Skuodo konferencijai, skirtai Lietuvos etnologo, profesoriaus Vacio Miliaus gimimo 90-mečiui paminėti, pasibaigus

Autorius: Data: 2016-12-21, 09:47 Spausdinti

Skuodo konferencijai, skirtai Lietuvos etnologo, profesoriaus Vacio Miliaus gimimo 90-mečiui paminėti, pasibaigus

 

Iš kairės pirmoje eilėje sėdi: Vitalija Bajorienė, Ale Vilutienė, prof. dr. Regina Irena Merkienė. Stovi : Sigita Dacienė, dr. Auksuolė Čepaitienė, doc. Venantas Mačiekus , dr. Skaidrė Urbonienė , Virginijus Jocys, Danutė Mukienė, prof. dr. Jonas Mardosa, Albinas Vaškevičius, Valentinas Jazerskas. Prie Šauklių kaimo akmens , greta prof. Vacio Miliaus  gimtosios  sodybos vietos, atidengus paminklinę lentą jo atminimui. 2016. 11. 22 . Emilijos Bumbliauskienės  nuotr.

Virginijus JOCYS, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, www.voruta.lt

2016 m. lapkričio 22 d. Etninės kultūros globos taryba ir Skuodo rajono savivaldybės Romo Granausko viešoji biblioteka pakvietė iškiliausius etnologus ir bendražygius į konferenciją ir atminimo lentos atidengimą, skirtą žymaus Lietuvos etnologo profesoriaus, habilituoto daktaro Vacio Miliaus gimimo 90 metų sukakčiai (1926-12-08 – 2016-12-08 ) paminėti Skuodo rajone.
Etnologas prof. dr. Vacys Milius buvo darbštus, plačių interesų žmogus. Jis yra daug nusipelnęs įvairioms mokslo įstaigoms, kuriose jam teko dirbti – Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui, konsultavo daugumą Lietuvos muziejų. Geru žodžiu jį prisimena bendradarbiai, studentai, Lietuvos katalikų mokslo akademijos (nuo kurios 2004 m. buvo deleguotas kaip ekspertas į Etninės kultūros globos tarybą) akademikai, kraštotyrininkai, įvairių žurnalų ir leidinių redkolegijos, „Versmės“ leidyklos darbuotojai ir kt.

Pakeliui į Skuodo žemę

Daugelis pakviestų etnologų ir bendražygių sutiko keliauti į Skuodo žemę, užauginusią iškilų etnologą prof. habil. dr. Vacį Milių, pagerbti jo atminimą. Tie, kurie negalėjo drauge vykti, žodžiu ar kitaip siuntė linkėjimus. Juolab, dar laukia gruodžio 8 d. konferencija su tai sukakčiai skirtu leidiniu Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Vilniuje. (Žr.: http://www.lnm.lt/konferencija-skirta-zymaus-lietuviu-etno…/ )
Noras pagerbti prof. Vacio Miliaus atminimą jo gimtajame Šauklių kaime buvo kilęs dar 2011 m. Ieškota tinkamo sprendimo, laiko, finansavimo, taip priartėjo ir atminimo įprasminimo – 2016 metai. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Etninės kultūros globos taryba, surengė konferenciją ir atminimo lentos atidengimą, skirtą žymaus Lietuvos etnologo, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Vacio Miliaus gimimo 90 metų sukakčiai paminėti Skuodo rajone. Konferenciją dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba (tai projekto „Išgirskime istoriją, kuri byloja mums“ dalis).
Su Etninės kultūros globos tarybos organizuotu transportu iš Vilniaus išvykome anksti ryte. Kelionės dieną oras buvo puikus, tarpais švietė saulė, netrūko gražių vaizdinių, gyvų pokalbių apie Lietuvos kultūrą, etnologijos mokslo būvį. Šių eilučių autoriui teko pasidalinti mintimis apie serijinio leidinio „Žemaičių kultūros savastys“, leidžiamo Šilalės kraštiečių draugijos, temų aktualijas, istorinius ir etnokultūrinius maršrutus Žemaičių plentu bei Šiaulių–Telšių–Plungės–Kūlupėnų– Kretingos geležinkelio maršrutu. Daugelis kalbintų etnologų ir kraštotyrininkų prieš dešimtmetį yra buvę šiaurės–vakarų Žemaitijoje. Pakeliui į Skuodo žemę aplankėme Nasrėnų kaime Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejų, kuris mena daug čia apsilankiusių iškilių asmenybių, moksleivių, kurių sausos vadovėlinės žinios būna praturtintos XIX a. eksponatais, relikvijomis bei gyva žemaitiška tarme. Jau kelintą dešimtmetį gyvuojantis muziejus ir jam pasišventę jo darbuotojai Algirdas Čėsna (1958-01-30–2016-08-25), Violeta Čėsnienė, per vyskupo M. Valančiaus nuveiktų darbų pristatymus ir naujas kultūrines tradicijas, atskleidžia šio iškilaus žemaičio palikimą. Viename iš straipsnių apie žemaičių vyskupą prof. dr. Alvydas Jokubaitis taip rašo: „Valančius nebuvo tik vyskupas ir kultūrininkas, bet veikė kaip pirmas naujai besiformuojančios lietuvių tautos politikas. Jo valdytą Žemaičių vyskupiją galima apibūdinti kaip tarpinę grandį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir lietuvių tautinio sąjūdžio, iš kurio po kiek laiko susiformavo tautinė valstybė.“ (Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/…/alvydas-jokubaitis-motiejaus-valancia…)
Čia, Nasrėnuose, 2002 m., vykstant „Versmės“ ekspedicijai, rengusiai „Kartenos“ monografiją, seminaro metu, rugpjūčio 8 d. cituoti M. Valančiaus raštai apie bulvės kelionę 1806 m. į Nasrėnus, surengtas vietinių patiekalų iš bulvių ir kitų maisto produktų pristatymas–konkursas. Seminaro metu prof. dr. Vacys Milius žemaitiškai skaitė pranešimą apie žemaičių kulinarinį paveldą ir mitybos įpročius. Kiti dalyviai gvildeno kitas temas  (plačiau.:http://www.versme.lt/at_kar.htm).
Skuodo konferencijos dalyviai išlipo Nasrėnuose ir trumpai susipažino su muziejaus sodyba, naujai nendrėmis perdengtu istorinės klėtelės stogu. Apžiūrėję ekspoziciją planavo sugrįžti kitą kartą ilgesniam laikui.
Padėkoję Violetai Čėsnienei, išskubėjome į Šauklių kaimą, per Salantus. Prisiminę Vacio Miliaus tyrimų sritį apie lietuvių mitybą ir norėdami pajusti šiuolaikinės žemaičių virtuvės skonį, stabtelėjome Salantų garsiojoje šeimyninėje „Pakalnutės“ kavinėje. Be dvasinio pakylėjimo ir gardaus maisto skanavimo turėjome ir kilnią pareigą, nuo Etninės kultūros globos tarybos padėkoti jau daugiau kaip dešimtmetį Vakarų Žemaitijoje gyvuojančios šeimyninės kavinės savininkei su meile ir pasišventimu su šeimyna besidarbuojančiai Sigutei Valančienei. Jos sutuoktinis Vytautas Valančius iškeliavo anapilin 2016 m. sausio mėnesį. Vilniaus delegacija, padėkojusi šeimininkei Sigutei Valančienei už skanius pietus, išskubėjo į Šauklių kaimą.

Prie prof. Vacio Miliaus gimto Šauklių kaimo 

Skuodo žemę retsykiais nušviesdavo lapkričio saulė, bet susirinkusiųjų aprėdus prie akmens (kūlio žem.) tikrino žvarbokas vėjas. Greta raudonai margavo Mosėdžio folkloro ansamblio moterys. Su vėjyje plevenančiomis Lietuvos, Žemaitijos, Skuodo rajono savivaldybės ir Mosėdžio seniūnijos vėliavomis stoviniavo vyrai. Atidengime dalyvavo delegacija iš Vilniaus, kurioje buvo profesoriaus bendražygiai ir pasekėjai, Šauklių kaimo bendruomenės nariai, Mosėdžio seniūnijos atstovai, bibliotekininkai, Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė, administracijos direktorius Pranas Vaškys. Iškilmingą lentos atidengimo ceremoniją pradėjome drauge su Mosėdžio folkloro ansambliu, sugiedodami Lietuvos himną. Vėliau teko trumpai užsiminti apie šios atminimo lentos (ant melioratorių atridento akmens) sukūrimo priešistorę, kurią iliustravo 2002 m. nuotrauka. Tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavome su Vilniaus delegacija, tuomet 2002 m. vykome su prof. Vaciu Miliumi ir kitais ekspedicijos dalyviais. Jis visus susodinęs prie Šauklių akmens paprašė mano dukros Austėjos nupaveiksluoti. Vėliau, užvedęs už akmens, parodė į seną obelį ir tarė: „Čia stovėjo mano gimtasis namas“. Vėliau tą patį sakinį užrašė ant dovanotos nuotraukos antros pusės. Iš šių dienų žiūrint, tai buvo svarbu jam, tai buvo testamentinis palinkėjimas, priesakas neužmiršti ir mums visiems. Tą pačią mintį pakartojau jau Skuodo konferencijos dalyviams. Prie lentos tarti žodį paprašėme prof. Joną Mardosą, daugelio ekspedicijų ir kitų bendrų darbų bendražygį. Jis paminėjo profesoriaus begalinį pasišventimą etnografo darbui, kruopštų ekspedicijų eksponatų ir reiškinių fiksavimą, bibliografijos apie etnologiją kaupimą ir populiarinimą.
Vėliau kalbėjo Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius Pranas Vaškys, kuris pasidžiaugė, kad Skuodo rajonas garsus nemažu iškilių asmenybių būriu: Simonu Daukantu, Jurgiu Pabrėža, Romualdu Granausku, Vaclovu Intu ir šiandien pagerbiamu profesoriumi Vaciu Miliumi bei kt.
Atidengti atminimo lentą paprašėme etnografės prof. Reginos Merkienės, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Prano Vaškio ir Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Strakšytės, kuriai teko didžiausias iššūkis, rūpintis prof. Vacio Miliaus pagerbimo, konferencijos organizavimo reikalais.
Atminimo lentą darė akmens apdirbimo įmonė „Kūlis“, vadovas Algimantas Kataržis. Joje įrašyta: „Čia, Šauklių kaime gimė iškilus Lietuvos etnologas, profesorius, habil. dr. VACYS MILIUS (1926 -2005 m.). Truopnos žemaitis so pasėšvėntėmo pėldės mūsa kultūras mėigas.“

Didelis etninės kultūros saugotojas ir populiarintojas iškilus žemaitis, šviesios atminties prof. Vacys Milius prie savo gimtosios sodybos Šauklių kaime (Mosėdžio seniūnija). Pakeliui iš Kartenos ekspedicijos. Iš dešinės: profesorius, doktorantė Ilona Burinskaitė, istorikas Virginijus Jocys, ekonomistė Rasa Jocienė, 2002 08 15 A. Jocytės nuotr.

Nuo prof. Vacio Miliaus gimto Šauklių kaimo iki Simono Daukanto Kalvių kaimo viso labo 20 kilometrų. Gal S. Daukantas, eidamas pėsčias studijuoti į Vilniaus universitetą, praėjo pro Šauklių kaimą ir gal jau stovėjusį V. Miliaus protėvių statytą namą? Gal? Bet tai ne tiek svarbu. Svarbu, kad patys skuodiškiai susigrąžino į savo krašto kultūrinio lauko atmintį, į iškiliausių kraštiečių gretą, gal kiek pavėluotai, bet tvirtai, Žemaitijai ir visai Lietuvai nusipelniusį prof. Vacį Milių.
O mums visiems, apsilankiusiems Skuodo žemėje, rūpėjo dar ir dar kartą aplankyti Vaclovo Into kultūrinį palikimą Mosėdyje, nusilenkti prie S. Daukanto motinos kapo Lenkimų bažnyčios šventoriuje, peržengti S. Daukanto sodybos (sodos) Kalvių kaime klėtelės slenkstį.

Rimti konferencijos teiginiai ir atsiminimai iš rožių žiedlapių uogienės stiklainio 

Nuo Kalvių kaimo nuvykome į Skuodo muziejų, kur jau šurmuliavo susirinkę konferencijos klausytojai ir pranešėjai. Pranešėjai pravažiavę per Salantus, Šauklius, Mosėdį, Lenkimus jau spėjo pajusti, arba atgaivinti, kiek primirštą istorinę kultūrinę šio Žemaitijos kampelio vietos dvasią (genius loci lot.). Todėl, pradėjus konferenciją, pranešėjai be rimtų, šviesios atminties Vacio Miliaus darbų įvertinimų, dalinosi šiltais prisiminimais. Naujai išrinkta LR Seimo narė Levutė Staniuvienė negalėdama dalyvauti konferencijoje ir atminimo lentos atidengime atsiprašė, perdavė sveikinimus gausiai pranešėjų ir klausytojų auditorijai. Teko laimė tarti sveikinimo žodį nuo Etninės kultūros globos tarybos, prisiminti profesines ir asmenines patirtis su šviesios atminties profesoriumi Vaclovu Miliumi. Konferencijos dalyvius literatūriškai ir žemaitiškai pasveikino Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė.
Pranešimus skaitė: prof. dr. Jonas Mardosa (Lietuvos edukologijos universitetas) „Vacys Milius ir Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Kraštotyros mokslinis būrelis (1957-1960)“; prof. dr. Regina Irena Merkienė (Lietuvių katalikų mokslo akademija) „Lietuvių kultūros realijų paieškos“; dr. Auksuolė Čepaitienė (Lietuvos istorijos institutas) „Akademinio darbo ir metodologinio nuoseklumo vertė“, Irena Kontenienė (Šačių mokyklos istorijos buvusi mokytoja) „Kraštietis Vacys Milius šatiškių atsiminimuose“; Venantas Mačiekus (Vilniaus universitetas) „Prof. V. Milius – etnografinių tyrimų Lietuvoje skatintojas“; Virginijus Jocys (Etninės kultūros globos taryba) „Ar kūrensime vėlinių laužus prie atminties kalnelių?“, dr. Skaidrė Urbonienė „Prof. Vacio Miliaus fotografijos: kryždirbystės tradicija“; Danutė Mukienė (Lietuvos dailės muziejus) „Vacys Milius – žurnalo „Žemaičių žemė“ redkolegijos narys“.
Etninės kultūros globos tarybos vardu padėkota Skuodo rajono savivaldybės Romo Granausko viešosios bibliotekos direktoriui Jonui Grušui ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai Birutei Strakšytei už aktyvų dalyvavimą įamžinant prof. V. Miliaus atminimą, organizuojant atminimo lentos atidengimą Šauklių kaime ir konferenciją Skuodo muziejuje.
Kadangi dalis pranešėjų savo pranešimus buvo pasirengę Nacionalinio muziejaus konferencijai, tai čia, Skuode, be mokslinių įžvalgų daug dėmesio skyrė V. Miliaus visuomeninei veiklai, jo biografijai. Čia pradėtas pašnekesys ir prisiminimai tesėsi prie vakarienės stalo ir grįžtant atgal į Vilnių. Šių eilučių autorius tardamas žodį į tribūną pasiėmė tris daiktus: knygą, rožių žiedlapių uogienės išvirtos Senųjų Trakų vienuolyne stiklainį ir nedidelį, bet brangų kelių sakinių laiškelį parašytą prof. Vacio Miliaus dukters Ramintos, vienuolės sesers Dominykos. Prie „ Kartenos“ monografijos (1480 psl. apimties) rengimo ir etnografijos skyriaus redagavimo daug prisidėjo prof. Vacys Milius. Iš sesers Dominykos laiškelio sklido įtempto laikmečio dvelksmas ir mažo vaiko prisiminimai, kad ne viską ką tėvas šeimos rate kalba galima pasakoti. Taip pat mažos mergaitės pasididžiavimas, kad suauge ja pasitiki ir vertina.
Pranešime užsiminta, ar dzūkų katalikiškos tradicijos Visų Šventųjų ir Vėlinių metu kūrenami laužai prie kapinių besimeldžiant ir giedant giesmes, gali pritapti Žemaitijoje, Aukštaitijoje, ar kitame etnografiniame regione.Todėl norėjosi auditorijos paklausti: „Ar kūrensime vėlinių laužus prie atminties kalnelių?“. Nes jei mes nepalaikome ir neplėtojame, savų mirusių artimųjų ir kaimynų pagerbimo tradicijų, turinčių ne vieną šimtą, ar tūkstantį metų, tai per prekybos centrų, klubų vitrinas ateina komercizuota Helovyno šventė. Dar kiek pasiginčiję ir neapsisprendę sulauksime naujų, kitų tradicijų. Todėl rekalinga gyvesnė ir moksliškai pagrįsta etnologų, kultūros antropologų tyrimų, įžvalgų, mūsų gyvenimo pokyčius fiksuojanti diskusija. Vakare, skanaujant rožių žiedlapių uogienę, iš pasidalintų prisiminimų apie kuklų ir didį žemaitį, etnologą Vacį Milių, ne vienam kilo minčių, kad saugodami ir stiprindami lietuvišką tapatybę turimę mus supantį pasaulį matyti plačiai atmerktomis akimis, aštriu protu ir tvirtu stuburu.
Pasibaigus Skuode renginiui organizatoriai dėkojo projekto talkininkams ir rėmėjams: Mosėdžio seniūnijai, Šauklių, Šatraminių kaimų bendruomenėms, Skuodo meno mokyklai, Skuodo rajono kultūros centrui bei jo kolektyvui – Mosėdžio folkloro ansambliui ir Skuodo muziejui. http://www.svb.lt/…/1535-prisimintas-dar-vienas-i%C5%A1kilu…
Kaip patys skuodiškiai užsiminė, V. Miliaus atminimo paminėjimas Skuodo rajone ne tik įprasmino jo idėjas, bet ir paskatino jų tęstinumą, bei prisidėjo prie etninės kultūros svarbos populiarinimo dabartiniame Lietuvos gyvenime.

 

Etninė kultūra , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra