Siuvimo mašinų rinkinys Lietuvos liaudies buities muziejuje

Autorius: Data: 2017-01-30, 09:58 Spausdinti

Siuvimo mašinų rinkinys Lietuvos liaudies buities muziejuje

 

Siuvimo mašinų paroda LLBM gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno. Eligijaus Juvencijaus Morkūno nuotrauka

Inga LEVICKAITĖ-VAŠKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

Pasaulinis „Singer“ triumfas

Siuvimo mašinos tėvynė – Jungtinės Amerikos Valstijos. 1845 m. JAV išradėjas Elijas Hou (Elias Howe) visuomenei pristatė savo sukurtą siuvimo mašiną, kuri spartumu galėjo pakeisti penkias įgudusias rankomis siuvusias siuvėjas. Po metų jis gavo patentą adatai su kiauryme apačioje. Tačiau jo sukurtų siuvimo mašinų nei Amerikoje, nei Didžiojoje Britanijoje niekas nepirko. Netrukus, 1851 m. verslininkas, išradėjas (ir net aktorius!) Izaokas Meritas Singeris (Issac Merit Singer) užpatentavo pirmą praktišką siuvimo mašiną „Singer“, konstrukcijoje panaudodamas ir E. Hou adatą. Tais pačiais metais jis ir teisininkas Edvardas Klarkas (Edward Clark) Niujorke įkūrė „Singer“ siuvimo mašinų kompaniją, pavadintą „I. M. Singer ir Co“. Dėl ypatingai sėkmingos vadybos ir išmanios reklamos jau 1855 m. „Singer“ tapo didžiausia tarptautine kompanija pasaulyje. 1870 m. buvo sukurtas „Singer“ prekės ženklas – raudona „S“ raidė su siuvančia mergina. 1890 m. jis tapo vienu žinomiausių prekės ženklų. 1899 m. pasaulyje buvo parduota milijonas „Singer“ siuvimo mašinų.

Pirmas „Singer“ siuvimo centras, kuriame rengti siuvimo kursai, buvo atidarytas 1927 m. JAV. Tokia patirtis pritaikyta ir kitose šalyse: visame pasaulyje (taip pat ir tarpukario Lietuvoje) sukurtas agentų, siūlančių išsimokėtinai pirkti siuvimo mašinas, tinklas, organizuoti nemokami „Singer“ siuvimo bei siuvinėjimo kursai. „Singer“ įmonė rūpestingai registravo kiekvieną savo pagamintą mašiną, todėl ir dabar pagal ant korpuse esantį jos serijos numerį galima nustatyti, kokiais metais ir kuriame fabrike ji buvo pagaminta.

Kiti siuvimo mašinų gamintojai

Įkvėpti „Singer“ sėkmės siuvimo mašinas ėmė gaminti ir kiti gamintojai. Dar viena labai garsi amerikietiškoji siuvimo mašinų įmonė –„White“. Nors kokybės prasme joje gamintos siuvimo mašinos (išsiskyrusios dailiu mediniu staliuku su stalčiukais) laikytos antromis po „Singer“, būtent „White“ siuvimo mašina buvo padėta saugoti į ateities kartoms skirtą laiko kapsulę – „Civilizacijų kriptą“ JAV, Ogltorpo (Oglethorpe) universitete.

Nuo XIX a. antros pusės ypač daug siuvimo mašinų gamybos įmonių veikė Vokietijoje. Žymiausios – „Gritzner“, „Seidel ir Naumann“, „Frister ir Rossmann“, „Pfaff“. Siuvamąsias gamino Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Įdomi Sovietų Sąjungos siuvimo mašinų istorija. „Singer“ siuvimo kompanija 1902 m. atidarė fabriką Rusijoje, Podolske. 1918 m. jį nacionalizavo bolševikai. Siuvimo mašinų gamyba buvo nutraukta. Fabrikas pradėjo gaminti metalinius puodus, keptuves, lygintuvus ir tik 1924 m. pasirodė pirmoji sovietų gamybos siuvimo mašina – valstybinė siuvimo mašina „Gosšveimašina“. Tarpukario Lietuvos spaudoje labai reklamuota ir tame pačiame fabrike eksportui į užsienį gaminta siuvimo mašina „Union“, kuria prekiavo „Lietūkis“.

Siuvimo mašinų gamyba dažnai tapdavo postūmiu pakeisti įmonės veiklos rūšį. Dabar garsūs automobilių gamintojai „Pežo“ ir „Opel“ taip pat kažkada gamino siuvimo mašinas. Įmonė „Grimme, Natalis ir Co“ vietoj siuvimo mašinų labai sėkmingai pradėjo gaminti skaičiuotuvus „Brunsviga“, o „Seidel ir Naumann“ – rašomąsias mašinėles „Erika“. Populiarios buvo ir žaislinės siuvimo mašinos.

Siuvėjas ir jo siuvimo mašina

Siuvimo mašina buvo vienas pagrindinių siuvėjo darbo įrankių. Pačios siuvimo mašinos skyrėsi: senesniosios, primityvesnės buvo su rotacinės šaudyklės mechanizmu, dažniausiai vadintu laiveliu, čelnokėliu, naujesnės – su vertikaliu adatos vedžiotuvu. Siuvimo mašinos buvo rankinės arba kojinės. Pradedantis siuvėjas dažnai siuvo rankine. Rankines siuvimo mašinas patobulindavo, pritaisydavo joms kojinę pavarą. Keliaudamas siūti į užsakovo namus, siuvėjas gabendavosi ir savo siuvimo mašiną.

Tarpukario Lietuvoje pačios populiariausios buvo „Singer“ siuvimo mašinos. Jomis prekiauta itin aktyviai, o „Singer“ vardas tapo pačios siuvimo mašinos sinonimu. Siuvėjai jas vadino ir singerskomis, ir singerinėmis. Skyrėsi tik mašinų gamybos metai, jų dydis, nes ne visi siuvėjai iš karto galėjo įsigyti naują mašiną. Amatininkai turėjo ir po kelias siuvimo mašinas. Lietuvoje taip pat buvo paplitę Vokietijos įmonėse gamintos siuvimo mašinos.

Sovietmečiu įsigyti naują siuvimo mašiną buvo jau sudėtingiau, neretai reikėjo pažinčių – blato. Naudotas siuvimo mašinas pirkdavo ir turguose pas perpardavinėtojus, įsigydavo iš kitų siuvėjų. Siuvėjai siūdavo sovietų gamybos „Podolsk“, „Čaika“, suomiškomis „Tikka“, lenkiškomis „Lucznik“ siuvimo mašinomis. Senesnieji amatininkai mielai naudojosi ir laiko patikrintomis tarpukario siuvimo mašinomis.

Siuvimo mašinų rinkinys Lietuvos liaudies buities muziejuje

Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugomos 44 įvairių tipų ir gamintojų siuvimo mašinos: nuo rankinių su plokštele siuviniui padėti, pagamintų XIX a. viduryje, iki vėlesnių, kojinių, varomų elektra. Pirmoji „Singer“ įmonėje gaminta siuvimo mašina buvo įgyta 1971 m.

1974 m., atidarius muziejų lankytojams, Tauragnų sodybos gyvenamojo namo pirkaitėje įrengta keliaujančio siuvėjo ekspozicija. Be kitų šio amatininko darbo įrankių čia rodoma rankinė siuvimo mašina „Kayser“.

2015 m. liepos mėnesį muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno buvo atidaryta siuvimo mašinų paroda. Ji papildė nuolatinę tarpukario Alsėdžių audėjos Justinos Tolutaitės audyklos ir siuvyklos ekspoziciją. Šiais metais jungtinė LLBM ir Kėdainių krašto muziejaus siuvimo mašinų paroda „Nuostabusis XIX a. išradimas arba siuvimo mašinai – 165 metai“ buvo surengta Kėdainiuose, Arnetų name. Siuvimo mašinų rinkinys pristatytas ir muziejaus interneto svetainėje.

Parodos , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra