Skulptoriui Juozui Zikarui – 130

Autorius: Data: 2011-11-03, 14:56 Spausdinti

Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS, Panevėžys

Lietuvoje būtų sunku rasti žmogų, nemačiusį Juozo Zikaro kūrinių. Vienas iš pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas, profesorius J. Zikaras gimė 1881 metų lapkričio 18 d. Panevėžio apskrityje, Pumpėnų valsčiuje, Paliukų kaime, Mikalinos ir Viktoro Zikarų šeimoje.

Nuo septynerių metų Juozukas piemenavo pas ūkininkus, nes šeima gyveno vargingai. Pradžios mokyklą jis baigė tik 1899 m. Beje, iš septynių šeimoje gimusių vaikų Juozas Zikaras išaugo vienintelis.

Dar piemenaudamas, būsimasis skulptorius pamėgo drožybą – tėvo dovanotu lenktiniu peiliuku drožė darbelius, kuriuos parduodavo turguje. Meniškos sielos jaunuolis, remiamas mecenatų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Jablonskio ir kitų, mokėsi Ivano Trutnevo piešimo mokykloje Vilniuje, lankė piešimo pamokas mecenato Juozapo Montvilos įkurtoje mokyklėlėje, suteikusioje būtinų įgūdžių daugeliui būsimųjų garsių menininkų. 1906 metais, gyvendamas gimtuosiuose Paliukuose, Zikaras nulipdė dvarininko J. Kazakausko biustą, gavęs už šį darbą pinigų, išvyko į Peterburgą. Nuo 1907 m. J. Zikaras dalyvavo lietuvių dailininkų parodose: 1907 m. Vilniuje, 1908 m. Panevėžyje. 1909 m. Paįstrio švč. Mergelės Marijos globos bažnyčiai sukūrė kunigo J. Tilvyčio-Žalvarnio biustą. Į Peterburgo dailės akademiją būsimajam skulptoriui profesionalui įstoti pavyko tik 1910 m. Studijuodamas Akademijoje, menininkas stokojo lėšų pragyvenimui – didelė paspirtis jam buvo „Žiburėlio“ draugijos parama. 1911 m., vasaros atostogų metu, skulptorius sukūrė pirmuosius reikšmingus darbus savo gimtinei – tai šv. Jurgio, šv. Apaštalų Petro ir Povilo skulptūros Paįstrio švč. Mergelės Marijos globos bažnyčiai. 1914 m. susituokė su rokiškiete Anele Tūbelyte, po metų gimė sūnus Jurgutis. 1910–1916 m. Zikaras studijavo Peterburgo dailės akademijos skulptūros fakultete – mokėsi pas profesorius G. R. Zalemaną, V. V. Beklemiševą. Visą Dailės akademijos mokymo kursą Zikaras baigė 1915 metais, 1916 metais jam įteiktas skulptoriaus diplomas. Diplominis Juozo Zikaro darbas „Motina“ pelnė autoriui sidabrinį Akademijos ženklą.

