Smalininkų senovinės technikos muziejaus įkūrėjas dovanojo Holokausto muziejui Vašingtone žydų knygas

Autorius: Data: 2020-09-09 , 10:19 Spausdinti

Smalininkų senovinės technikos muziejaus įkūrėjas dovanojo Holokausto muziejui Vašingtone žydų knygas

 

Danutė Karopčikienė, Jurbarko „Šviesa“

Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone (JAV) fondai pasipildys knygomis iš Smalininkų senovinės technikos muziejaus. Tris Jurbarko žydų bendruomenę menančias knygas muziejaus įkūrėjas habil. dr. Justinas Stonys rugpjūčio 30 d. perdavė Vašingtono muziejaus atstovei Lietuvoje Rūtai Puišytei.

Didžiausias pasaulyje

Holokausto memorialinis muziejus Vašingtone atidarytas 1993 m. – dar jaunas, tačiau sukaupęs turtingą ekspoziciją, kurioje pristatoma holokausto istorija – Europos žydų sunaikinimas nacių režimo Vokietijoje laiku, 1933-1945 m. Holokausto memorialinis muziejus yra paminklas šešiems milijonams mirusiųjų.

„Tai yra vienas didžiausių pasaulyje muziejų. Šalia Jadvašemo (Holokausto tyrimų institutas Jeruzalėje Yad Vashem – red.), tai yra du pagrindiniai žydų muziejai pasaulyje, Holokausto muziejus Vašingtone ir fizine, ir sukauptų eksponatų prasme turi savo svorį“,- sakė šio muziejaus atstovė Lietuvoje istorikė R. Puišytė.

Pasaulyje yra daug muziejų, saugančių žydiškąjį paveldą, tačiau Holokausto memorialinis muziejus išsiskiria sukauptos medžiagos turtingumu. Tai išsaugoti laiškai, dienoraščiai, laikraščiai, knygos, nuotraukos – visa kas mena žydų tautos gyvenimą ir tragišką lemtį. Muziejų domina ir kitų tautybių žmonių, karo belaisvių daiktai, prisiminimai, žydus gelbėjusių žmonių liudijimai.

Mokslininkė pabrėžė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone, esančio muziejaus ekspozicijas galima apžiūrėti ir internete, ir visa muziejaus surinkta ir archyvuose saugoma medžiaga taip pat prieinama plačiajai visuomenei įvairiose šalyse. Muziejaus internetinis adresas www.ushmm.org.

„Bet koks, kad ir mažiausias, daiktelis su istorija yra vertingas muziejaus fondams“, – teigė Lietuvoje tokių daiktų ir kitos medžiagos Holokausto muziejui ieškanti R. Puišytė.

Išgelbėtos knygos

Muziejinių vertybių paieškos istorikę R. Puišytė atvedė ir į Senovinės technikos muziejų Smalininkuose. „Aš bendrauju su įvairiais entuziastais. Važiuodama į Jurbarką pasiskambinau Justinui – jis mielai mane priėmė“,- sakė ji.

Materialiosios kultūros paveldą renkantis ir muziejuje saugantis J. Stonys yra sukaupęs ir daug žmonijos dvasinės kultūros liudininkų – knygų ir kitų spaudinių.
Iš gausybės senų leidinių skirtingomis kalbomis ir įvairiomis temomis istorikę R. Puišytę sudomino trys hebrajų kalba išleistos knygos: „Jokūbo knyga“, karaimų maldynas ir vaikams skirta Toros knygelė.

Kai rugpjūčio 29-osios popietę savo muziejaus sodelyje J. Stonys šias knygas perdavė Holokausto memorialinio muziejaus atstovei, ji tarė: „Yra žydų gelbėtojai, o jūs išgelbėjote knygas! Esu labai sujaudinta ir laiminga stovėdama šalia jūsų!“

R. Puišytė taip pat atvežė ir J. Stoniui įteikė Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone direktoriaus Vadim Altskan pasirašytą Dėkingumo liudijimą. Senovinės technikos muziejaus įkūrėjui dėkojama „už jo neblėstančią asmeninę motyvaciją, energiją ir kūrybingumą saugant Lietuvos istoriją ir Senovinės technikos muziejaus įkūrimą, už jo indėlį į praeities išsaugojimą dėl ateities, už jo kovą dėl istorinės tiesos Lietuvoje, už jo indėlį į Lietuvos istorijos ir įvairių kultūrų – hebrajų, jidiš, karaimų ir kitų – pažinimą, plėtrą ir supratimą Lietuvoje, už pagalbą Jungtinių Amerikos Valstijų holokausto memorialinio muziejaus pastangose ieškant prarastų gyvenimo Lietuvoje objektų, už jo išskirtinį dosnumą JAV holokausto muziejui dovanojant žydų knygas“.

Istorijos – į širdį

Istorikė R. Puišytė nuo pat studijų Vilniaus universitete pradžios domisi žydų istorija ir kultūra. Ji dirbo Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, vėliau Vilniaus jidiš institute ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas. Šiuo metu istorikė bendradarbiauja su JAV Holokausto memorialiniu muziejumi ir rūpinasi, kad būtų surinkta kuo daugiau medžiagos, susijusios su Antruoju pasauliniu karu ir Holokaustu. Ir pačią istorikę Rūtą, ir muziejų, kuriam ji atstovauja, ypač domina objektai su istorijomis.
Muziejininko J. Stonio išsaugotos žydų knygos taip pat su istorijomis.

„Sefer ben Jacob“ („Jokūbo knyga“) mena tragiškiausias Jurbarko žydų bendruomenei dienas, kai 1941-ųjų vasarą naciams okupavus Lietuvą prasidėjo žydų ir jų turto naikinimas. Vienas pirmųjų pastatų, kurį buvo įsakyta nugriauti, buvo gražioji medinė sinagoga.
„Okupantų įsakymu patys žydai turėjo sudeginti knygas iš savo sinagogos. Vienas vaikas prabėgdamas pagriebė iš laužo knygą. Vokiečiai su automatais stovi, bet jie nedrįso jo nušauti. Tas vaikas bėgo ir nubėgo. O po daugybės metų tas vaikas mums ir knygą perdavė“,- pasakojo J. Stonys.

Jis tik apgailestauja nepaklausęs to, tuomet jau suaugusio vyro, gyvenusio Greičių soduose, pavardės. Ko gero, neturėjo dar tada didelės muziejininko patirties, o dabar paklausti jau nebėra ko. „Tas žmogus jau miręs, bandėme dabar pavardę sužinoti, bet nepavyko. Tad knygos istorija bus tokia – vienas veikas…“- sakė muziejininkas.
Istorikė R. Puišytė paaiškino, kad „Sefer ben Jacob“ – tai religiniai žydų tekstai. Pirmas jos leidimas buvo a XVI a., o ši, galimai išgelbėta iš Jurbarko sinagogos, išleista XIX a. pabaigoje knyga. Ši knyga nėra jokia retenybė – galima ją skaityti internete. Tačiau, pasak istorikės, užfiksuotos atkeliavimo į muziejų istorijos eksponatams suteikia papildomos vertės.

„Jokūbo knygos“ patekimą į didžiausią Holokausto memorialinį muziejų galima būtų laikyti dar vienu paminklu buvusiai gražiausiai Europoje medinei Jurbarko sinagogai. Svarbiausias paminklas jai ir žydų bendruomenei Jurbarko Kauno gatvėje, Sinagogų aikštėje, iškilo 2019 m., sukurtas skulptoriaus litvako Dovydo Zundelovičiaus.
„Karaimų maldos knyga priklausė Trakų žydui – tą galima spėti iš įrašo knygoje. Tiriame, kam priklausė ta knyga. Galėjo būti, pagal pavardę, kad ta šeima kilusi iš Baltarusijos, o paskui atsikrausčiusi į Trakus, o karą praleido ir žuvo Vilniuje. Knygos vertę didina būtent tas įrašas dailyraščiu – tai knygos savininko prisilietimas, todėl knyga su istorija“, – antrąją iš Smalininkų į Vašingtoną pateksiančią knygą pristatė R. Puišytė.

Trečioji – maža, pastorintais viršeliais, vaikams skirta Tora. „Knygelė su dedikacija jidiš kalba – ji buvo padovanota berniukui. Kai žydų berniukams sukanka 13 metų, jiems daroma bar micva, tai ta proga ir gavo dovanų berniukas šią knygelę“,- sakė R. Puišytė. Bar micva – tai ritualas, kai pagal žydų judėjų įstatymus trylikamečiai berniukai įvesdinami į brandos amžių, tampa atsakingi už savo veiksmus.
Nedidelės kol kas tų knygų istorijos, bet jos visada gali turėti tęsinį. Gal kada nors kažkam „prakalbės“ Senovinės technikos muziejaus spaudas, rastas ant Holokausto muziejuje saugomų knygų?
Holokausto muziejaus atstovė R. Puišytė dar sakė, kad istorijos reikšmingos tuo, jog giliai įsėda į širdį, ir papasakojo vieną tokių istorijų, kuri atgijo apsilankius skulptoriaus Vinco Grybo, kuris 1941-aisiais buvo sušaudytas kartu su Jurbarko žydais, memorialiniame muziejuje: „Jurbarke dar bendravau su Rasa Grybaite. Esu bendravusi ir su jos tėčiu, ir valgiusi jos mamos virtų cepelinų – man tai labai malonus atsiminimas!”

Nusipelnė atminimo

Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas J. Stonys knygų perdavimą Vašingtono muziejui pavadino atsitiktinumu, kuris negalėjo neįvykti.

„Ačiū, labai ačiū! – sakė Holokausto memorialinio muziejaus direktoriaus padėkojimo nusipelnęs smalininkietis. – Čia yra šiek tiek atsitiktinumo, bet vienas dalykas yra tikras – kad mes tuo domimės, mums tai yra brangu. Mes renkame viską apie žydus, galėtume net knygą išleisti. Džiaugiamės galėdami padėti, žydų tauta tikrai nusipelnė amžinos atminties. Mes visi esame už tai, čia visi yra už tai“, – patikino J. Stonys ir už pakviestuosius į knygų perdavimo ceremoniją: Seimo narį Ričardą Jušką, rajono merą Skirmantą Mockevičių, Smalininkų seniūną Ramūną Alminą ir keletą krašto istorija besidominčių smalininkiečių.

Istorikė R. Puišytė sakė, kad Lietuva jau yra daug padariusi įamžinant žydų atminimą, o J. Stonio padovanotos knygos bus pagarbioje vietoje, tai suteiks joms istorinę vertę.
„Manau, kad Joelio Alperto knygon jos turėjo patekti“,- sakė R. Puišytė ir pažadėjo pasirūpinti, kad informacija apie J. Stonio išsaugotas ir dovanotas knygas būtų įdėta į dabar rengiamą elektroninį knygos variantą. Kalba ėjo apie Jurbarko atminties knygą „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“, pernai išleistą Niujorke ir redaktoriaus J. Alperto atvežtą ir padovanotą Jurbarko viešajai bibliotekai.
„Mes, smalininkiečiai, ir džiaugiamės, ir liūdime kartu dėl tų knygų. Bet malonu, kad eksponatai iš Smalininkų pateks didesniam ratui žmonių. Juk Vašingtone bus galima apžiūrėti jas kada prie progos?“ – po oficialiosios dalies gurkšnojant kavą pokalbį tęsė Smalininkų seniūnas R. Alminas.

„Taip! – patikino Senovinės technikos muziejaus viešnia. – Nors ji bus saugoma saugykloje, bet muziejus rengia specializuotas parodas, tikrai bus galima pamatyti.“

Lietuva Naujienos Žydai , , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra