Skrydis į Lietuvą

Autorius: Data: 2014-04-01, 15:46 Spausdinti

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui, nuo 2008 metų buvo surengti septyni tarpmokykliniai patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai, daugiausiai turėję LR Seimo paskelbtų metų atitikmens turinį. Juose dalyvavo miesto bendrojo lavinimo (gimnazijų) vyresnių klasių mokiniai. Mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio jubiliejų, Laisvės gynimo ir didžių netekčių atminties metus, Lietuvos Nepriklausomybės kovų herojiškumą, tautinės krikščioniškos savimonės pasireiškimą sovietinės okupacijos metais, LKB Kronikos ir kitų nelegalių leidinių vaidmenį demaskuojant sovietinės valdžios melą, tikinčiųjų persekiojimą, jos vykdytą rusinimo politiką.

 

Praėjusieji metai buvo paskelbti 1863 metų sukilimo bei Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą jubiliejinio minėjimo metais. Šia tematika, naudojant vaizdines priemones, surengėme atviras pamokas, pavadintas „Skrydis į Lietuvą“, miesto „Saulės“ ir „Rasos“ gimnazijose, J. Urbšio katalikiškoje, J. Grušo meno, Stasio Lozoraičio vidurinėse mokyklose ir Šv. Pranciškaus mokykloje. Surengėme pažintines popietes Palemono ir Petrašiūnų bendruomenėse.

Minėtas temas su tokiu pat pavadinimu – „Skrydis į Lietuvą“ akcentavome ir praėjusių metų gale surengtame tarpmokykliniame istorijos konkurse. Jame norėjome labiau atkreipti dėmesį į 1863 metų sukilimo pobūdį, jo pasekmes, sukilimo žiaurų numalšinimą, atsiradusią „koriko“ sąvoką, sustiprėjusią rusifikavimo politiką, spaudos draudimą, vieno iš sukilėlių vadų – kunigo Antano Mackevičiaus keltą tautos apsisprendimo teisę, nuolatinį mūsų tautos stengimąsi ištrūkti iš pavergėjų gniaužto, su idealizmo sparnais pakilti į Lietuvą. Prisiminėme ir Mykolaičio Putino sovietiniais metais parašytus „Sukilėlius“, kur gale knygos rašytojas Lietuvos Revoliucinio Skyriaus lūpomis, muravjovininkams nužudžius kunigą Išorą, išsakė nepaprastai tuo metu drąsią mintį– sukilimas turi būti tęsiamas. Tai skambėjo tada tarsi simbolinis raginimas nesitaikstyti su pavergėju, neišsigąsti, o tais pačiais idealizmo sparnais pasiaukojamai skrieti į Lietuvos laisvę. Šį skrydį, tik į prieškario laisvą Lietuvą savo garsiajame Testamente pažymėjo ir Atlanto nugalėtojai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas – mes skrisime į Lietuvą. Šie skrydžiai, kuriuos lydėjo didelis pasišventimas bei pasiaukojimas vienaip ar kitaip žadino patriotinę mintį, teikė temas mūsų tautos kūrybinėms pajėgoms, atliko tam tikrą vaidmenį Lietuvos atgimimo procese.

Visuose mūsų rengtuose istorijos konkursuose aktyviai dalyvavo Juozo Grušo meno vidurinė mokykla, Stasio Lozoraičio ir Juozo Urbšio vidurinės mokyklos, Pilėnų pagrindinė mokykla, Jono Pauliaus II, VDU „Rasos“, Jono Jablonskio, „Aušros“, Šv. Mato, Jono Basanavičiaus ir „Saulės“ gimnazijos. Gaila, kad šiuose konkursuose tik vieną ar du kartus dalyvavo Rokų ir Šančių vidurinės mokyklos, Aleksandro Puškino ir „Varpo“ gimnazijos. Nė karto nedalyvavo Jurgio Dobkevičiaus ir Vaižganto vidurinės mokyklos.

Tarpmokyklinis istorijos konkursas „Skrydis į Lietuvą“ įvyko Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje, o jo aptarimo popietę, maloniai sutikus miesto merui Andriui Kupčinskui ir administracijos direktoriui Dainiui Ratkeliui, parengėme miesto savivaldybės didžiojoje salėje.

Konkurse dalyvavo 40 mokinių, atstovavusių 3 pagrindines ir 3 vidurines mokyklas bei 11 gimnazijų.