1918 m. gegužę Juozas Zikaras su žmona, vyresniuoju sūnum ir vos kelių mėnesių mažuoju sūneliu sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno gimtuosiuose Paliukuose. 1919 m. sausio mėnesį pradėjo dirbti piešimo mokytoju Panevėžio valstybinėje gimnazijoje (dabar J. Balčikonio gimnazija). Čia 10 metų dėstė piešimą, braižybą ir skulptūrą, vadovavo Meno kuopos dailės sekcijai ir ugdė jaunuosius menininkus. Darbo Panevėžio gimnazijoje metai sutapo su skulptoriaus produktyviausiu kūrybos laikotarpiu. Panevėžyje Zikaras sukūrė daugelį Nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: Laisvės statulą, Knygnešio skulptūrą, pirmąsias lietuviškas monetas, bareljefą Nežinomo kareivio kapui, daugelio iškilių valstybės veikėjų biustus bei bareljefus. 1928 metais Kaune pastatytą „Laisvės“ statulą Zikaras sukūrė Panevėžyje 1921-aisiais. Tais pačiais metais sukurtas ir reljefas paminklui „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Kaune. Kuriant šį darbą pozavo gimnazistė Marija Ramanauskaitė. Panevėžio gimnazijos sporto salėje Juozas Zikaras sukūrė ir žymiuosius biustus: dr. J. Basanavičiaus (1923 m.), V. Kudirkos, S. Daukanto (abu 1924 m.) – vėliau šie kūriniai papuošė Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelį Kaune. Tai buvo valstybiniai užsakymai, tačiau Zikarui teko kurti ir privačių asmenų atvaizdus: K. Račkausko-Vairo (1921 m.), J. Šliūpo, M. Songailos, K. Slieko (visi 1922 m.). Pirmieji Panevėžyje sukurti reljefai mitologine tema: „Frančeska da Rimini pragare“ (1919 m.), „Jūratė ir Kastytis“ (1922 m.). Iš visų figūrinių bareljefų išsiskiria 1928 m. sukurta „Moderniška madona“. Šis religinio pobūdžio kūrinys sukėlė nemažą visuomenės susidomėjimą. Nesvetima Panevėžio laikotarpio kūrybai ir socialinė tematika, kuri geriausiai atsispindi reljefuose „Ant vieškelio“ (1920 m.), „Bedarbis“ ir „Be vietos“ (1926 m.), bei „Prie valstybės lovio“ (1928 m.). Zikaras kūrė ir simbolinio pobūdžio kūrinius: „Lietuvaitė“, „Sapnas“ (abu 1923 m.), „Svajonė“ (1926 m.). Beje, „Lietuvaitės“ skulptūrai pozavo Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytoja E. Jasinskaitė. Tarp bareljefų sutinkame ir keletą religinio pobūdžio kūrinių: „Kristus“ (1922 m.), „Šv. Kazimieras“ (1928 m.).

Už monetų sukūrimą honorarą gavęs Zikaras pasistatė namą Panevėžyje (P. Puzino g.). Jį suprojektavo inžinierius A. Gordevičius. Gyvendamas Panevėžyje, J. Zikaras bendravo su žymiausiais miesto inteligentais: J. Linde-Dobilu, M. Grigoniu, Panevėžio vyskupu K. Paltaroku.

1928 m. spalio 10 d. J. Zikaras, kviečiamas tuometinio Švietimo ministro K. Šakenio, persikėlė į Kauną ir nuo 1929 m. dėstė Kauno meno mokykloje. Čia tuo metu dirbo garsūs kūrėjai: A. Žmuidzinavičius, K. Sklėrius, P. Kalpokas, J. Janulis bei kiti.

Nuo 1926 m. skulptorius aktyviai dalyvavo meno parodose Lietuvoje ir užsienyje. Didžiausio atgarsio sulaukė 1937 m. Tarptautinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje pristatytas lietuviškos sodybos maketas, už kurį Zikarui buvo įteiktas Grand Prix. Jau gyvendamas Kaune, 1931 m. Zikaras sukūrė M. K. Čiurlionio ir V. Dubeneckio antkapinius paminklus, daktaro Vl. Kuzmos bei dramaturgo P. Vaičiūno portretus, kanauninko dr. J. Tumo-Vaižganto ir operos dainininko Kipro Petrausko medalionus, Vytauto Didžiojo biustą bei reljefą „Vytautas prie Juodųjų jūrų“. Neužmiršo menininkas ir Panevėžio – Lietuvos Banko Panevėžio skyriaus pastatui sukūrė dekoratyvines skulptūras „Atlantai“ (12 vienetų), rozetę banko operacijų salėje ir ornamentinį pagražinimą su Vytimi Respublikos gatvės fasade. Kaip liudija išlikę dokumentai, sutartis dėl šių darbų atlikimo pasirašyta 1931 m. sausio 2 d. tarp Lietuvos banko valdytojo J. Paknio ir J. Zikaro. Darbus įsipareigota atlikti iki 1931 m. gegužės 1 d. Pagal šią sutartį Zikaras turėjo pats samdyti darbininkus ir pirkti medžiagas. Bankas įsipareigojo tik aprūpinti skulptorių dirbtiniu granitu. Komisija visus darbus priėmė 1931 m. liepos 17 d. Už šį darbą skulptoriui buvo sumokėta 13 tūkstančių 500 litų.

Dar gyvendamas Panevėžyje, skulptorius Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai sukūrė gipsinę Kristaus Karaliaus skulptūrą (1926 m.). 1935 m. Panevėžio šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai sukūrė vyskupo K. Paltaroko medalioną. Be minėtojo, šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią puošia dar trys skulptoriaus darbai: bareljefas „Kristaus galva“ (1927 m.), skulptūra „Kristaus galva“ (1927 m.) bei vyskupo Pranciškaus Karevičiaus medalionas (1927 m.).

Kaune, šalia Meno mokyklos, paties Zikaro statytame name, nuo 1933 m. gyveno visa skulptoriaus šeima: J. Zikaras, jo žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė ir keturi jų vaikai: Vaidutis, Teisutis, Vainutis bei Alytė. Skulptorius šiuose namuose gyveno iki savo mirties. 1944 m. Juozui Zikarui buvo suteiktas profesoriaus vardas. Zikarų šeimos likimas buvo tragiškas. Antrojo pasaulinio karo metais visi trys sūnūs pasitraukė į JAV bei Australiją. Į Australiją pasitraukęs Teisutis Zikaras taip pat buvo skulptorius. Lietuvoje likusius šeimos narius persekiojo okupacinė sovietų valdžia. 1944 m. lapkričio 10 d. skulptorius Juozas Zikaras mirė tragiškomis aplinkybėmis, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Po jo mirties Kaune liko gyventi žmona ir duktė. 1959 m. Alytė Zikaraitė pirmame namo aukšte, tėvo dirbtuvėje, įrengė nedidelį, pusiau slaptą muziejų, skirtą J. Zikaro darbams. Testamentu visą namą bei jame esančius tėvo darbus A. Zikaraitė paliko Nacionaliniam M. K. Čiurlionio muziejui. 1999 m. šiame name įkurtas memorialinis muziejus. Juozo Zikaro memorialinį muziejų sudaro šeimos gyvenamosios patalpos, dailininko dirbtuvė bei prie namo esantis sodelis. 1972 m. skulptoriaus gimtinėje Paliukų kaime (Panevėžio r.) buvo atidarytas memorialinis muziejus.

Juozas Zikaras buvo gerbiamas ir žinomas visoje šalyje, tačiau iki pat tragiškos mirties jis išliko kuklus, be galo mylintis savo darbą žmogus. Skulptoriaus J. Zikaro kūriniai yra neatsiejama lietuviškosios tapatybės dalis.

Nuotraukose:

1. Skulptoriaus J. Zikaro gimtinė Panevėžio r., Paliukų k. (T. Stasevičiaus nuotr.)

2. Skulptorius J. Zikras su Panevėžio valstybinės gimnazijos Meno kuopos dailės sekcijos nariais, 1923 m. (Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos Istorijos muziejaus rinkinių nuotr.)

3. Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje projektas. 1926 m., atvirukas (L. Balčiūno privačios kolekcijos nuotr.)

4. Žymioji J. Zikaro sukurta Laisvės skulptūra (1921 m., Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos Istorijos muziejaus rinkinių nuotr.)

5. Knygnešys. 1928 m. (Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių. T. Stasevičiaus nuotr.)

Voruta. – 2011, lapkr. 26, nr. 22 (736), p. 7.

Kultūros paveldas , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra