Skulptūra įkūnijo partizanų Motinų skausmą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. rugpjūčio 23 dieną Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena. Jos išvakarėse Kauno Ramybės parke (Senosiose miesto kapinėse) atidengta skulptūra Lietuvos partizanų Motinai.
 
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) iniciatyva iškilęs monumentas primena apie Lietuvos nepriklausomybės kankinius ir įamžina skausmingą jų motinų dalią. Sumanymą įgyvendino skulptorius Vidmantas Gylikis ir architektai Jonas Anuškevičius bei Vytenis Izokaitis. Lėšas paminklui per kelerius metus suaukojo pusantro tūkstančio piliečių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių.
 
Praeitis teka kraujyje
 
Vilnietis skulptorius V. Gylikis apie paminklo „Lietuvos partizanų Motinai“ konkursą sužinojo vartydamas savaitraštį „Tremtinys“. Pateikė savo viziją, kuri buvo sutikta palankiai. LŽ klausė skulptoriaus, kaip jam pavyko santūriai įkūnyti tokią skaudžią temą. „Idėja labai paprasta: kai sužinojau, kad reikės pavaizduoti žuvusio partizano Motiną, ėmiau galvoti apie savo mamą. Iškilo įvykių prisiminimai, skaitytų ir girdėtų istorijų nuotrupos. Nors esu gimęs vėliau, bet kraujyje ta praeitis, matyt, vis tiek lėtai teka, – atsakė „Lietuvos partizanų Motinos“ autorius V. Gylikis. – Mėginau įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis motina, pamačiusi aikštėje gulinčius išniekintus savo vaikus. Ji neturėjo teisės jų pažinti, nes nukentėtų visa giminė. Kaip išreikšti tą jos dvasinę būseną? Kai įsisąmoninau tą siaubą, čia man keliai ir sulinko.“
 
Sparnuota skulptūra vaizduoja simbolinį moters virsmą dvasia: pakirstomis kojomis ji kyla nuo žemės. „Pavaizdavau būseną, kai žmogaus ribos pranyksta ir jis jau nebe jis, o kažkas daugiau – dvasia. Trapi, tauri ir labai stipri Lietuvos partizanų Motina“, – pasakojo menininkas.
 
Regis, pavyko
 
Pusšešto metro aukščio žalvarinis paminklas netoli Tremties ir rezistencijos muziejaus pradėtas montuoti rugpjūčio pradžioje. Kauno miesto savivaldybė aplinkai sutvarkyti skyrė 50 tūkst. litų, tačiau darbai šiek tiek užtruko dėl škvalo pridarytų eibių. Neapsieita ir be biurokratinių trukdžių, mat monumentui skirtas 40 kv. m žemės rėžis yra senosiose miesto kapinėse. Paveldosaugininkai ne kartą nurodė architektams keisti paminklo statymo vietą. „Kai kasė paminklo pamatus (koks gi ten tas pamatas, juokinga!), rado porą čerpių likučių. Kitoje vietoje – koplyčios liekanų. Nuogąstavau, jog susilauksime nemalonumų. Miesto valdininkai tikino, esą visi palaikai yra iškelti. Taikėme į tą vietą, kur laidojimų nebuvo. Regis, pavyko“, – pasakojo V. Gylikis. Anot jo, idėjos iniciatorė LPKT sąjunga paminklą įvertino nevienareikšmiškai. „Organizacija nevienalypė, žmonės skirtingi, tad ir meninis skonis skiriasi, patys suprantat“, – į detales nesileido V. Gylikis.
 
Nežinome net vardų
 
Po paminklo atidengimo iškilmių Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo pristatyta Stanislovo Abromavičiaus knyga „Partizanų Motinos“, kurioje aprašytos daugiau nei 60 motinų istorijos. Kai kurios Tėvynės laisvei paaukojo net po šešis vaikus. „Deja, partizanų Motinos už savo didvyriškumą, rūpestį, pagalbą vaikams, jų drąsinimą pasirinktame kelyje, raminimą, net tiesioginę pagalbą kovose nėra tinkamai įvertintos. Tik Kazimiera Vasiliauskienė jau po mirties susilaukė pripažinimo, valstybinio apdovanojimo. Tūkstančiai motinų primirštos, kai kurių net vardų nežinome“, – sakė knygos autorius. Vardiniai jos egzemplioriai buvo įteikti visiems aukojusiems paminklo pastatymui ir knygos leidimui.
 
Pirmasis paminklas Lietuvos partizanų motinoms iškilo prieš penkerius metus Domeikavoje šalia Lietuvos Kankinių bažnyčios. Skulptūrą iš ąžuolo išdrožė garliaviškis tautodailininkas Adolfas Teresius. Kaip per pašventinimo ceremoniją tada kalbėjo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, yra daug pavyzdžių, kai partizaninėje kovoje krito broliai ir seserys iš vienos šeimos. „Pavyzdžiui, prie Luokės žuvo septyni broliai Vasiliauskai. Prie Šilavoto (Prienų r.) – penki broliai ir sesuo Sanvaičiai, o kitus penkis KGB nukankino. Motina išprotėjo. Kaimynai ją slapstė, maitino ir globojo, – sakė jis. – Ukmergės apskrityje, Aukštuolių kaime, gyveno katalikiška Katliorių šeima, o jos penki broliai partizanai žuvo už Lietuvos laisvę.“
 
„Lietuvos žinios“

„Lietuvos žinių“ nuotr.

www.alfa.lt
 
Nuotraukoje: Kalbą pasakė prof. Vytautas Landsbergis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra