Pagrindinis puslapis Lietuva Mažoji Lietuva Skalvių žemėje, Pagėgių savivaldybėje, prie Nemuno, Tilžės ir Ragainės…

Skalvių žemėje, Pagėgių savivaldybėje, prie Nemuno, Tilžės ir Ragainės…

Pagėgių savivaldybė, įkurta 2000 metais, stengiasi neatsilikti nuo senųjų savivaldybių ir rūpinasi Mažosios Lietuvos kultūros paveldu bei jo išsaugojimu ir pritaikymu  įvairiems kultūros bei socialiniams poreikiams. Pavyzdžių yra pakankamai ir pokalbį  su meru Virginijumi KOMSKIU norisi pradėti nuo Lietuvos istorijoje gerai žinomų Bitėnų, kurie yra šalia Tilžės ir Ragainės, tik kitoje Nemuno pusėje.

Voruta: Daugelį metų buvo siekiama atkurti visą Jankų sodybą Bitėnuose, tačiau trukdė privatiems asmenims priklausantys statiniai. Iš štai šiemet Pagėgių sav. Tarybą  paskelbė gerą žinią –statiniai  išperkami  ir sodyba – muziejus bus vientisas ansamblis.  Kaip  tai pavyko padaryti?
Pirmiausia, kalbėdamas ne kaip politikas, o kaip savo kraštą mylintis ir jo gerovei dirbantis žmogus, noriu pasakyti, kad to visada siekė ir visą gyvenimą šiam reikalui paskyrė gerbiama mūsų krašte ir visoje Lietuvoje žmogus aušrininko, spaustuvininko, Mažosios Lietuvos šviesuolio, Tilžės akto signataro Martyno Jankaus vaikaitė, šviesios atminties Pagėgių krašto garbės pilietė Eva Jankutė – Gerola. Ši moteris mylėjo savo protėvių žemę, stengėsi dėl jos, na o mes Pagėgių krašto bendruomenė, šildėmės toje jos meilės tėvynei šilumoje ir stengėmės, kiek tik galima prisidėti prie E. Jankutės darbų ir iniciatyvų įgyvendinimo. Nes viskas, ką darė ponia Eva, tarnavo krašto garsinimui, Mažosios Lietuvos, jos kultūrinio, istorinio paveldo puoselėjimui ir gerosios naujienos apie kraštą sklaidai. Na, o kalbėdamas kaip politikas, savivaldybės vadovas galiu pasakyti, kad džiaugiuos sklandžiu savivaldybės tarybos darbu, jo narių supratingumu, kurie pritarė sodybos suvienijimo idėjai, įžvelgė būtinybę tęsti ir plėtoti Martyno Jankaus muziejaus veiklą, kurią itin ribojo privačių asmenų interesai. Prieš savaitę įvykusiame Tarybos posėdyje buvo nutarta sodybą pirkti. Žinoma, pastatų sutvarkymas, pritaikymas visuomenės reikmėms užims laiko, tačiau, pasak muziejaus direktorės, jau rengiama etnografinė ekspozicija, jau drąsiau galima planuoti edukacines veiklas, masiškesnius renginius ir pan.

Jūsų savivaldybė rūpinasi ir  Mažosios Lietuvos panteonu – kapinėmis Bitėnuose, kur palaidoti žymiausi Mažosios Lietuvos valstybės, politikos ir kultūros veikėjai.. Lapkričio pabaigoje, minint Tilžės akto dieną  ( lapkričio  30 d.) atidengėte kenotafą Enziui Jagomastui  ir Tižės akto signatarams (išvardintos visos pavardės).
Taip, Pagėgių savivaldybės administracijos rūpesčiu bei pasitelkus pagalbon žymiuosius architektus, Mažosios Lietuvos mylėtojus Mariją ir Martyną Purvinus pastatyti du kenotafai, kaip atminimo ir gilios pagarbos ženklai mūsų krašto ir visos mažosios Lietuvos šviesuoliams. Taip pat kapinaičių pradžioje tomis pačiomis iniciatyvomis pastatyti du suoleliai garbiesiems protėviams Liudvikui Rėzai ir Mažvydui.  Patikinu, kad suolelių atsiras ir daugiau. Taip pat šioje Jūsų paminėtoje šventėje buvo labai smagus momentas, kai galėjome gyvai prisiliesti prie anų laikų, kažkuria prasme prie čia gulinčių šviesuolių, nes pirmą kartą Lietuvą ir Bitėnus aplankė ir šiame paminėjime dalyvavo jauniausio Tilžės akto signataro Valterio Didžio anūkas Martynas, architektūros mokslų magistrantas atvykęs iš Australijos, kur gyvena su puikiai lietuvių kalbą ir meilę tėvynei išsaugojusiais tėvais ir trimis seserimis. Vaikinas padėjo simbolinį žiedelį ant garbiojo senelio kapo, nusipaveikslavome. Buvo tikrai jautrus ir daug ką bylojantis momentas.

Lapkričio viduryje Vilkyškiuose surengtas Pagėgių krašto turizmo informacijos centro atidarymas. Ir ne tik. Dar pasirašyta šio centro ir Tilžės miesto turizmo informacijos centrų bendradarbiavimo sutartis. Kaip tai pavyko padaryti sunkiomis geopolitinėmis sąlygomis?
Taip, sąlygos ne itin šiuo metu palankios tiek draugystės, tiek ekonominiams ryšiams, tačiau, kaip žinia, kiekviena valstybė turi pasienio ruožą, pasienio kaimynus, su kuriais galima pyktis, juos ignoruoti arba draugauti. Mes renkamės pastarąjį kelią – reikia bendrauti, bendradarbiauti, juolab, kad Mažoji Lietuva ir visas Karaliaučiaus kraštas, kuriame aktyviai veikia lietuvių bendruomenės, ir šiuo metu gyvena per 20 tūkstančių lietuvių, yra ta pati istorinė prūsų žemė. Mus jungianti istorinė praeitis, tautinė bendrystė persiduoda iš kartos į kartą ir ilgai dar neišnyks. Pagėgių savivaldybė yra pasirašiusi kultūrinio bendradarbiavimo sutartį su Tilžės (dabar Sovetskas) savivaldybe, keičiamasi kultūrinėmis delegacijomis, dalyvaujame vieni kitų miesto šventėse, organizuojami bendri sportiniai renginiai ir kt. Pagėgių krašto turizmo informacijos centro atidarymas buvo inspiruotas Pagėgių savivaldybės administracijos ir partnerių iš Sovetsko miestų vykdomo tarptautinio projekto „Turizmo informacijos sistemos ir kultūros plėtra Pagėgių-Sovetsko regione“. Naujam Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų 2014-2020 metų laikotarpiui planuojama pratęsti konstruktyvią partnerystę ir vykdyti kitus naudą krašto gerovei nešančius projektus. Turime apžvalginėms išvykoms skirtą turistinį laivą, kuriuo galbūt galėtume pasiekti ir Karaliaučiaus žemę, abiejose Nemuno pusėse planuojama rengti paraiškas dviračių takų aplink miestus įrengimui, kirba ir daugiau gražių idėjų, kurios tegul lieka intriga ateičiai.

Aplink Pagėgius gausu dvarų, kurie yra tikras kultūros paveldas, tikras kultūros turtas.  Kai kurie restauruojami, pvz. Vilkyškių dvaras, kuriame įsikūrusi seniūnija  ir Pagėgių krašto vietos veiklos grupė. Tačiau garsusis Šereiklaukio dvaras  galėtų būti įspūdinga poilsio ir turizmo vieta prie Jūros ir Nemuno  santakos. Atrodo, kad šis tas buvo daroma, tačiau ar neketinate sugrįžti prie dvaro rūmų atstatymo ar jo pritaikymo kitiems poreikiams , o ne tik butams kaip kad dabar yra…
Taip jau atsitiko, kad likę trobesių pamatai privatūs. Išpirkti sklypus reikalingos lėšos ir, žinoma , politinė valia. Priimdami vienokį ar kitokį sprendimą politikai pirmiausia atsižvelgia į ekonominę bei nematerialiąją, kitaip tariant, dvasinę grąžą. Investuoti lėšas šiuo metu turime į gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, į objektus, kurie tiesiogiai veikia žmogaus kasdienio gyvenimo gerovę. Tačiau atsakingai patikinu, kad paveldo objektų atstatymas, yra taip pat svarbi sritis, kuri tarnauja krašto žinomumui ir, svarbiausia, unikalumo, išskirtinumo išsaugojimui. Ir šiuo klausimu politikai taipogi sutaria, kad būtina skirti deramą dėmesį.

Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia  sovietmečiu buvo paversta grūdų sandėliu, o dabar joje  ne tik meldžiamasi, bet ir rengiami vargonų muzikos festivaliai. Kokiu būdu pavyko  sutvarkyti išniekintą bažnyčią, gražinti ją ne tik tikintiesiems, bet ir visai Vilkyškių bendruomenei?
Šiemet Pagėgių savivaldybė apdovanota garbingu apdovanojimu „Auksinė krivūlė 2014“, nominacijoje „Už bendruomeniškumo sklaidą“. Manau, kad esame tikrai verti šio aukšto įvertinimo. Bendruomeniškumas, jo aktyvinimas, skatinimas pasireiškia visose savivaldybės veiklos srityse: planuojant metų biudžetą, išklausomi visi turintys idėjų sukurti ir padaryti kažką naudingo savo kraštui. Svarstant vietinių kelių tvarkymui skirtų lėšų paskirstymą kviečiami pagrindiniai seniūnijų keliukų naudotojai – ūkininkai. Darni bendrystė su seniūnijomis, seniūnaičiais, nevyriausybinėmis organizacijomis, klubais duoda savo apčiuopiamų vaisių: vykdomi įvairūs projektai erdvėms gražinti, veiklai vystyti ir paslaugoms teikti bei atliekami įvairūs bendri darbai, kuriems ne visada reikia piniginių lėšų, o dažnai tik darnaus darbo, geranoriškumo, kaimyniškumo. Taip pat rengiamos puikios kaimų šventės, pripildytos šilto bendravimo, jaukaus kaimyniškumo.
Sutvarkyta gausybė kaimų viešųjų erdvių, pritaikytų tiek senjorams pailsėti, tiek jaunimui aktyviai praleisti laisvalaikį.  Vietos veikos grupė „Pagėgių kraštas“ geranoriškai globoja visas turinčias idėjų ir noro veikti organizacijas, kaimų bendruomenes. Savivaldybė visada palaiko šias iniciatyvas ir yra pagrindinė įvairių projektų įgyvendinimo rėmėja (lėšos, techninės priemonės, žmogiškieji ištekliai, bendros talkos ir kt.). Kalbant apie kulto objektus, bažnyčias, maldos namus, koplyčias ir kt. reikia vėlgi pripažinti didelį vietos bendruomenių indėlį, išskiriant prioritetus, teikiant nuomones bei iniciatyvas Vietos veiklos grupei. Džiugu, kad jau beveik visos bažnyčios Pagėgių krašte sutvarkytos, na o Jūsų paminėta Vilkyškių bažnyčia, tiksliau iniciatyvus jos klebonas Mindaugas Kairys „išaugino“ bažnytinę veiklą į šviečiamąją, ugdomąją, žinomą jau ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ir tuo galima tik didžiuotis ir džiaugtis.

Panemunės miestas yra buvusios Tilžės, Mažosios Lietuvos kultūros centro, dalis ir atkūrus Lietuvos valstybę tapo jos įvaizdžiu. Miestas turi dvi gatves ir norėtų atrodyti gražiau. Ko čia galima tikėtis? Ką ruošiatės daryti?
Nenorėčiau sutikti su mintimi, kad Panemunėje nesitvarkoma. Šiuo metu ten itin aktyviai veikia bendruomenė, vadovaujama tvarkingos iniciatyvios pirmininkės Virginijos Lauciuvienės, kurios pastangomis bei iniciatyva plečiasi gėlynai, tvarkomos viešosios erdvės, vykdomi želdinimo darbai. Žinoma, miestelio nepuošia neveikiančios įmonės, tačiau seniūnas rūpinasi šių objektų aptvėrimu, švara aplink juos, žolės šienavimu ir pan. Naujai statomas tiltas per Nemuną dar labiau pasitarnaus šio pasienio miestelio patrauklumo didinimui, gražėjimui, nes „nusikreips“ sunkiasvoris transportas, kurio keleiviai ir vairuotojai ir yra pagrindiniai gyvenvietės šiukšlintojai. Šiemet Panemunėje išasfaltuota pagrindinė gatvė, kitąmet, planuojama taip pat skirti lėšų gatvių sutvarkymui. Daryti, kažką keisti, puošti gyvenvietes, atstatinėti objektus neina greit. Nors ir lėtesni, tačiau užtikrinti žingsniai, turbūt, visada duoda daugiau naudos.

Dėkoju už pokalbį. Linksmų ir palaiminų Kalėdų Jums ir Jūsų šeimai.

Kalbėjosi
Juozas VERCINKEVIČIUS
Pagėgių sav. ir autoriaus nuotr.

Naujienos iš interneto