Skarulių bažnyčią Jonavos rajone saugos valstybė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šventos Onos atlaidais garsėjančios Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas Jonavos rajone kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu paskelbtas saugomu valstybės.
 
Siekiant išsaugoti šią kultūros vertybę bei ją supantį kraštovaizdį parengtas komplekso teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Bus saugomas 35,56 hektaro plotas.
 
„Greta paveldo objekto vykstanti intensyvi pramoninių ir ūkinių teritorijų plėtra kelia grėsmę ne tik bažnyčios statinių kompleksui, bet ir kitiems išlikusiems Skarulių kaimo autentiškiems reliktams – kelių trasoms, pavienėms senosioms sodyboms, aikštei priešais bažnyčią, kelių apželdinimo fragmentams, kurie taip pat yra vertingi istorinio-kultūrinio kraštovaizdžio elementai. Todėl apsaugos zona buvo būtina“, – teigiama KPD pranešime.
 
Skaruliai yra istorinė gyvenvietė, daug senesnė už Jonavą. Tačiau šis didelis gatvinis kaimas sunyko dėl pernelyg gyvenimui užterštos aplinkos, kai 1965 metais netoliese buvo pastatyta Jonavos azotinių trąšų gamykla.
 
Šventovės istorija prasidėjo 1522 metais, kai keli bajorai tuomet dar Lipnikais vadintoje vietovėje pastatytai nedidelei medinei bažnyčiai užrašė Lipnikų dvarą. XVI amžiaus pabaigoje Lipnikai atiteko turtingų Lietuvos magnatų Skarulskių šeimai ir tapo Skaruliais.
 
Kauno bajorų maršalka Andriejus Skarulskis 1582-1584 metais lydėjo kunigaikštį Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį į Palestiną. Už paramą Jeruzalėje veikiančioms katalikų bažnyčioms jam kartu su kitais palydos didikais buvo suteiktas Šv. Kapo riterio titulas ir ordinas.
 
A. Skarulskio padėkos Dievui už kelionėje patirtą globą ir atminimo ženklu tapo nauja mūrinė bažnyčia, 1620-1622 metais iškilusi Skaruliuose ir dedikuota Šv. Onai. Bažnyčia smarkiai nukentėjo per karą su Švedija ir Maskva, tačiau A. Skarulskio sūnus Rapolas Zigmantas pasirūpino ją atstatyti, užsakė perlieti Rusijos kareivių sudaužytą varpą. Tai 1670-aisiais atliko garsiausias Lietuvos varpų meistras Jonas Delamarsas.
 
Prie pagrindinių bažnyčios vertybių priskiriamos dvylikos apaštalų ir Nukryžiavimo grupės skulptūros – didžiausias išlikęs to meto skulptūrų kompleksas Lietuvoje. 2005-2006 metais Kultūros paveldo departamentas skyrė 43,1 tūkst. litų Šv. Petro bei Šv. Jono Evangelisto medinėms skulptūroms restauruoti ir konservuoti.
 
Bažnyčioje taip pat apstu metalo dirbinių – krucifiksų, žvakidžių, votų, liturginių reikmenų. Vertingos ir rokokinės alavinės bažnyčios didžiojo altoriaus žvakidės.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: Šventovės istorija prasidėjo 1522 metais

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra