Sovietinės okupacinės kariuomenės išvedimas paminėtas ir prie Žaliojo tilto Vilniuje
Autorius: Voruta Data: 2013-09-04 , 13:21 Spausdinti
Jonas BUROKAS, Vilnius
Vilniuje prie Žaliojo tilto 2013 m. rugsėjo 1 d. minėtas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dvidešimtmetis. Minėjimą organizavo Vilniaus savivaldybė.
Okupacinės kariuomenės išvedimas – didelė atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos diplomatų pergalė, Rusijos prezidento Boriso Jelcino palankumo mūsų Laisvės bylai įrodymas. Jei anuomet Rusijai būtų vadovavęs dabartinis jos prezidentas, turbūt šiuo metu vaikščiotume Dzeržinskio prospektu, Dzeržinskio ar dar vadinamu Černiachovskio tiltu, komunistų vadovaujami pionieriai, komjaunuoliai dėtų gėles Lukiškių aikštėje prie didžiojo vado Lenino paminklo, žygiuotume Lenino prospektu sovietinių švenčių metu. Gal tai labai kategoriškai teigiama, bet tokia galimybė išlikti atsinaujinančioje Sovietų sąjungoje buvo. Šiandieniniai Rusijos politinio apžvalgininko samprotavimai apie agresiją į Baltijos šalis, įžeidžiantys net Sausio 13-osios aukas, nėra atsitiktiniai, jie suderinti ir su Rusijos diplomatija.
Stovėdami, praėjus daugiau kaip 20-čiai metų kai buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, prie sovietinių karių skulptūros minutėlei sugrįžkime į praeitį, į 1655 metus, kai ant šio tilto įvyko aršus mūšis už Vilnių su maskvėnų kariuomene, kuri žymiai viršijo Lietuvos kariuomenės pajėgas. Negausi Lietuvos kariuomenė neatlaikė spaudimo, kazokai įsiveržė į Vilnių – žuvo dešimtys tūkstančių gyventojų, vaikų ir senelių, buvo suniokotos bažnyčios, išniekinti, ieškant turto ir brangenybių, kapai, vilkstinės išgrobto turto, baldų, meno kūrinių, keliavo į Rusiją. Tik po trylikos metų nuo įsiveržimo Lietuva išvadavo savo kraštą.
Ilga tilto istorija, reikalauja atskiro pasakojimo ir paveldo įvertinimo. Po trijų šimtų metų, karo metu susprogdintas tiltas pagal Leningrado instituto projektą 1952-aisiais buvo atstatytas. Tuos darbus vykdė sovietų karinis inžinierinis dalinys, ant tilto buvo pastatytos ir mūsų skulptorių sukurtos keturios skulptūros. Tais pačiais metais Lukiškių aikštėje buvo pastatytas paminklas proletariato vadui Leninui. Beje, sutapimas: tais metais buvo nuslopintas partizaninis judėjimas, kurį pratęsė Lietuvos rezistentai. Lietuvoje karas, kai pasaulis šventė pergalę prieš vokiškuosius okupantus, nesibaigė – kovoje už Tėvynės laisvę paaukota daugiau nei 20 tūkstančių drąsiausių sūnų ir dukrų gyvybių, vien Tuskulėnų rimties parke nukankinta apie tūkstantį patriotų. Todėl mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuostata nevykti pergalės dienos švęsti į Maskvą buvo teisinga ir gerbtina.
Sovietinės komunistinės ideologijos įtvirtinimas okupuotoje Lietuvoje buvo vienas iš svarbiausių uždavinių – visur buvo statomi paminklai atėjūnams ir saviems „herojams“. Sovietai gerai suprato ideologinį regimų objektų svarbą okupuoto krašto žmonių sąmonei. Todėl ant Žaliojo tilto buvo pastatytos keturios skulptūros, kurias dabar tebegarbina kai kurie paveldosaugininkai. Tai – „Taikos sargyboje“, „Mokslo jaunimas“, „Žemės ūkis“ ir „Pramonė ir statyba“. Kodėl šių „nepakartojamų“ kūrinių nereikia nuimti pagrindinis paveldo specialistų motyvas yra tas, kad tai – paveldas ir sovietinė epocha gali išnykti be pėdsakų. Daugelis įžymių skulptorių ir net savivaldybių specialistų teigia, kad jų meninė vertė labai menka: tipiškos pozos, tipiški veidai, visur akivaizdus melas – sovietinė komunistinė propaganda. Kokią taikos sargybą vykdė sovietiniai kariai, vadovaujami komunistų partijos, jau nereikia aiškinti, tai lietuvių ir anglų kalbomis įrašyta Gitenio Umbraso sukurtoje bei prie skulptūros „Taikos sargyboje“ atidengtoje plokštėje: 1993-08-31 iš Lietuvos išvesta sovietų okupacinė armija/1940–1941, 1944–1991 ištremta, kalinta, nužudyta per 300 000 Lietuvos gyventojų.
Skulptūra „Žemės ūkis“, garbinanti kolchozus, primena prievartinį jų steigimą, gabiausių Lietuvos ūkininkų tremtį bei žūtį, gyvulių bandų gaišimą, vienkiemių sunaikinimą, gyvenviečių su daugiabučiais namais steigimą, „Mokslo jaunimas“ skulptūra – brutalų sovietinį, ateistinį meno ir mokslo idealizavimą, su mokslo, mokymo tarnautojais, mokytojais, dvasininkais susidorojimą, „Pramonė ir statyba“ – įvairaus Lietuvos paveldo ir gamtos naikinimą, chruščiovinių namų statybos plėtrą.
Įžymus sovietinių skulptūrų kūrėjas a. a. Konstantinas Bogdanas teigė, kad sovietinės skulptūros neturi jokios išliekamosios vertės ir jas dera sunaikinti, nes jos nuodija ne tik buvusių sovietinų žmonių, bet ir augančio jaunimo sąmonę. Juk sovietinė epocha iš mūsų sąmonės nedingo, recidyvuoja ir atsiranda vis naujų argumentų, pateisinančių bei garbinančių sovietinę sistemą. Todėl visai neatsitiktinai 2005 metais Kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo įsakymu Žaliojo tilto skulptūros pripažintos valstybės saugomu objektu. Žurnalistams pasiteiravus, kas dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijoje, kai 1993 metais Žaliojo tilto skulptūroms buvo suteiktas vertybių registre MC-8048 kodas, komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė patarė kreiptis į vyriausybės patarėją N. Tumėnaitę, nes ji nedalyvavo, tik paaiškino, kad archyvai komisijos veiklos prarasti bei išblaškyti.
LLKS ne kartą kreipėsi į aukščiausias Respublikos institucijas, Kultūros ministeriją, savivaldybę dėl skulptūrų pašalinimo, tačiau gaudavo atsakymus, kad jas saugo valstybė. Nematydama kol kas kitos išeities, pritardama G. Umbraso projektui, LLKS išsiuntė raštą savivaldybei, prašydama pritvirtinti atitinkamo turinio plokštes prie kiekvienos skulptūros lietuvių, anglų ir būtinai rusų kalbomis. Gera žinia, kad neatsiranda, paskelbus konkursą, norinčių restauruoti skulptūras. Konkursas pratęstas. Tikėtina, kad norinčių restauruoti skulptūras ir neatsiras. Tada vienas kelias – jų perkėlimas į Grūto parką ir išregistravimas iš paveldo registro. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga buvo gavusi pažadus į Grūto parką išgabenti Petro Cvirkos ir Liudo Giros paminklus, tačiau pažadas dar neištesėtas. Yra ir daugiau paminklinių ženklų-simbolių, kurie labiau atstovauja okupaciniam, o ne kultūriniam paveldui.
Eina Nepriklausomybės atkūrimo trečias dešimtmetis, todėl tikrai atėjo metas priklausomybę simbolizuojančius objektus, kuriuos kai kas, ypač buvę okupantai, dar adoruoja, siųsti į istorijos šiukšlyną arba į tam parinktą vietą.
Jono Česnavičiaus nuotr.
Nuotraukose:
1. Vilniuje ant Žaliojo tilto prie sovietinių karių skulptūros buvo atidengta skulptoriaus G. Umbraso plokštė
2. „Kultūrinis“ paveldas
Komentarai
Naujienos
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
Lietuva
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
-
SAM: Covid 19 paveiktų šalių sąraše – beveik 200 valstybių, atvykus iš jų – privaloma 14 dienų izoliacija ir privalomas koronaviruso testas
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Ant Mindaugo kalvos - pirmieji Lietuvos valdovai
~ Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-22, 09:45
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Tremtis, Žydai
2021-01-20, 08:34
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
~ Istorija, Lietuva, Sausio 13-oji
2021-01-13, 10:52
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
~ Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva, Religija, Rusijos okupacija
2021-01-11, 10:20