2010 m. lapkričio 24 d. Vyriausybė posėdyje pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam Kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projektui.
Drausmės statuto pakeitimais pirmiausiai siekiama sureguliuoti drausminės atsakomybės procedūras, kad būtų įgyvendinti atsakomybės neišvengiamumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtumo ir teisingumo principai taikant atsakomybę už drausmės pažeidimus ir išspręsti karių drausminės atsakomybės taikymo problemas. Drausmės statyto pakeitimo įstatymas įsigalios, kai jam pritars Seimas.
Karinė operacija – ne sunkinanti aplinkybė
Siekiant išvengti nepagrįsto atsakomybės sugriežtinimo kai kurias atvejais, Statuto pakeitimo projektas numato panaikinti dabar galiojančią sunkinančią aplinkybę – drausmės pažeidimą, padarytą karinės operacijos metu. Kadangi karinė operacija yra labai plati sąvoka, apimanti ne tik kovines, bet ir administracines karines užduotis ir mokymus, todėl, manoma, kad yra nepagrįsta kiekvieną, net ir rimtesnių padarinių nesukeliantį drausmės pažeidimą laikyti padarytu sunkinančiomis aplinkybėmis ir už tokį pažeidimą atleisti iš tarnybos.
Tuo pačiu įstatymo projekte taip pat siūloma nelaikyti sunkinančia aplinkybe drausmės pažeidimo, padaryto tarptautinės operacijos metu, o vietoj to, tokį drausmės pažeidimą vertinti kaip šiurkštų, už kurį gali būti skiriamos įvairios drausminės nuobaudos – nuo atlyginimo sumažinimo iki atleidimo iš pareigų.
Siūloma detalizuoti, kada karys laikomas neblaiviu
Nustatant drausmės pažeidimų aplinkybes, ar karys yra neblaivus, vadovaujamasi bendromis nuostatomis, taikomomis visiems darbuotojams, neišskiriant karių, t. y. taikoma 0,4 promilių alkoholio koncentracijos norma, kurią viršijus, laikoma, kad karys yra neblaivus.
Atsižvelgiant į tai, kad kariams, vykdantiems specifines funkcijas, tam tikrais atvejais turėtų būti taikoma žemesnė nei 0,4 promilės leistina alkoholio koncentracijos norma, Kariuomenės drausmės statute siūloma įtvirtinti, kad kariams, tarnybos metu vairuojantiems Taktinės ir logistinės paskirties transporto priemones, oro ar vandens transporto priemones, taip pat kariams, vykdantiems užduotis pavojingoje aplinkoje ar dirbančiais potencialiais pavojingais įrenginiais, būtų taikoma maksimali 0,2 promilių alkoholio koncentracijos norma, kitiems kariams tarnybos metu – 0,4 promilių norma. Žemesnės nei 0,2 promilių normos nustatyti netikslinga, nes kai kurių maisto produktų, papildų, vaistų sudėtyje gali būti alkoholio, galinčio nežymiai padidinti jo koncentraciją kraujyje ir pan.
Siūloma nustatyti atsakomybę už vengimą būti patikrintu dėl neblaivumo, apsvaigimo ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo
Taip pat siūloma atvejus, kai karys vengia ar atsisako medicinos apžiūros, kuria siekiama nustatyti, ar karys yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar karys vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, siūloma kvalifikuoti kaip šiurkštų drausmės pažeidimą ir už tai numatyti atitinkamas drausmines nuobaudas. Profesinės karo tarnybos kariui ar kariui savanoriui už tokį pažeidimą siūloma skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – ne kliūtis patraukti drausminėn atsakomybėn
Drausmės statuto pakeitimu taip pat siekiama pašalinti galimybes kariams išvengti drausminės atsakomybės tokias atvejais, kai drausminės pažeidimo tyrimas buvo sustabdytas, įžvelgus nusikalstamos veikos požymių ir pradėjus baudžiamąjį procesą dėl kario veikos. Projektas numato, kad prokurorui nutraukus tyrimą ar teismui atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar priėmus išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, drausmės pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. Projekte numatyta, jei drausmės pažeidimo tyrimas sustabdytas, atitinkamai sustabdoma ir vienerių metų senaties termino eiga, o baudžiamajam procesui pasibaigus, senaties termino eiga atnaujinama. Drausminėms nuobaudoms skirti už drausmės pažeidimus, nustatytus atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją, numatoma ilgesnis senaties terminas – treji metai.
Siūloma vienoda tvarka drausminėn atsakomybėn traukti karius savanorius ir profesinės karo tarnybos karius
Įstatymo projekte siūloma suvienodinti sąlygas, kuriomis drausminėn atsakomybėn traukiami profesinės karo tarnybos ir savanorių karo tarnybos kariai, ir numatyti, kad kariai savanoriai atsakomybėn būtų traukiami ir už pažeidimus ne tarnybos metu. Siūlymas grindžiamas tuo, kad kariai savanoriai vykdo ne tik nenuolatinę karo tarnybą, bet taip pat yra siunčiami ir į karines operacijas, dalyvauja pasirengime joms, vykdo kitas užduotis, prilygintinas profesinės karo tarnybos karių užduotims.
Ginčus siūloma pirmiausia spręsti ne teismo tvarka
Keičiamame Drausmės statute taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą karo tarnybos ginčus dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kitus su karo tarnyba susijusius ginčus pirmiausia nagrinėti išankstinių ginčių nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ir tik išsprendus ginčą Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka, įgaliotų asmenų priimti sprendimai galėtų būti skundžiami teismui.
Be minėtų pakeitimų atnaujinto Drausmės statuto įstatymo projektas numato pakeisti karių nušalinimo nuo pareigų ir sulaikymo nuostatas, pakeisti paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo ir vykdymo tvarką; numatyta drausminė atsakomybė liudytojui už melagingo paaiškinimo davimą ar atsakymą duoti paaiškinus dėl drausmės pažeidimo; įtvirtinti kario teisę apskųsti paskirtą drausminę nuobaudą; papildyti kariūnams skiriamas drausmines nuobaudas ir kitus pakeitimus.
J. Gečo nuotr.
