O pasak kun. A. Kazlausko, „pasirodo, būti panašiam į Dievą, būti Jo paveikslu – tai bendrauti“.
 
www.bernardinai.lt
 
Nuotraukoje: Žurnalo viršelis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra