Autorius: Voruta Data: 2019-05-29 , 17:51 Spausdinti

PR

Automobilis šiuolaikiniam žmogui – ne prabangos prekė, o veikiau būtinybė. Tačiau apie nuosavą automobilį daugelis sovietmečiu gyvenusių žmonių galėjo tik pasvajoti. O net ir turintiems pakankamai santaupų automobiliui įsigyti reikėjo praeiti tikrus kryžiaus kelius: už geležinės uždangos galiojo savos taisyklės. Dar įdomesnė vilkikų istorija – ar jie apskritai egzistavo ir kaip Sovietų Sąjungoje buvo optimizuojama sunkvežimių gamyba?

Iš vieno sunkvežimio – visa galybė sunkiojo transporto modifikacijų

Šiandien vilkikai – vienos moderniausių transporto priemonių: greiti, efektyvūs, patogūs, aprūpinti išmaniosiomis sistemomis ir kt., o jų veiklai pagrindą paklojo įsigalėjęs internetas, su juo – ir ne viena tarptautinė krovinių birža vežėjams internete, spartėjantys verslo procesai, auganti ekonomika.
O kaip viskas atrodė prieš 60 m.? Šiandien žinome, kad tuomet iš technologiškai gana tobulų sunkvežimių buvo gaminamos visos kitos sunkiojo transporto priemonės. Į autobusų gamyklas buvo siunčiamos sunkvežimių važiuoklės. Taigi sunkvežimis – autobuso pirmtakas, o atvirkštinių variantų, kai autobusai buvo perkonstruojami į sunkvežimius, beveik nepasitaikydavo.
Čekoslovakiškų „Škoda 706RTO“ autobusų pirmieji modeliai dienos šviesą išvydo daugiau nei prieš šešis dešimtmečius: 1958-aisiais. „Škodoms“ gaminti buvo panaudota to paties prekės ženklo sunkvežimio važiuoklė, o prie kėbulo kūrimo plušėjo garsūs tų laikų transporto inžinieriai. Tačiau dėl griežtų sovietmečiu gyvavusių normų gabiųjų dizainerių ir inžinierių saviraiškos galimybės buvo gerokai apribotos. Visgi tai nesutrukdė tuo metu gana tobuliems autobusams įsigalėti visoje Tarybų Sąjungoje: vyresni kauniečiai dar pamena mieste apie 1970-uosius kursavusius „Škoda“ autobusus.
Iš minėtojo 706RTO plačiai buvo gaminamas ir specializuotas transportas. Minimaliai pakeitus kėbulo struktūrą, sunkvežimis kaipmat virsdavo furgonu su šaldytuvu, bortiniu sunkvežimiu, dengtu furgonu ar net rentgeno kabinetu ant ratų:

• Bortinių sunkvežimių platforma buvo įrengta neįprastai žemai.
• Į furgoną buvo galima sukrauti apie 33 kub. m krovinių. 
• Krovininiais „Škoda“ sunkvežimių keliamoji galia buvo apie 6 t.
• Vietoj sunkvežimio kabinos buvo paliktas autobuso priekis, o tokioje neįprastoje kabinoje lengvai tilpdavo 5 keleiviai (žinoma, plius vairuotojas). Gabenant krovinius didesniais atstumais, kabinoje buvo galima patogiai išsimiegoti.

Automobiliai pokariu – kaip dabar elektromobiliai

Automobilių pokariu daugėjo panašiai, kaip dabar elektromobilių: 1945 m. šalyje buvo registruota vos per 1100 automobilių, po gero dešimtmečio jų jau skaičiuota apie 27 tūkst., po 20 m. skaičius perkopė ir 175 tūkst.
Sovietų Sąjungos keliais daugiausiai važinėjosi čia pat gaminti automobiliai, tik garsus lenktynininkas Stasys Brundza vieno sandorio metu 2 „Lada“ pagrindu pagamintus sportinius automobilius išmainė į „Porsche“ automobilį.
Sovietmečiu automobiliai buvo „įkandami“ toli gražu ne visiems. Dažniausiai pirmieji automobilius įsigydavo įvairių profesinių sąjungų, partijos nariai. Nauji automobiliai vidutiniškai kainuodavo 8–10 tūkst. rublių, tačiau perpardavinėtojai galėdavo gauti ir dvigubai didesnes sumas: paklausa buvo milžiniška. Prisimenama, kad net ir kelerius metus naudotą automobilį kartais pavykdavo parduoti dvigubai brangiau. Daugeliui automobilis buvo gyvenimo svajonė ir kone tobulos visavertės egzistencijos simbolis.
Vyresnieji dar prisimena, kad tiek gaminant sunkvežimius, tiek ir lengvuosius automobilius, niekam nerūpėjo saugumas (daugelyje modelių nebuvo net saugos diržų), todėl žuvusiųjų keliuose būdavo keliskart daugiau nei dabar. Niekas nekreipė dėmesio ir į aplinkosaugą: iš sunkvežimio lyg iš kamino rūkstantys juodi dūmai nestebino net ir techninės apžiūros darbuotojų. Tad galime teigti, kad per pastarąjį pusšimtį metų pakito ne tik pačios transporto priemonės, bet su jomis – ir požiūris į vartojimą, saugumą bei ekologiją.

Rusijos okupacija seni automobiliai, sovietmečio transportas, sovietmetis, transportas sovietmečiu