Konkurso užduotį sudarė trijų dalių klausimynas. Iš viso galima buvo surinkti 50 taškų. Vidutiniškai vienas mokinys surinko 32 taškus – 64 procentus galimų. Dauguma mokinių teisingai nurodė sukilimo bendrą tikslą, Muravjovo vaidmenį malšinant sukilimą, kunigo Antano Mackevičiaus kunigavimo vietą, draudimą spausdinti lotyniškomis raidėmis knygas, rusifikavimo politikos esmę, sukilimo vadus, Dariaus ir Girėno pilotuojamo lėktuvo skristi per Atlantą pakilimo vietą, skrydžio finansavimo šaltinį, lakūnų lėktuvo pavadinimą. Tačiau kai kurie mokiniai neatpažino Stepono Dariaus nuotraukos, tik pusė mokinių žinojo, kad Darius ir Girėnas skraidino į Lietuvą laiškus, nutiesdami iš Šiaurės Amerikos oro pašto kelią. Tiek pat mokinių teisingai nurodė aukštosios mokyklos rūsį, kuriame buvo paslėpti mūsų didvyrių balzamuoti kūnai. Gaila, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (buvusio instituto) vadovybė nepanoro tos autentiškos vietos išsaugoti – ji buvo sunaikinta, išardyta ir greta buvusi Atlanto nugalėtojų relikvinė ekspozicija. Kauno savivaldybei vadovavusių liberalų iniciatyva buvo užkasta išlikusi Dariaus ir Girėno mauzoliejaus požeminė dalis Senosiose miesto kapinėse. Labiau istorinio paveldo saugotojams rūpėjo išsaugoti sovietinių okupantų simbolius ant Vytauto Didžiojo tilto negu savo tautos reliktą.

Minimame konkurse daugiausiai taškų, atsakęs į 43 pateiktus klausimus (83 proc.) surinko Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos antros klasės gimnazistas Kazimieras Buškus (mokytoja Vaida Godaitė), dvi antrąsias vietas pasidalijo, surinkę po 39 taškus ( 78 proc. galimų) Jono Basanavičiaus gimnazijos antros klasės gimnazistas Jonas Ribikauskas ( mokytoja Dainora Budreikienė) ir VDU „Rasos“ gimnazijos antros klasės gimnazistas Paulius Čeponis (mokytoja Jolita Mitrulevičienė). Trečiosios vietos atiteko Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos 10 klasės mokinei Gretai Juknaitei (mokytoja Silva Poškuvienė), KTU gimnazijos pirmos klasės gimnazistams Dominykui Sargūnui bei Aušrai Bukniutei (mokytoja Jūratė Jarmalauskienė), Jono Jablonskio gimnazijos pirmos klasės gimnazistui Laurynui Miknevičiui (mokytoja Inga Račaitytė) ir antros klasės gimnazistei Martynai Mingaudaitei (mokytoja Renata Gimžūnienė).

Konkurso laimėtojams buvo įteiktos atminimo dovanėlės, Padėkos raštai. Nugalėtojus gražiai pasveikino Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas, savivaldybės tarybos Švietimo ir sporto komiteto narys Algimantas Kurlavičius, miesto savivaldybės mero pirmasis patarėjas Zenonas Abramavičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir kt.

Rengiant konkurso programą ir kitą konkursinę medžiagą nuoširdžiai talkino, negailėdami savo laisvalaikio konkurso komisijos nariai – Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Silva Poškuvienė, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Vinanta Gulbinienė, istorikas Darius Juodis. Organizacinei komisijai sumaniai vadovavo Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina ir jos pavaduotoja Vida Sinkuvienė.

Konkurso aptarimo popietę prasmingai nuspalvino Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų dainorėliai.

Šiemet numatome surengti savo krašto istorijos pažinimo konkursą, susijusį su Baltijos kelio minėjimu, su Lietuvos Sąjūdžio žingsnių eiga. Šiais metais ryškiau turėtų būti pagerbtos ir Lietuvos partizaninio karo vado – ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto 105-osios gimimo bei jo žūties 60-osios metinės ir Prezidento Antano Smetonos gimimo 140-osios metinės. Turėtume dažniau prisiminti ir Mažąją Lietuvą – Kristijono Donelaičio kūrybinę dvasią.

Savo kilnių darbų skrydžiu pasveikinkime pavasarėjančią Lietuvą.

Zigmas Tamakauskas –

Konkurso vertinimo komisijos ir Lietuvos

Sąjūdžio Kauno skyr. Švietimo komiteto pirmininkas.

 

 

Kaunas , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra