Skaitytojus pasiekė aštuntasis žurnalo-almanacho „Rambynas“ numeris

Autorius: Data: 2015-10-27, 15:57 Spausdinti

Skaitytojus pasiekė aštuntasis  žurnalo-almanacho „Rambynas“ numeris

Jau aštunti metai iš eilės rugsėjo pabaigoje Mažosios Lietuvos kultūrai, gamtai ir istorijai neabejingą visuomenės dalį pasiekia  gausiai iliustruotas žurnalas-almanachas „Rambynas“. Pradėtas nuo gražios idėjos, gimusios ant paties Rambyno kalno,  pirmą kartą 2008 m.  realizuotas vietinių entuziastų ir tarptautinių lėšų dėka, šiandien jis išsivystė į visuomenėje pripažintą, prenumeruojamą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalinai finansuojamą, Mažosios Lietuvos etnoregioną atstovaujantį  periodinį leidinį.

 Malonu pasidžiaugti, kad leidinys įsitvirtino ir pripažįstamas kultūrinėje plotmėje. Konkurso tvarka jau penki metai iš eilės šio žurnalo bazėje vykdomam spaudos projektui „Rambynas-Mažosios Lietuvos etnoregiono savitumo išsaugojimui“ skiriamas SRTRF dalinis finansavimas: 2011-skirta 6,0 tūkst. Lt, 2012 m. – 6,0 tūkst. Lt, 2013 m. – 10,0 tūkst. Lt, 2014m. – 10,0 tūkst. Lt, 2015 m. – 3,0 tūkst. Eur.

Džiugu, kad leidinys remiamas ir vietinių Pagėgių krašto verslininkų, kurie taip palaiko krašto identiteto sklaidą. Į žurnalo parengimo leidimui darbus pastaruoju  metu įsijungia vis daugiau vietinių krašto entuziastų: leidinį maketuoja vietiniai dizaineriai iš Rukų, Tauragės, straipsnius redaguoja pagėgiškė lituanistė. Žurnalas ne tik platinamas per Lietuvos paštą  (prenumeruojamas), bet ir parduodamas Rambyno regioninio parko lankytojų centre (adresas: Nemuno g. 4, Bitėnų kaimas, Pagėgių saviv.).  Kasmet organizuojami žurnalo pristatymai, susitikimai su autoriais. Paskutiniuose penkiuose numeriuose (4- 8) spausdinama žurnalo straipsnių santrauka vokiečių kalba, nes leidinys turi pasisekimą ir išeivijos lietuvių tarpe.

  Leidėjas Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, pagrindinis partneris-Rambyno regioninio parko direkcija bei redakcinė kolegija  dėkoja visiems skaitantiems, besidomintiems, prenumeruojantiems ir remiantiems žurnalą bei tikisi  šito įvairiapusio palaikymo žurnalui ir ateityje.

Beje per aštuonis leidybos metus pradinis žurnalo stilius, apimtis ir  ideologinis užtaisas nepakito. Jis stiprus ir stabilus, kaip ir pats Rambynas.

Žurnalo Rambynas“ vyr. redaktorė

 Diana Milašauskienė

Nuotr. Dianos Milašauskienės

Žurnalo Rambynas-8 straipsnių santrauka

Rambyno regioninio parko vadovė Diana Milašauskienė straipsnyje “ Rambyno kraštovaizdžio draustiniui -55“ primena prieš 55 metus  įsteigtus  pirmuosius Lietuvoje gamtinius  draustinius. Vienas iš jų buvo Rambyno landšaftinis draustinis. Šiandien čia valstybinis Rambyno regioninis parkas yra kompleksinė  saugoma teritorija, reprezentuojanti  ir sauganti išskirtines regiono kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros  vertybes. Tai vieningos, puikiai išvystytos Lietuvos saugomų teritorijų sistemos dalis. Dabar Rambyno regioninio  parko  viduje  esantis Rambyno kraštovaizdžio draustinis sumažėjo plotu, bet atgimė kokybiškai. Lietuvos valstybei  ir Europos fondams finansuojant draustinis  pritaikytas pažinimui ir lankymui.

Istoriko Vytenio Almonaičio straipsnis „ Mažosios Lietuvos visuomenininkai Kristupas ir Jonas Urėdaičiai bei jų kapai“  skiriamas žymiems XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjams Kristupui (1871–1913) ir Jonui (1873–1910) Urėdaičiams. Abu jie kilę iš Mantvilaičių kaimo (dabar – Pagėgių sen.), gyveno Tilžėje. Plačiau aprašomas K. Urėdaitis, kuris buvo aktyvus „Birutės“ draugijos narys, dalyvavo politinėje veikloje. Straipsnyje taip pat plačiai aptariamos Urėdaičių šeimos kapo Jonikaičių (dabar – Pagėgių sen.) evangelikų liuteronų kapinėse nuniokojimo ir sutvarkymo aplinkybės.

Giedrė Skipitienė rašinyje “Draugystė sujungusi Kauną su Rambynu“  rašo apie  nuo 1923 m. prasidėjusią Martyno Jankaus  draugystę su pulkininko, skautų brolijos vado Juozo Šarausko šeima. J. Šarauskas organizuodavo skautų, šaulių išvykas į Jonines Rambyne, Bitėnuose vasarodavo jo vaikai. 1939 m. pavasarį, Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, M. Jankus pasitraukė į Kauną ir apsistojo J. Šarausko namuose. Pas Šarauskus buvo slepiama „Amžinoji Rambyno kalno knyga“.  J. Šarauskas  1941 m. sovietų valdžios sprendimu  sušaudytas Červenėje. Jo sūnus Algirdas ir dukra Laima toliau rūpinosi knygos išlikimu ir visą savo gyvenimą rinko nuotraukas, straipsnius apie Mažąją Lietuvą, M. Jankų, kuriuos perdavė M. Jankaus ir kitiems muziejams. Jie palaikė ryšius su M.Jankaus  vaikais ir anūkais. Tęsdami tėvo tradiciją dažnai lankydavo Rambyną, Bitėnus.

Edmundas Mažrimas straipsnyje „Pinigai ir parubežio prekyba“ paaiškina žodžio  pinigai kilmę iš germaniško pfennig. Straipsnyje trumpai aprašomi Lietuvoje ir Klaipėdos krašte funkcionavę pinigai. Užsimenama apie Romos imperijos monetas, pirmuosius lietuviškus pinigus – lietuviškus ilguosius sidabrinius lydinius, randamus archeologiniuose paminkluose. Daug vietos skirta buvusiai vienai stabiliausių pasaulyje valiutų – prieškariniam litui. 2004 m. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo įvesti eurą, tad 2015 m. sausio 1 d. litas išimamas iš apyvartos, tik šį kartą savo noru. Lito banknotai, monetos tapo ne tik pinigų, bet ir  Lietuvos istorijos dalimi.

Martynas Purvinas rašinyje „Panemunių pievų naudotojai XIX a. pabaigoje – XX a.“ apibūdina potvynių užliejamas Nemuno upės pakrančių pievas ir jų naudotojus. Autorius mini, kad šios pievos  nuo seno buvo žinomos kaip geriausios ganyklos ir šieno paruošimo vietos. Krašto ūkininkai stengdavosi  įsigyti ar išsinuomoti tokių pievų sklypus. Straipsnyje aprašomos XIX a. pabaigoje Bitėnų (Bittehnen) kaimo ūkininkų valdytos paupio pievos abiejuose Nemuno krantuose, tuomet buvusios skirtingo dydžio valdos įvairiose vietose.

 Apie projektą „Vėtrungių kelias“ rašo žurnalistė Saulina Jokubauskaitė.

Šilutės kultūros ir pramogų centras nuo 2013 metų įgyvendina kultūrinio turizmo projektą „Vėtrungių kelias”, kuris įtrauktas  į Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programą. Šiuo projektu siekiama išryškinti Mažosios Lietuvos regiono išskirtinumą per  kultūrinius išteklius – festivalius, šventes, parodas, muziejų ekspozicijas ir edukacines programas. Šiais, 2015-aisiais, „Vėtrungių kelias“ turėtų pasiekti starto liniją, tačiau jo populiarumas bei Lietuvos ir užsienio šalių gyventojų dėmesys skatina organizatorius projektą tęsti galbūt net dešimtmetį ar ilgiau.

Daugelį metų buvo manoma, kad Gėgė – savarankiška upė,  ištekanti iš Pagėgių ežero. Kęstučio Demerecko straipsnyje „Gėgė-Nemuno deltos pradžia“  įrodoma, kad Gėgė – sena Nemuno deltos šaka atitrūkusi nuo Nemuno ties Šakininkais. Tai pirmoji ir viena didžiausių deltos šakų,  palikusi likutinius ežerus Kurmežerį, Užlenkį ir Gėgės (Pagėgių) ežerą. Upės vardas, reiškiantis garsą, ypač derėjo prie nebylio Nemuno ir šnekančios Šnekės.

Eugenijus Skipitis  straipsnyje  „Mažosios Lietuvos   kultūros paveldo ženklai Smalininkų Senosios technikos muziejuje” supažindina skaitytojus su Justino Stonio 2004 m. įkurtame muziejuje esančiomis kultūros ir technikos paveldo vertybėmis. Apie 70 proc. muziejaus eksponatų J. Stonio surinktoje kolekcijoje   yra vokiečių pramonės pavyzdžiai,  19 – 20 amžių sandūroje  turėję didelę reikšmę ekonominiam ir socialiniam Mažosios Lietuvos regiono  vystymuisi.

Istorikas prof. Bronius Makauskas žurnale pristato straipsnį „ Lietuvių iškeldinimas iš III Reicho okupuoto Suvalkų krašto 1941 m.“ Antrojo pasaulinio karo priežastys buvo labai akivaizdžios. Didžiosios lotyniškosios civilizacijos vertybių katastrofa artėjo bolševikams ir nacionalsocialistams surandant vis daugiau „sąlyčio taškų“. Valstybės, turinčios galią „rikiuoti“ postversalinę Europą, gerai neįvertino ar tiesiog taikstėsi su komunistiniu ir jį vėliau pranokusiu nacistiniu totalitarizmu. Straipsnyje gvildenama žydų ir lietuvių padėtis jų mažojoje tėvynėje – pietrytiniame Suvalkų krašte, tapusiame Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos imperijų žaidimo aukomis.

Leidyklos EGLĖ direktorius Antanas  Stanevičius  skaitytojams pristato Albiną Endrių Stubrą – tvirtą lietuvininką, geraširdą žmogą, fotografijos filosofą.  Klaipėdoje 1929 metais gimęs pedagogas, fotografas, publicistas Albinas Endrius Stubra – žymiausias miesto ir krašto metrašininkas. Pasižymėjo nepaprasta energija, veiklumu, ypatinga kūrybine intuicija. Reportažinės nuotraukos alsuoja emociniu magnetiniu lauku. Daugelį jų galima surasti internete – tuo pasirūpino tėvo atminimą ir jo kūrybinį palikimą gerbiančios dukros.

Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė straipsnyje  „Paskutiniai pavakariai (Palaunagė)“ su skaitytoju  dalinasi kraštotyrinėmis, kulinarinėmis žiniomis. Rugpjūčio 24 d., Šv. Baltramiejaus diena,  dar vadinama gandrų išskridimo diena. Tą dieną ūkininkai samdiniams duodavo paskutinius pavakarius, nes darbų mažėjo, diena trumpėjo. Pavakariai buvo  šventiški. Ant stalo dėjo viską, ką gardžiausio šeimininkė turėjo, paruošė. Dalį užrašytų patiekalų, valgytų per paskutiniuosius pavakarius pateikiame šiame straipsnyje. Tai populiariausiųjų pyragų, vaflių, gėrimų , pudingo receptai.

Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė  straipsnio „Kaip kalbėjo Mažosios Lietuvos gyventojai“ pradžioje pacituoja kalbininką Joną Jablonskį: ,,Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis –istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“, tuo pabrėždama kalbos svarbą ir reikšmę kiekvienos tautos egzistencijoje. Autorė nurodė, kad šio rašinio tikslas -  priminti svarbiausius lietuvininkų tarmės ypatumus, parodyti tuos gražiausius ir ypatingus žodžius, kurie nulemia lietuvininkų pasaulio kitoniškumą ir unikalumą.

Pedagogas, poetas, klasikinės vokiečių literatūros vertėjas, kraštotyrininkas Vladas Nausėdas ( 1911-1983)  išvertė  F. Šilerio, J. W. Gėtės, H. Heinės ir kt. poetų eilėraščių. 1980 m. buvo išleistas V. Nausėdo iš vokiečių kalbos išverstas viduramžių herojinis epas „Nybelungų giesmė“, 2002 m. – „Gudrūna“.  Žurnale „Rambynas“  publikuojamas sovietmečiu  žurnale  „ Mokslas ir gyvenimas“ išspausdintas  V. Nausėdo   staipsnis apie Rambyno kalną.

 

Jubiliejai Kultūra Mažoji Lietuva Naujienos Parkai



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra