Pagrindinis puslapis Lietuva Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!

Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!

Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!

www.voruta.lt

Mieli skaitytojai!

Niekas nesitikėjo, kad pasaulį ir Lietuvą užklups tokio masto bendra nelaimė – koronaviruso (COVID-19) pandemija, tačiau jau metus gyvename šio viruso akivaizdoje. Tai laikas, kai iš viešosios erdvės mus pasiekia itin daug žinių, bet jos dažniau liūdnos ar net bauginančios. Vis dėlto linkime klausytis to, kas padeda gyventi ir išgyventi, kas sustiprina viltį ir tikėjimą.

Negalime manyti, kad kenčiame vieni ir tuo esame išskirtiniai. Štai dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė pasakoja apie XVIII a. Gardiną apnikusią nelaimę:

„Apie didžiuoju maru (lot. pestis) vadinamą 1708– 1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų, yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs itin skurdus derlius, 1708–1709 m. šaltos žiemos sunaikinti pasėliai.“

Nuo dr. J. Žąsinaitės-Gedminienės aprašyto laiko mus skiria trys šimtmečiai, bet galbūt ir iš to meto galime pasimokyti. Įdomios autorės pateiktos Jono Basanavičiaus įžvalgos, siūlome perskaityti ir palyginti su mūsų dienomis. Valstybės vadovai bei gydytojai deda daug lėšų ir pastangų pandemijai įveikti, tad padėkime jiems ir drauge sau, padarydami tiek, kiek galime. Būkime vieningi, rūpinkimės vieni kitais, dar šiek tiek pasistenkime ir, tikime, pagaliau pavyks įveikti net ir šį iššūkį.

Kaip ir kiekviename žurnalo numeryje vėl siūlome Jums platų istorijos lauką, vieni autoriai jau pažįstami, tačiau yra ir naujų. Šiame numeryje pirmą kartą susitinkame su Stelmužės dvaro paslaptis atveriančia Simona Burokaite, Oleksandr Kotys iš Lucko (Ukrainos), sugrįžta labai laukta Edita Barauskienė. O. Kotys pristato lietuviškąjį Lucko istorijos laikotarpį, bus galima palyginti, kaip apie mus rašo, mūsų istoriją interpretuoja ukrainiečiai. Beje, pasitaikė proga sužinoti, ką apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją skelbia Rusijos žurnalas „Diletant“. Tai pristato dr. Tatjana Panova iš Maskvos (Rusija).

Lietuvos Valstybės nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. aplinkybės ir toliau lieka svarbiausiu tyrinėjimų objektu, tad pateikiame pernai minėtam Steigiamojo Seimo 100-mečiui skirtą istoriko Algirdo Grigaravičiaus publikacijos tąsą, supažindinančią su parlamentinės tradicijos vystymosi procesu. Beje, šis istorikas domisi ir XX a. pradžios „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ draugijos istorija, šiuo atveju Elijošiumi Nonevičiumi – vienu iš draugijos narių.

Neįkainojamų, autentiškų žinių teikia Kovo 11-osios akto signatarės Irenos Andrukaitienės publikacijos. Šįkart jos išgyvenimų prisiminimai ir skaitytojus nukels į 1991 m. sausį. „Nepriklausomybės priešininkai valstybės perversmui rengėsi nuo pat Kovo 11-osios. Tam ruošėsi ir Maskva, ir jos pagalbininkai – penktoji kolona, kurią sudarė LKP „ant SSKP platformos“ su savo įkurtomis organizacijomis: „Vienybė–Jedinstvo–Jedność“, Lietuvos SSR piliečių komitetais ir jų sukurtomis „darbininkų draugovėmis“, Lietuvos laisvųjų verslininkų asociacija, Lietuvos demokratinių jėgų kongresu, Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetu.“ – rašo I. Andrukaitienė. Sutelkta išties daug jėgų, bet joms nebuvo lemta nugalėti, nes tauta nenugalima, kai nenori būti nugalėta, o ir mūsų valstybingumo tradicijos siekia karalių Mindaugą ir XIII a. (karūnacija 1253 m.), tikriausiai jie to nežinojo…

Skelbiama Sausio 13-osios 30-mečiui skirta ir habil. dr. Vytauto Landsbergio kalba virtualiame minėjime Lietuvos Respublikos Seime 2021 m. sausio 13 d. Jis kalbėjo: „1990-ieji buvo lemiamieji, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų. Ypač – didžiosios. Europoje pagrindinė ir įsisenėjusi nelaimė buvo raudonoji imperija – SSRS.“ Habil. dr. V. Landsbergis šią dieną vadina Vilniaus mūšio už Lietuvos nepriklausomybę diena.

Daug autorių pateikia skaitytojams naujų publikacijų, paremtų archyviniais šaltiniais, pvz., Gintauto Šeikio pasakojimas apie varpininką Joną Gaidamavičių-Gaidį iš Alantos valsčiaus. Tai neskelbta archyvinė medžiaga, labai reikalinga lietuvių nacionaliniam judėjimui tirti.

Mažoji Lietuva sulaukė įdomaus Editos Barauskienės pasakojimo „Lietuvybės tiltai: tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos“. Rašytoja yra išleidusi ne vieną knygą apie Mažąją Lietuvą, tad jos publicistika verta mūsų skaitytojų dėmesio. Bene žymiausias Mažosios Lietuvos tyrinėtojas dr. Martynas Purvinas pasakoja Šventosios, skyrusios Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios Lietuvos, įtekančios į Nemuną prie Smalininkų, apylinkių istorijas. Valentinas Juškevičius tiria Karaliaučiaus krašto vietovardžių kilmę ir duomenų rinkinius, o Andželika Špiliova pristato Jokūbynės parko Tilžėje istoriją. Taip pat žurnale pateikiamas 2015 m. vykęs ir iki šiol niekur neskelbtas pokalbis su mokytoja Birute Žemguliene apie į Lietuvą sugrįžusią garsios Mažosios Lietuvos giminės palikuonę, Martyno Jankaus vaikaitę Ievą Jankutę. Liūdna, tačiau šis pokalbis vyko jau po jos mirties, tad dabar belikę tik prisiminimai apie ją ir jos šeimos kelią.

Manome, kad visos skelbiamos publikacijos atspindi įvairiapusę Lietuvos istoriją ir praturtina Lietuvos istoriografiją, tikime, kad skaitytojai ras įdomių dalykų.

Irma STADALNYKAITĖ, redaktorė

Šaltinis – Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta“, Nr. 1 (871), 2021 m. kovas, p. 1

Naujienos iš interneto