Sovietmečio (ne)tobulas transportas ir automobilis kaip tobulo gyvenimo iliuzija
Autorius: Voruta Data: 2019-05-29 , 17:51 Spausdinti

PR
Automobilis šiuolaikiniam žmogui – ne prabangos prekė, o veikiau būtinybė. Tačiau apie nuosavą automobilį daugelis sovietmečiu gyvenusių žmonių galėjo tik pasvajoti. O net ir turintiems pakankamai santaupų automobiliui įsigyti reikėjo praeiti tikrus kryžiaus kelius: už geležinės uždangos galiojo savos taisyklės. Dar įdomesnė vilkikų istorija – ar jie apskritai egzistavo ir kaip Sovietų Sąjungoje buvo optimizuojama sunkvežimių gamyba?
Iš vieno sunkvežimio – visa galybė sunkiojo transporto modifikacijų
Šiandien vilkikai – vienos moderniausių transporto priemonių: greiti, efektyvūs, patogūs, aprūpinti išmaniosiomis sistemomis ir kt., o jų veiklai pagrindą paklojo įsigalėjęs internetas, su juo – ir ne viena tarptautinė krovinių birža vežėjams internete, spartėjantys verslo procesai, auganti ekonomika.
O kaip viskas atrodė prieš 60 m.? Šiandien žinome, kad tuomet iš technologiškai gana tobulų sunkvežimių buvo gaminamos visos kitos sunkiojo transporto priemonės. Į autobusų gamyklas buvo siunčiamos sunkvežimių važiuoklės. Taigi sunkvežimis – autobuso pirmtakas, o atvirkštinių variantų, kai autobusai buvo perkonstruojami į sunkvežimius, beveik nepasitaikydavo.
Čekoslovakiškų „Škoda 706RTO“ autobusų pirmieji modeliai dienos šviesą išvydo daugiau nei prieš šešis dešimtmečius: 1958-aisiais. „Škodoms“ gaminti buvo panaudota to paties prekės ženklo sunkvežimio važiuoklė, o prie kėbulo kūrimo plušėjo garsūs tų laikų transporto inžinieriai. Tačiau dėl griežtų sovietmečiu gyvavusių normų gabiųjų dizainerių ir inžinierių saviraiškos galimybės buvo gerokai apribotos. Visgi tai nesutrukdė tuo metu gana tobuliems autobusams įsigalėti visoje Tarybų Sąjungoje: vyresni kauniečiai dar pamena mieste apie 1970-uosius kursavusius „Škoda“ autobusus.
Iš minėtojo 706RTO plačiai buvo gaminamas ir specializuotas transportas. Minimaliai pakeitus kėbulo struktūrą, sunkvežimis kaipmat virsdavo furgonu su šaldytuvu, bortiniu sunkvežimiu, dengtu furgonu ar net rentgeno kabinetu ant ratų:
- Bortinių sunkvežimių platforma buvo įrengta neįprastai žemai.
- Į furgoną buvo galima sukrauti apie 33 kub. m krovinių.
- Krovininiais „Škoda“ sunkvežimių keliamoji galia buvo apie 6 t.
- Vietoj sunkvežimio kabinos buvo paliktas autobuso priekis, o tokioje neįprastoje kabinoje lengvai tilpdavo 5 keleiviai (žinoma, plius vairuotojas). Gabenant krovinius didesniais atstumais, kabinoje buvo galima patogiai išsimiegoti.
Automobiliai pokariu – kaip dabar elektromobiliai
Automobilių pokariu daugėjo panašiai, kaip dabar elektromobilių: 1945 m. šalyje buvo registruota vos per 1100 automobilių, po gero dešimtmečio jų jau skaičiuota apie 27 tūkst., po 20 m. skaičius perkopė ir 175 tūkst.
Sovietų Sąjungos keliais daugiausiai važinėjosi čia pat gaminti automobiliai, tik garsus lenktynininkas Stasys Brundza vieno sandorio metu 2 „Lada“ pagrindu pagamintus sportinius automobilius išmainė į „Porsche“ automobilį.
Sovietmečiu automobiliai buvo „įkandami“ toli gražu ne visiems. Dažniausiai pirmieji automobilius įsigydavo įvairių profesinių sąjungų, partijos nariai. Nauji automobiliai vidutiniškai kainuodavo 8–10 tūkst. rublių, tačiau perpardavinėtojai galėdavo gauti ir dvigubai didesnes sumas: paklausa buvo milžiniška. Prisimenama, kad net ir kelerius metus naudotą automobilį kartais pavykdavo parduoti dvigubai brangiau. Daugeliui automobilis buvo gyvenimo svajonė ir kone tobulos visavertės egzistencijos simbolis.
Vyresnieji dar prisimena, kad tiek gaminant sunkvežimius, tiek ir lengvuosius automobilius, niekam nerūpėjo saugumas (daugelyje modelių nebuvo net saugos diržų), todėl žuvusiųjų keliuose būdavo keliskart daugiau nei dabar. Niekas nekreipė dėmesio ir į aplinkosaugą: iš sunkvežimio lyg iš kamino rūkstantys juodi dūmai nestebino net ir techninės apžiūros darbuotojų. Tad galime teigti, kad per pastarąjį pusšimtį metų pakito ne tik pačios transporto priemonės, bet su jomis – ir požiūris į vartojimą, saugumą bei ekologiją.
Komentarai
Naujienos
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Lietuva
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
~ Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva, Religija, Rusijos okupacija
2021-01-11, 10:20
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
~ Istorija, Kultūra, Rusijos okupacija
2021-01-10, 15:55
-
Vytautas Landsbergis. „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“
~ Antrasis pasaulinis karas, Lietuva, Naujienos, Rusijos okupacija
2020-12-16, 16:13
-
Lietuvių išeivijos politinės pastangos ir ryšiai su Vašingtono administracija 1940-1990 metais
~ Antrasis pasaulinis karas, Išeivija, Istorija, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis, Rusijos okupacija
2020-11-27, 11:25
-
Sėkmingi ir nesėkmingi pabėgimai iš Sovietų Sąjungos
~ Istorija, Lietuva, Rusijos okupacija
2020-10-30, 10:56