Skaudžios temos ataidai

Autorius: Data: 2012-11-21, 10:50 Spausdinti

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius

Visad žinojau Goethes institutą aktyviai mūsų kultūros lauke veikiant, o pastaruoju metu patyriau ir pačią Vokietijos ambasadą esant atvirą bendrystei (bent jau su vokiečių kalbą šiek tiek išmanančiais), kartais surengiant kokį teminį vakarą bei pakviečiant vokiečių kultūros bičiulius į svečius pas save. Įdomu, gal ir simptomiška (kaip Vokietijos drąsinimosi prabilti ir apie jos piliečių patirtas negandas Antrajam pasauliniam karui baigiantis ir po jo), kad du paskutinieji renginiai – filmų peržiūros – buvo skirti skaudiesiems istorijos klausimams. 2012 m. rugsėjui baigiantis pažiūrėjome meninį J. Herzo filmą „Habermano malūnas“ (Vokietijos-Austrijos-Čekijos koprodukcija), per šeimos likimą gvildenusi negailestingą Sudetų krašto čekų kerštą vietiniams vokiečiams Antrajam pasauliniam karui pasibaigus.

Šįkart (lapkričio 19 d.) buvome pakviesti į dokumetinio filmo peržiūrą, tiesa, ne premjerinę – Hanso-Dieterio Rutscho „Dingusieji Rytprūsiuose. Ilgas „Vilko vaikų“ kelias“ (Verschollen in Ostpreußen. Der lange Weg der „Wolfskinder“) sukurtas prieš dešimtmetį, 2002-aisiais.

Vakarą pradėjęs ambasadorius Matthias Mülmenstädt dėkojo vertėjai Kristinai Sprindžiūnaitei, kurios iniciatyva šis filmas rodytas. Jau po filmo pakalbinta ši kelinti metai Thomo Manno festivalyje vertėjaujanti (beje, puikiai, sulaukianti visuotinių komplimentų) germanistė akcentavo dabartinės Thomo Manno kuratoriumo pirmininkės Ruth Leiserowitz nuopelnus kuriant „Dingusius Rytprūsiuose…“ – filme matėme ją (dar Ruth Kibelką), talkinančią vienam iš „Vilko vaikų“, rusakalbiui p. Genrikui Čiupailo, beieškančiam savo kilmės siūlo galų. Nenuostabu, kad istorikė R. Kibelka inspiravo ir konsultavo filmo režisierių, ji yra rimtai tyrinėjusi „Vilko vaikų“ temą, išleidusi apie juos knygą.*

O paminėtasis G. Čiupailo, Vilniuje gyvenantis, neryškių pirmųjų prisiminimų iš Kionigsbergo/Karaliaučiaus kamuojamas žmogus, ir tapo filmo „pagrindiniu herojumi“ (beje, „Pasimetusius Rytprūsiuose…“ parodžius Vokietijoje atsirado p. G(H)enriko brolis). Režisierius Rutschas pakalbino ir daugiau šių tragiško likimo vokiečių, pokario pyplių, priklydusių iš bado bei teroro alinamo Karaliaučiaus krašto į, palyginti, sočią ir saugią Lietuvą, čia radusių prieglobstį, dažnai ir įvaikintų, bet kuriuo atveju gavusių „nekaltą“ pavardę – gaila, kad neturime pagrindo itin didžiuotis saviškiu altruizmu: filme nekart nuskambėjo nuoskauda, kad vaikai buvę reikalingi kaip darbo jėga… Santūriai į mano klausimą (jau po filmo), kaip apibendrintų „Vilko vaikų“ gyvenimą Lietuvoje, atsakė ir viena iš filmo herojų p. Luise Kažukauskienė: „Lietuva mums suteikė šansą išgyventi“, matyt, iš korektiškumo atsisakydama toliau komentuoti. Beje, priekaištą Vokietijai pašnekovė išsakė: ši šalis galėjusi savo tragiško likimo tėvynainiais rytprūsiečiais pasirūpinti ir anksčiau, ir labiau. Turėjau progos prisiminti prieš ketvertą metų su p. L. Kažukauskiene, kaip vokiečių bendrijos „Edelvaisas – Vilko vaikai“ pirmininke, dariusi interviu, pavadinusį jį „Gimimo vieta: Kaliningradskaja oblast“ – kalbėta ir apie biurokratines kliūtis, dėl kurių daugelio rytprūsiečių dokumentuose išlikęs toks įrašas (besidomintieji „Lietuvos evangelikų kelyje“ publikuotą pokalbį gali surasti internete**).

O įspūdžius iš nelinksmus apmąstymus inspiravusio vakaro norėčiau užbaigti ne į temą optimistiškai. Ambasadorius p. Mülmenstädt, paklaustas, kaip jam patinkanti Lietuva, atsakė, kad tai puiki – maža, bet miela – šalis, jis galįs išsakyti tik vieną priekaištą: mes turėtume labiau didžiuotis tuo, ką pasiekę…

* Kibelka, Ruth.Vilko vaikai : kelias per Nemuną / Ruth Kibelka ; iš vokiečių kalbos vertė Rūta Savickaitė. – Vilnius : Baltos lankos, [2000] (Vilnius : Vilspa). – 199.

** http://liuteronai.lt/video/kelias/2008_06.pdf

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. L. Kažukauskienė, 2008 m.

2. Susitikimas su vokiečių rašytoju Eugenu Ruge šiemetiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje; renginio moderatorė Ruth Leiserowitz (kairėje), vertėja Kristina Sprindžiūnaitė (dešinėje)

3. Susitikimas su Frido Mannu

Voruta. – 2012, gruod. 8, nr. 25 (763), p. 13.

Kultūra , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra